Tautodailės metai apibendrinti ir užbaigti konferencijoje

Nuotr. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainės

2020-ieji – Tautodailės metai – Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos istorijos instituto darbuotojų iniciatyva buvo apibendrinti nuotolinėje konferencijoje „Tautodailė modernioje visuomenėje: tradicijos, transformacijos, iššūkiai“.

Siekis užpildyti spragas

Tautodailė yra viena pamatinių visuomenės kultūros sričių, puoselėjančių pasaulėvokos ir pasaulėraiškos savasties išsaugojimą, dalyvaujanti modernios visuomenės tapatumo atsinaujinimo procesuose.
Tautodailė dabartyje įgyja dvigubą misiją – išsaugoti tapatumo pagrindus ir tradiciją bei dalyvauti jos atsinaujinime, kurti, siūlyti naujas jos raiškos formas, ženklus. Liaudies meistrų kuriama vaizduojamoji ir taikomoji dailė, išlaikydama tradicijų tęstinumą, yra aktyviai integruojama į valstybės kultūros gyvenimą, tačiau iki šiol nėra atliekama kryptingų programinių tyrimų, kurie analizuotų ir visapusiškai pristatytų šią sritį.
Moksliniai interesai yra koncentruojami į senąjį liaudies meną, o šiuolaikinė tautodailė nesulaukia reikiamo mokslininkų dėmesio. Trūksta tautodailės sąlyčio su šiuolaikine daile aptarimo, gilesnės analizės menotyriniu ir socialiniu aspektais, nėra aiškios tautodailės sampratos ir sunormintos terminijos.
Tad, siekiant bent iš dalies užpildyti minėtas spragas bei paminėti žymaus lietuvių tautodailės tyrinėtojo menotyrininko Pauliaus Galaunės 130-ąsias gimimo metines, ir buvo surengta ši konferencija.

Tautodailininkai – dvasios palaikytojai

Konferencijos metu mokslininkai, muziejininkai, paveldosaugininkai, kurių profesinės kompetencijos akiratyje yra liaudies meno paveldas ir šiuolaikinė tautodailė, pristatė savo tyrimus, įžvalgas, dalyvavo diskusijose aktualiais ir opiais tautodailės tyrimų, rinkimo ir saugojimo klausimais.
Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės, šie metai mums visiems buvo sunkūs, visiems trūko šviesos bei gerų žinių. Tačiau jei vis dar turime kam ir už ką padėkoti, vadinasi, yra erdvės ir džiaugsmui.
„Manau, daugelis tautodailininkų buvo tie, kurie palaikė visuomenės dvasią ir psichinę sveikatą šiais sunkiais metais. Todėl, kad mezgimas, tapymas, sodų rišimas, keramika, drožyba ir visos kitos veiklos yra tai, kas mus įkvepia ir leidžia atitrūkti nuo negatyvių minčių, kurios daugelį šiuo laiku yra apėmusios. Noriu padėkoti žmonėms, kurie Tautodailės metus užpildė prasmingais renginiais, straipsniais, parodomis, diskusijomis, edukacijomis ir kitu vertingu turiniu“, – kalbėjo R. Kačkutė.
Ji dėkojo ir Lietuvos tautodailininkams, ir jų darbus vertinantiems žmonėms už jų tikėjimą tuo, kad lietuvių stiprybės, identiteto šaknys yra etninėje kultūroje.

Modernėjimas išlaikant savitumą

Konferencijoje nuskambėjo devyni pranešimai. Pranešėjai – tautodailę tyrinėjantys mokslininkai – gvildeno temas apie liaudies meno tyrimo ištakas, aptarė takoskyras tarp profesionaliojo ir liaudies meno, pristatė savo atliekamus tyrimus apie medžio drožybą, vestuvinius sodus, kryždirbystę, liaudies tekstilę.
Vilniaus universiteto docentė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja Rita Repšienė konferencijoje kalbėjo apie šiuolaikinę paveldo komunikaciją, jos pokyčius ir realijas.
Pasak pranešėjos, vizualioji kultūra ir visuotinė skaitmenizacija tapo didžiuliu išbandymu mažų valstybių tapatumui. Atėjo laikas, kai tradicinė kultūra, tautodailė turi vystytis, tobulėti, modernėti, bet kartu išsaugoti ir savitumą.

Nesugebama komunikuoti

R. Repšienės pastebėjimu, šiandien Lietuvoje kultūros paveldo komunikacijai nėra skiriama pakankamai dėmesio.
Pavyzdžiui, susiduriama su tokia problema, kad nėra sukurtų ir puoselėjamų internetinių tautodailės turgų, kuriuose žmonės galėtų įsigyti naujų, originalių, įdomių tautodailės darbų, o patys tautodailininkai galėtų pareklamuoti savo kūrybą.
„Liūdna, kad patys savo įdomų, originalų tautinį paveldą įspraudžiame į tam tikrus rėmus. Nevyksta kultūrinė kaita, dalijimasis, nėra kūrybinių impulsų, kurie galėtų pratęsti ir suteikti naujų vertybinių orientacijų“, – kalbėjo mokslininkė.
Pasak jos, kuo gilesnius, prasmingesnius akcentus sugebėsime suteikti tautodailei, tuo Lietuvos kultūra bus reikšmingesnė ir prasmingesnė.
Nida PUKELIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*