Savivaldybės biudžetas neteko mažiausiai 100 tūkst. litų, Tarybos valdančiajai koalicijai nutarus skirti žemės sklypą Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijai. Šią komercinės paskirties žemę buvo numatyta parduoti aukcione. Tai jau trečiasis sklypas, skirtas naujosios parapijos ir dekanato centrui statyti. Pirmą kartą 19 arų sklypas buvo skirtas pradėjus statyti naująją bažnyčią. Šiemet jis buvo perleistas prekybos centrui „IKI“.
KOALICIJA VIENINGA
Gruodžio mėnesį net dviejuose Tarybos posėdžiuose skubos tvarka buvo svarstomas žemės sklypo skyrimo Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijai klausimas. Meras Vilhelmas Džiugelis politikus ragino atšaukti vasario 19 dieną priimtą sprendimą. Tada dekanato centro statybai buvo skirtas beveik 69 arų sklypas Sedos ir Pavenčių gatvių sankryžoje (už „Ventus“ degalinės). Tarybos vadovas tikino, kad atsirado šios žemės savininkai, todėl bažnyčiai reikia skirti kitą, 85 arų sklypą, esantį Naftininkų ir Pavenčių gatvių sankryžoje.
Gruodžio 9 dieną vykusiame posėdyje Tarybos nariai pasipriešino mero raginimams.
Daugelio nuomone, trūksta motyvų, kodėl reikia keisti Tarybos sprendimą – atimti vieną sklypą ir skirti kitą. Už sprendimo priėmimą balsavo tik penki Tarybos nariai.
Antrajame posėdyje, vykusiame prieš Kalėdas, Tarybos vadovui priešinosi tik opozicija.
Jonas Jurkus dekanato statybai siūlė skirti 20 arų sklypą P. Vileišio gatvėje. Jo nuomone, ši vieta puikiai tiktų tikinčiųjų poreikiams. Zenonas Ramonas sakė, kad po pirmojo posėdžio pas jį buvo užsukęs dekanas Zenonas Degutis, prašęs, kad Taryba paliktų metų pradžioje skirtą sklypą, nes jau pradėti parapijos centro projektavimo darbai.
Liberalcentristui Algimantui Urnikiui pareiškus, kad „su dekanu viskas bus tvarkoje“, valdančioji dauguma vieningai priėmė sprendimą.
SPRENDIMAS KELIA ĮTARIMŲ
Po Tarybos posėdžio socialdemokratas Gintautas Šmaižys piktinosi valdančiosios koalicijos pamėgtu jau priimtų sprendimų kaitaliojimu. Jo nuomone, politikai atsainiai žiūri į Tarybos darbą, nejaučia atsakomybės dėl sprendimų, kada panorėję gali juos keisti.
G. Šmaižys stebėjosi, kodėl anksčiau nebuvo kalbama apie tai, kad žemę reikia grąžinti teisėtiems savininkams, kodėl buvo nuspręsta skirti sklypą, kurio rinkos vertė gali siekti milijoną litų.
„Paklauskite šitų valdančiųjų, kodėl jie šitaip elgiasi. Mes jų klausėme, tačiau atsakymo negavome, todėl ir balsavome prieš“, – piktinosi politikas.
Bendrapartiečiui pritarė Pranas Noreika. Jam nesuvokiami ne tik Tarybos „priimami-atšaukiami“ sprendimai, bet ir tai, kodėl bažnyčiai skiriamas sklypas išaugo nuo 19 arų iki 85. Anot socialdemokrato, kyla įtarimų, ar viskas čia „švaru“.
Z. Ramonas teigė esąs įsitikinęs, kad eilinį kartą bažnyčia yra įveliama į negražius žaidimus.
„Yra interesų grupės, kurioms to sklypo reikia. Manau, kad bažnyčia to sklypo negaus“, – svarstė socialdemokratų frakcijos narys.
SKLYPAS SKIRTAS TAM, KAD BŪTŲ PARDUOTAS?
„Santarvei“ aiškinantis, kodėl valdančioji koalicija taip vieningai priėmė šį sprendimą, kai kurie jos nariai, nepanorę, kad spaudoje būtų minimos jų pavardės, ramino, kad čia nieko blogo nesą. Jiems buvę paaiškinta, kad šis sklypas būsiąs parduotas, o gauti pinigai skirti bažnyčios statybai. Nė vienas negalėjo pasakyti, kodėl nebuvo galima eiti sąžiningesniu keliu – sklypą parduoti aukcione ir dalį gautų pinigų skirti bažnyčiai.
