Artėjant metų pabaigai švietimo įstaigos skaičiuoja, kad ne visoms pavyks įgyvendinti taupymo programą. Jei bus atleista netaupiusiems, kolegos direktoriai grasina kitąmet taip pat nebetaupyti.
Valdžios atstovai tikina, kad nesugebantys susitvarkyti su užduotimi lengvai neatsipirks.
TAUPYMAS SKRIAUDŽIA MAŽUOSIUS
Sunkmečiu vykdant taupymo programą visos rajono biudžetinės įstaigos šių metų išlaidas turi sumažinti 29,5 procento. Dalis švietimo įstaigų vadovų skėsčioja rankomis: tiek sutaupyti, neuždarius įstaigos, neįmanoma.
Pikelių pagrindinės mokyklos direktorė Audronė Eitutienė „Santarvei“ patvirtino, kad tikrai nesutaupys reikalingos sumos.
„Didesnėms mokykloms gal kažkaip kitaip yra, o mes gauname išvis kapeikas. Bet manau, kad mes kaip nors išsisuksime,“ – rajono biudžetą vienuolikai mėnesių priminė direktorė.
A. Eitutienė paaiškino, kad iš planuotų sutaupyti vienuolikos tūkstančių litų darbo užmokesčio, trečdalio trūksta. Darbuotojai pavadavo vienas kitą ligos metu, už tai neimdami atlygio, ėjo nemokamų atostogų.
Pedagogė pridūrė, kad taupymas priklauso nuo žmonių – priversti imtis nemokamų dienų ji negalėjusi.
Apie skriaudą žmonėms kalbėjo ir Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius.
„Ar sutaupymas yra, kai žmogui paskyrei kelias dienas neateiti į darbą? Čia nuskriaudimas, ne sutaupymas. Ko taupymas? Pinigų? Ar valstybės resursų? Aš jums sakau, čia yra vėjai,“ – situacija piktinosi vadovas.
DALIS LĖŠŲ – TIKSLINĖS
Savivaldybės Švietimo skyriaus skaičiavimais, pedagogų atlyginimams mokinio krepšelio lėšų turėtų užtekti. Dėl taupymo programų daugiausia kenčia įstaigų aptarnaujantis personalas.
Kalbintų švietimų įstaigų vadovai vardijo priemones: be minėtų nemokamų atostogų ir pavadavimų, kai kur buvo trumpinamos darbo valandos. Kai kurie vadovai panaikino etatų.
Pavasario vidurinės mokyklos direktorius Stanislovas Jakučinskas „Santarvę“ patikino, jog taupymo programą būtų pavykę įgyvendinti, jei ne išeitinės išmokos atleidžiamiems darbuotojams.
Tarybos sprendimu suvienodinus panašių mokyklų aptarnaujančio personalo skaičių, įstaiga atsisveikino su laborante ir kopijuotoja (bene vienintelė rajono įstaiga, turėjusi tokias pareigybes – K. V.).
„Tie sumažinimai duos mums efektą tik kitais metais. Jeigu mes nieko nebūtume darę, kitais metais būtų ta pati situacija. Parašėme raštą Savivaldybei, tikimės, kad gausime pinigų ir galutinai atsiskaitysime su žmonėmis,“ – steigėjo pagalbos viliasi mokyklos direktorius.
Gabijos gimnazijos direktorius Stasys Šiurkus priminė, kad dar ne metų pabaiga, tad skaičiai gali keistis.
„Yra dalis pinigų, kurie ne nuo mūsų priklauso. Aš iš viso sakau: kam mes reikalingi? Ateina tiksliniai pinigai, o mes tik bankus pamaitiname, padarydami pervedimą. Gauname konkrečiai už elektrą, šildymą, autobusų parkui. Juk tie pinigai galėtų nueiti tiesiogiai į jų sąskaitas,“ – samprotavo pašnekovas.
MAŽINTIS NEAPSIMOKA?
