Pirmadienį bus minima Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.
Valstybinę šventę šalies, o kartu ir Mažeikių rajono žmonės minės bei švęs įvairiai – dalis planuoja dalyvauti vasaros sporto žaidynėse, kai kurie – susitikti su giminėmis bei artimaisiais, plaukti baidarėmis, keliauti, stovyklauti ir panašiai.
Vis dėlto, jau daug metų gyvuoja tradicija – liepos 6-osios vakarą lietuviai visame pasaulyje trumpam stabteli giedoti Tautiškos giesmės. Ši unikali tradicija – vienu metu visame pasaulyje giedoti himną – prasidėjo 2009 metais, kai buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Taigi, šiemet ji šiemet taps „pilnamete“.
Pakalbinome Mažeikių krašto kultūros, sporto ir politikos atstovus apie šios dienos reikšmę bei tradicijas. Liepos 6-oji daugeliui jų – ne tik pakili šventė, bet ir atsakingas darbas, reikalaujantis atiduoti dalelę širdies.
„Šiandienos geopolitiniame kontekste himnas įgyja stipresnę prasmę“
Viekšnių kultūros centro direktorė Inga GUDAUSKIENĖ:
– Liepos 6-ąją visi kartu organizuojame renginius, kad galėtume bendrai atšvęsti šią progą. Šios veiklos darbu jau nebepavadinsi – tai malonus, pilietiškas jausmas, kuris sujungia visus pasaulio lietuvius.
Kalbant bendrai, ne tik apie Viekšnius, Tautiškos giesmės giedojimo tradicija kasmet stiprėja, darosi aktyvesnė, į ją įsijungia vis daugiau žmonių. Pastebime, kad net keliaujantys gyventojai liepos 6-ąją sustabdo automobilius, kad ir kur būtų, ir sugieda himną. Dažnai panašiu laiku rengiame koncertines programas ir matome įdomų reiškinį: dalis žmonių ateina likus penkioms minutėms iki dvidešimt pirmos valandos, o praėjus penkioms minutėms po jos – jau skuba išsiskirstyti. Net jei žmonės turi svarbių reikalų ar svečių ir negali pasilikti ilgiau, jie vis tiek stengiasi atvykti ir kartu giedoti Tautišką giesmę.
Kiek tiksliai žmonių susirenka, įvertinti sunku, nes dalis šventę mini savo kiemuose ar prie televizorių ekranų. Šiuolaikinės technologijos suteikia puikių galimybių net per didžiausius atstumus pajusti tautinę dvasią ir lietuvių vienybę. Labai džiugu, kad buriasi bendruomenės – net ir nedidelėmis grupelėmis, jiems tai iš tiesų svarbu.
Ankstesniais metais Viekšniuose liepos 6-ąją organizuodavome ir nominacijų „Gerumo angelais“ apdovanodavome nusipelniusius bendruomenės atstovus. Ilgainiui sulaukėme prašymų šį renginį perkelti į kitą dieną, nes gyventojams tapo sunku suderinti ir Tautiškos giesmės giedojimą, ir apdovanojimų ceremoniją. Tai tik įrodo, kad žmonėms be galo svarbu tą akimirką tiesiog būti bendruomenėje ir giedoti himną.
Ši graži iniciatyva jau pasiekė savo pilnametystę, nes šiais metais giedama aštuonioliktąjį kartą, o netrukus ateis ir visiška branda, tad ji tik stiprės. Prieš keletą metų galbūt mažiau sureikšmindavome šį momentą, tačiau šiandieniniame geopolitiniame kontekste himnas įgyja visai kitą prasmę ir sukelia kur kas stipresnes emocijas.
Jei istorija dar nesuklastota,tas mindaugas Žemaitiją už karūną atidavė Livonijos ordinui.tai tegul gaidžiai ir gieda
Na, Jūs iš dalies irgi teisus – už aukso karūną ir Rygos gražuoles. Istorija nuolat klastojama ir ją pirmiausia klastoja pseudo istorikai su aukštais moksliniais laipsniais, kaip jų ponai ar viršininkai pageidauja. Anksčiau CK, o dabar – oligarchai. Kokius žinai LDDP oligarchus Mažeikiuose ir Mažeikių apskrityje?