Privačiuose pokalbiuose buvo įvardijama ir naujai skirto sklypo pirkėja. Tarybos narių nuomone, tai – „Baltish House“, kuriai priklauso prekybos centrų „IKI“ tinklas. Ši įmonė Pavenčių gatvėje jau turi įsigijusi nemažą sklypą, kuris siejasi su Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijai skirtąja žeme.
Lapkričio mėnesį mūsų rajone vykęs žemės pardavimo aukcionas parodė, kad Mažeikiuose nėra lengva įsigyti žemės. 24 arų sklypas, esantis Sedos g. 24/Pavenčių g. 30, buvo parduotas už milijoną 250 tūkst. litų. Šią sumą pasiūlė įmonė „Baltish House“, kuri pinigų nesumokėjo, todėl prarado tik 5 tūkst. litų startinį mokestį. Įmonės atstovas Gytis Radžiūnas „Santarvei“ sakė, kad jam tai buvęs žaidimas, nenorėjęs pasiduoti kitam pretendentui, tai yra „Sauridos“ direktoriui Sauliui Rancui.
NENORĖJO BYLINĖTIS
Meras V. Džiugelis šį aukcioną pavadino absurdišku. Jo nuomone, Mažeikiuose nėra žmonių, galinčių už žemę mokėti milijoną litų.
„Ten buvo visai kiti dalykai. Du verslininkai susipliekė, nes nenorėjo, kad vienam iš jų atitektų tas sklypas. Kodėl jie „išgaravo“? Todėl, kad kaina buvo nereali“, – „Santarvei“ aiškino V. Džiugelis.
Tris kartus paklaustas, ar jis galįs garantuoti, kad parapijai skirtoje žemėje bus pastatytas dekanato centras, meras vengė atsakymo, tvirtino, kad toks yra Tarybos sprendimas.
„Iš kur aš galiu žinoti, kas ten bus? Viena galiu pasakyti, kad degalinės tikrai nebus“, – sukosi iš padėties meras.
V. Džiugelis teigė, kad opozicija be reikalo piktinasi, jog atšauktas vasario 19 d. priimtas sprendimas. Pasirodo, kad prieš mėnesį meras kalbėjęsis su Telšių apskrities viršininku Kaziu Lečkausku, priminusiu Konstitucinio Teismo sprendimą, pagal kurį negalima skirti žemės, į kurią pretenzijas yra pareiškę buvę savininkai. Antrojo sklypo savininkai yra žinomi.
„Ir vėl mums reikėtų bylinėtis. Aišku, kad pralaimėtume“, – sakė V. Džiugelis.
SUKLAIDINTA TIKINČIŲJŲ BENDRUOMENĖ
Vakar Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys patvirtino, kad K. Lečkauskas įspėjo Mažeikių savivaldybės merą, jog žemę reikia grąžinti savininkams, todėl 2004 m. vasario 19 d. Tarybos sprendimas „negaus palaiminimo“. Apskritai tame sklype nieko negalima bus daryti, kol nebus atsiskaityta su savininkais, kurių yra daug.
A. Čepys sakė, kad Taryba, žinodama, jog yra teisėti sklypo savininkai, negalėjo jo skirti bažnyčiai.
„Jų sprendimas buvo skubotas, neišsiaiškinus situacijos. Tai sukėlė atitinkamą savininkų reakciją. Be to, ir tikinčiųjų bendruomenė buvo suklaidinta pažadais“, – teigė Vyriausybės atstovas.
Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas Zenonas Degutis atsisakė komentuoti Tarybos darbą. Jam svarbiausia, kad būtų skirtas sklypas dekanato statybai.
„Nedramatizuoju situacijos. Reikės gyventi bažnyčioje, esančioje klebonijoje, – gyvensiu. Paskyrė vieną sklypą – puiku, paskirs kitą – ano nesilaikysiu ragus įrėmęs“, – „Santarvei“ sakė kunigas.
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS NUOMONĖS NEPRIREIKĖ
Tarybos sprendimų nenorėjo komentuoti ir Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius. Jis taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl dekanato centro statybai skirtos žemės plotas nuo 19 arų išaugo iki 85. Direktoriaus nuomone, parapijos namams nereikia tokio didelio ploto. Jis taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, ar tikrai šiame sklype iškils pastatas, skirtas tikinčiųjų reikmėms.
B. Kryžius pripažino, kad toks Tarybos sprendimas gali sukiršinti žmones, nes jau Tarybos posėdyje ir po jo buvo išsakyta įvairių nuomonių.