Kai kurie mokyklų bei lopšelių-darželių direktoriai „Santarvei“ prasitarė, jog taupyti ir neapsimoka. Ir tuoj pat pateikė pavyzdį: šiandien susimažinus etatus, rytoj jų negausi.
„Be to, šiemet tu sutaupysi, kitąmet mažiau gausi, nes biudžetą skirsto pagal pernykščius metus. Kas netaupo, tas daugiau ir gauna,“ – dėl situacijos apgailestavo direktoriai.
Tokiomis kolegų kalbomis piktinosi direktoriai, sutaupę reikalingą sumą savo darbuotojų sąskaita. Jeigu bus atleista tiems, kurie neįvykdė taupymo programos, vadinasi, kitąmet ir jiems neverta verstis per galvą.
„Vyturio“ pradinės mokyklos vadovė Rasa Uščinienė „Santarvei“ prisipažino, kad buvo trūkumas, tačiau jau viską susitvarkė.
„Buhalteriams vakar vakare įmetė lenteles, kur parodytume, kiek sutaupėme, nes kitoms mokykloms trūksta. Taip, mes sužinojome, kad kitos mokyklos nevykdė tų programų. O kas bus sutaupyta, iš mokyklų pradės atiminėti. Tikrai esu pikta dėl to: kodėl aš turiu savo žmones skriausti, kad kiti gyventų ir nevykdytų to, kas pasakyta visiems?“ – direktorė nusivylusi kolegų požiūriu.
Jai paantrino Sedos darželio vadovė Birutė Radavičienė: „Iš tiesų darbuotojams buvo krūviai sumažinti, atlyginimų koeficientai sumažėjo. Žiūrėjome, kaip išgyventi, kaip sutaupyti. O pasirodo, kiti gali gyventi geriau“.
TEKS AIŠKINTIS
Šią savaitę Savivaldybės Švietimo skyrius rinko duomenis, kaip lopšelių-darželių bei mokyklų vadovams pavyko susidoroti su užduotimi.
Vedėjo Apolinaro Stonkaus pastebėjimu, daugiausia problemų turi kaimo pagrindinės mokyklos.
Vedėjas priminė, kad šių metų pradžioje visoms švietimo įstaigoms buvo nurodyta vienoda sąlyga: kiekvienai sutaupyti beveik trisdešimt procentų iš rajono biudžeto skiriamų lėšų.
„Jeigu taupome, tai taupome visi, kiek pasakyta. Kad nebūtų jokių išskirtinių dalykų, tokią bjaurią nuostatą turiu. Yra tokių, kurie nesutaupė tiek, kiek reikia. Šitie vadovai, kurie tos taupymo programos neįvykdė, tegul kaltina patys save. Kad išgyventum, reikia verstis per galvas. Jeigu tu nesugebi susitvarkyti, vadinasi, kažkas yra blogai,“ – įsitikinęs A. Stonkus.
Tiesioginę įstaigų vadovų atsakomybę pabrėžė ir Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis.
„Nieko nedarykime, nes vis tiek viskas bus gerai? Palaukite, jei visa valstybė taip mąstys, tai kur mes nueisime? Tai yra tipiškas biudžetininko mąstymas. Įsivaizduokite: yra šešiasdešimt savivaldybių, mums nuleidžia Seimas skaičius, kiek reikia sutaupyti, o aš elgiuosi kaip noriu, nes Vyriausybė vis tiek duos pinigų. Lygiai tas pats ir su mokyklų direktoriais,“ – aiškino meras.
Ir patikino, kad įpareigojimo taupyti nesilaikę vadovai turės atsakyti asmeniškai.
Nuotr. iš redakcijos archyvo ir Sigito STRAZDAUSKO.: A. Stonkus įsitikinęs, jog plano neįvykdę direktoriai turės prisiimti atsakomybę.
S. Šiurkus sakė, kad mokos fondo klausimą įstaiga išsprendė, trumpindama darbo laiką, o už komunalines paslaugas – dar turi įsiskolinimų.
R. Uščinienė piktinosi, kad ne visi kolegos vienodai stengėsi taupyti.
