Vyriausiasis administracinis teismas panaikino Mažeikių rajono tarybos sprendimą, kuris užkirto kelią Danijos kapitalo įmonės „Bugenių Agro“ ketinimui atgaivinti ir išplėsti Bugenių kiaulių kompleksą. Rajono valdžia nežada sudėti ginklų – Tarybai ruošiamas kitas sprendimas, turėsiantis sustabdyti daniškų kiaulių invaziją. Verslininkai savo planų atsisakyti neketina – tvartuose jau kriuksi riestauodegės.
TEISMAI
PALANKŪS VERSLININKAMS
UAB „Bugenių Agro“ kreipėsi į rajono Savivaldybę, prašydama pritarti jų planuojamai veiklai buvusiame Bugenių kiaulių komplekse. Kažkada šiose kiaulidėse per metus buvo užauginama 12 tūkst. kiaulių. Verslininkai planavo atkurtose kiaulidėse auginti iki 45 tūkst. kiaulių.
Rajono politikai, atsižvelgdami į komisijos, kuriai vadovavo vicemeras visuomeniniais pagrindais Jonas Siminkevičius, išvadas ir gyventojų pasipriešinimą, 2006 metų liepos 13 dieną priėmė verslininkams nepalankų sprendimą – nepritarė jų planuojamai veiklai.
„Bugenių Agro“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl rajono Tarybos sprendimo panaikinimo. Teismo nutartis bendrovei buvo palanki.
Savivaldybė šiauliškių nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau šis paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą.
NUSIŽENGTA
PROCEDŪROMS
Savivaldybės juridinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Antanas Naujokas paaiškino, kad Vyriausiasis administracinis teismas Savivaldybės sprendimą panaikino ne dėl to, jog jame buvo išdėstyti kažkokie neteisėti reikalavimai. Esą prie motyvacijos nebuvo ko prikibti.
Tarybos sprendimas panaikintas vien dėl procedūrinių dalykų, t.y. todėl, kad neatitiko individualiam teisės aktui taikomų reikalavimų, kurie numatyti Viešojo administravimo įstatyme.
„Sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir išsamiau nebuvo išdėstyti motyvai“, – patikslino Savivaldybės juristas.
A. Naujokas paaiškino, kad teismas konstatavo, jog Tarybos sprendimo panaikinimas neužkerta kelio Savivaldybei priimti naują, įstatymų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjo (UAB „Bugenių Agro“, – B. R.) planuojamos veiklos.
„Sprendimo motyvai buvo geri, bet, kaip sakoma, ne vietoje buvo padėtas kablelis“, – palygino teismo panaikintą dokumentą juristas.
VALDŽIOS VYRAI PASLAPTINGI
„Santarvės“ klausimas, kas kaltas dėl „procedūrinių dalykų“ pažeidimų, kas netinkamai parengto Tarybos sprendimo projekto autorius, į spaudos konferenciją susirinkusiems rajono valdžios atstovams, ko gero, pasirodė per sunkus.
Vyrai susižvalgė, tačiau atsakyti nesiėmė.
„Manau, kad atitinkamos srities specialistai“, – tylą pertraukė lakoniškas Savivaldybės mero Vilhelmo Džiugelio atsakymas.
A. Naujokas suskubo patikinti, kad kitas Tarybos sprendimas bus paruoštas gerai – atitiks įstatymų reikalavimus.
Rajono valdžia nebuvo linkusi kalbėti apie savo tolesnius veiksmus dėl „Bugenių Agro“ veiklos.
„Užbėgsiu atsakymui už akių. Vyksta procedūra, juristai dirba. Kad nedarytume įtakos būsimam teismui, apsiribokime tuo“, – siūlė meras.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius pridūrė, kad naujas sprendimo projektas turėtų būti pateiktas vasario 29 dieną vyksiančiam Tarybos posėdžiui.
Paaiškinamasis raštas prie 2006 m. liepos 13 dienos Tarybos sprendimo byloja, kad jį rengė Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Augustauskas.
B. Kryžius „Santarvei“ sakė, kad už Tarybos sprendimų projektus nebūna atsakingas vienas žmogus. Dokumentą derina skyriaus vedėjas, juristas, Savivaldybės administracijos direktorius, pranešėjas, Tarybos sekretorius.
ŽMONIŲ AISTROS ATGYJA
Dėl Bugenių kiaulių komplekso išplėtimo savo poziciją buvo pareiškęs Šiaulių aplinkos apsaugos departamentas. Buvo susirūpinta, kad dėl didelio kiekio srutų laistymo kiltų pavojus Šerkšnės, Varduvos, Kvistės ir Ventos upėms.
Daniškoms kiaulėms skersai kelio stojo Bugenių bei Ruzgų gyventojai, buvo renkami parašai, įvyko ne vienas besipriešinančiųjų susirinkimas. Žmonės baiminosi, kad kiaulidžių kaimynystė užkirstų kelią kaimo turizmui bei ekologiniams ūkiams, kristų šioje vietovėje esančio nekilnojamojo turto vertė.
„Žmonių aistros jau buvo nurimusios. Manėme, kad to komplekso tikrai nebebus. Nežinau, kaip gyventojai reaguos į tai, kad Tarybos sprendimas panaikintas ir daniškoms kiaulėms kaip ir įsijungia žalias šviesoforas“, – teismo sprendimą komentavo Bugenių bendruomenės pirmininkė Regina Brazdauskienė.