„Atvirai prisipažinsiu, kad kai pirmą kartą buvo svarstomas trečiojo sklypo skyrimo klausimas, jis su manimi net nebuvo suderintas. Viskas buvo daroma skubos tvarka“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius, negalėjęs paaiškinti, kam tos skubos reikėję.
„Santarvės“ žiniomis, vienas iš tų „skubintojų“ buvo liberalcentristas A. Urnikis. Nors šiuo metu buvęs „Mažeikių lyros“ vadovas, pardavęs savo akcijas, gyvena Klaipėdoje, tačiau žemės skyrimo bažnyčiai klausimu ypač aktyviai domėjosi. Paklaustas, kokių interesų vedamas jis taip skubino sprendimo priėmimą, A. Urnikis teigė, kad jo gyvenimo tikslas yra užbaigti naujosios bažnyčios statybą.
Politikas nenorėjo atsakyti į klausimą, ar skirtoje žemėje bus statomi parapijos namai. Jis pareiškė, kad apie tai bus galima kalbėti, kai kažkas bus daroma. A. Urnikio nuomone, viskas yra etiška, jeigu tai naudinga miestui.
SAVIVALDYBĖ PRARADO MAŽIAUSIAI 100 TŪKST. LITŲ
Savivaldybės architektūros ir urbanistikos tarnybos vadovas Tomas Pudžiuvis „Santarvei“ papasakojo, kad skirti žemės klebonijos statybai buvo nuspręsta dar tada, kai kilo idėja Mažeikiuose įsteigti dar vieną parapiją. Kadangi norėta, jog parapijos namai būtų kuo arčiau bažnyčios, skirtas 19 arų plotas Sedos gatvėje (tarp „Tripleto“ aikštelės ir buvusio viešbučio „vaiduoklio“).
Pakeisti sklypą nuspręsta po to, kai klebonas Z. Degutis pateikė prašymą, kuriame nurodoma, jog sklypas yra per mažas, nes norima išplėsti parapijos namų veiklą. Be to, kadangi naujoji bažnyčia suprojektuota be mašinų stovėjimo aikštelių, nuspręsta, kad prekybos centras „IKI“ išplės savo aikštelių plotą, kur mašinas galės statyti ir į bažnyčią atvažiavę žmonės. Paskirtasis sklypas buvo atiduotas prekybos centrui.
Vasario 19 d. Taryba nusprendė bažnyčiai skirti komercinės paskirties plotą, esantį už „Ventus“ degalinės. Tvirtinant detalųjį planą buvo pakeista žemės ploto paskirtis – jis tapo visuomeninės paskirties sklypu.
Vyr. architektas pripažino, kad dar prieš sklypo skyrimą į jį kreipėsi vienas iš buvusių žemės paveldėtojų, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl žemės grąžinimo savininkui klausimas nebuvo sprendžiamas.
Tik po Telšių apskrities viršininko įspėjimo pradėta kalbėti apie trečiąjį variantą – 85 arų sklypo Naftininkų ir Pavenčių gatvių sankryžoje skyrimą bažnyčiai.
Tarybai pateiktame aiškinamajame rašte apie šį žemės plotą T. Pudžiuvis įrašė: „Kadangi sklypas buvo numatytas parduoti aukcione, jo nepardavus Savivaldybės biudžetas negaus apie 100 tūkst. litų papildomų pajamų“. Pasak vyr. architekto, tai – netikslūs skaičiavimai, nes skaičiuota pagal minimalią pradinę kainą – 300 tūkst. litų. (Žemėtvarkininkai beveik tris kartus mažesnį sklypą, apie kurio pardavimą aukcione rašėme, buvo įvertinę daugiau nei 500 tūkst. litų, – V.S.)
Tarnautojas sakė, kad sklypas Naftininkų ir Pavenčių gatvių sankryžoje neturi paveldėtojų, o ir norinčiųjų jį pirkti kol kas nebuvę.
T. Pudžiuvis paneigė kalbas apie tai, kad paskirtajame sklype esą daug požeminių komunikacijų, dėl kurių jis bus sumažintas. Pačiame sklype jų visai nėra, yra tik vandentiekio trasa, einanti už 5 m nuo sklypo ribos.
Vyr. architektas akcentavo, kad bažnyčia negali parduoti jai skirto sklypo, nes jis suteikiamas pagal panaudos sutartį.
„Be to, tai stipriai prasilenktų su etika. Sklypas paskirtas labai geroje vietoje, todėl būtų visiškas absurdas jį kažkam perleisti. Tarybos nariai rimtai tuo turėtų pasidomėti“, – sakė T. Pudžiuvis.
Jono ir Sigito STRAZDAUSKŲ nuotraukos
