Baigėsi didysis švenčių maratonas. Gerai, kad šventės yra malonus kasdienybės pakaitalas. Jos trumpam išmuša iš vėžių, net didžiausiam darboholikui parodo, kad gyventi galima ir kitaip, kad gyvenimas – ne tik profesija ir darbas, kad gyvenimas – susitikimai, staigmenos, pokalbiai (kad ir virtualūs), viltys, pasižadėjimai ir… nuovargis bei grįžimas į kasdienybę, kur vėl rutina ir vėl tas pats per tą patį.
Taip ir su kalba, jos vartojimu. Keičiasi metai, bet nesikeičia požiūris į kalbą – kadangi liežuvis be kaulo, tai jis nepavargsta kalbėdamas ir prikalba visko, nes tai nieko nekainuoja. Iš nežinojimo ar negalvojimo dažnai pasakome tą patį per tą patį.
Jūsų laukia siurprizai ir kitos malonios staigmenos. Juk siurprizas ir yra staigmena. Tai kodėl dukart sakyti tą patį?!
Šventinė nuotaika pasiekė aukščiausią kulminacijos laipsnį. Juk kulminacija ir yra didžiausio pakilimo ir įtampos tarpsnis (taškas).
Kiekvienas politikas įvykius interpretuoja ir aiškina savaip. Kodėl du tą patį reiškiantys žodžiai?
Lauke šalo, tad taksi automobilis sustojo prie pat durų. Kai sakome taksi, suprantame, kad tai ne traukinys, lėktuvas ar laivas (toks vadinamas vandens taksi), tai kodėl pridedame automobilis?
Žiuri komisijai patiko mūsų šokis. Juk žiuri yra ta pati komisija, kuriai pavesta ką nors tirti ar vertinti.
Taigi, sviestas sviestuotas. Tokių nelogiškų perteklinių pasakymų gali būti dėl tarptautinių žodžių reikšmės neapgalvojimo. Bet ir lietuviškai visko pasitaiko per neapdairumą.
Be abejo, supanti aplinka formuoja žmogaus asmenybę. Juk aplinka ir yra tai, kas mus supa. Taigi šio žodžio ir užtektų sakinyje.
Mes sutarėme rinktis autobuso sustojimo stotelėje. Ir taip aišku, kad stotelėje sustojama!
Norėtųsi, kad kalbai netiktų posakis „Nauji metai – senos bėdos“. Vieną jų – perteklinį žodžio vartojimą – galime ir išgyvendinti. Pirmiau pagalvokime, o tada sakykime – ir nebus idem per idem.
Parengė Genovaitė VALANTIENĖ