Pirmininkei pritarė ir prieš porą metų Bugeniuose žemės sklypą nusipirkęs Stanislovas Skurvydas. Gyvenamąjį namą baigiantis statytis žmogus sakė, kad niekada nebūtų planavęs įsikurti Bugeniuose, jeigu būtų žinojęs apie tai, jog ruošiamasi komplekse atgaivinti kiaulių ūkį.
Antradienį R. Brazdauskienė dar negalėjo pasakyti, kaip bugeniškiai reaguos į šią žinią. Galbūt ir vėl reikėtų imtis kokių veiksmų, rinkti parašus, svarstė.
Mažeikių apylinkės seniūnas Vidmantas Kesminas siūlė palaukti Savivaldybės tarybos sprendimo.
SKUNDŲ NESULAUKIAMA
Savivaldybės vicemeras J. Siminkevičius „Santarvei“ prisipažino girdėjęs, jog Bugenių kiaulių komplekse jau auginami bekonai. Tačiau suabejojo, ar be niekur nieko Savivaldybė galėtų kištis į privatų verslą – tuo labiau kad skundų nesulaukta.
Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros vadovas Nilius Kupliauskas taip pat yra girdėjęs apie buvusiame Bugenių komplekse kriuksinčias daniškas kiaules.
„Įstatymai numato, jog poveikio aplinkai vertinimo nereikia, kai gyvulininkystės komplekse vienu metu nelaikoma daugiau kaip 12 tūkstančių kiaulių. Mūsų žiniomis, jų nėra daug. Aišku, jei sulauktume skundų dėl gamtos teršimo, važiuotume tikrinti“, – teigė vedėjas.
N. Kupliauskas patikino, kad ateityje į tikrinimo planus įtrauks ir Bugenių kiaulių kompleksą.
TVARTUOSE KRIUKSI KIAULĖS
Bugenių kiaulių komplekse mus pasitiko palaidas vilkšunis – daugiau jokios gyvos dvasios. Nesunku buvo pastebėti, kad įmonė ruošiasi planuojamai veiklai. Kai kurie pastatai suremontuoti, o viename kriuksi ir kiaulės.
Paskambinę ant administracinio pastato durų nurodytu telefonu apsidžiaugėme, kad galėsime pasikalbėti su „Bugenių Agro“ vadybininku Kęstučiu Gineičiu. Tuo labiau kad jis geranoriškai atsakinėjo į „Santarvės“ klausimus.
Vadybininkas paaiškino, kad šiuo metu įmonė augina 600 kiaulių. Tai jau antra partija. Pirmieji Bugenių kiaulidėse užauginti bekonai parduoti bene prieš tris mėnesius.
„Ne, ne į Daniją išvežėme, pardavėme čia pat, įvairiuose Lietuvos miestuose“, – atsakė pašnekovas.
Pats K. Gineitis yra bugeniškis. Savo karjerą bendrovėje pradėjo nuo sargo darbo. Be jo, kiaulidėse traktorininku ir šėriku dirba Romas Mitkus.
„Mums tikrai čia nėra blogai. Aš į rankas gaunu keturis tūkstančius litų, Romas – 1,52 tūkstančius. Kuris darbdavys tiek mokės?“ – klausė pašnekovas.
TEISMAI STABDO INVESTICIJAS
„Bugenių Agro“ savininkas ir direktorius Ervinas Nisenas šiuo metu yra Danijoje. „Santarvei“ jis prisipažino žinąs apie įmonei palankų teismo sprendimą, tačiau pats susipažinti su juo dar neturėjęs progos.
Vis dėlto teismo nutarties pašnekovas dar nelinkęs laikyti pergale, nes įtaria, kad Savivaldybė vėl gali imtis veiksmų. Kol konfliktas neišspręstas, bendrovei tekę pristabdyti savo planus. Šiais metais planuojama auginti iki dviejų tūkstančių kiaulių.
E. Nisenas sakė, kad nereikėtų baimintis dėl srutų laistymo. Bendrovė jau yra įsigijusi 70 hektarų žemės, tokio ploto užtektų kur kas didesniam kiaulių skaičiui.
TRŪKSTA TEISĖS AKTŲ
„Bugenių Agro“ vadovai ne kartą yra pabrėžę, kad jų bendrovė yra teisėtas ūkio subjektas ir niekas negali uždrausti jos veiklos, nes Lietuvoje kiaulininkystė yra legali veikla.
Tačiau užsieniečių invazija į kiaulių ūkį sulaukia pasipriešinimo ne tik Mažeikiuose.
Kritiškai tokį judėjimą vertina ir Seimo narys Romas Venclovas. Jam su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu teko lankytis Danijoje – įvairiose ministerijose, savivaldybėse.
„Domėjomės kiaulių kompleksų veikla. Ten jiems keliami dideli reikalavimai, tokie kompleksai statomi dideliu atstumu nuo gyvenviečių. Todėl kiaulių augintojai ir veržiasi į Lietuvą“, – samprotavo parlamentaras.
Seimo narys mano, kad užsienio kapitalo kiaulių kompleksų daugėjimo Lietuvoje procesas turi būti reguliuojamas teisės aktais. Apie tai kalba ir žemdirbiams atstovaujančios institucijos. Tačiau nuo tų kalbų situacija nesikeičia.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO:
Bugenių komplekse atgyja ūkinė veikla – čia jau kriuksi 600 kiaulių.
