Jau kurį laiką buvusios Ruzgų mokyklos patalpose veikia dvi nevyriausybinės organizacijos – „Būk su manimi“ ir „Dirbinyčia“. Jų viena iš veiklos krypčių yra surinkti iš žmonių dar tinkamus naudoti drabužius, patalynę, buitinę techniką, baldus ir juos „prikelti“ naujam gyvenimui.
Kita misija – šviesti visuomenę atsakingo tekstilės vartojimo klausimais. Organizacijų vadovės Jolita Butkienė ir Almantė Karpienė tai daro vesdamos tekstilės edukacijas.
Pastaruoju metu jose lankosi vis daugiau moksleivių grupių, besidominčių tvaraus vartojimo tema.
Idėją padiktavo gyvenimas
Tekstilė, kol pavirsta į tam tikrus gaminius, pasiekiančius parduotuves, nueina labai ilgą kelią.
„Visa tai, kas dailiai supakuota guli parduotuvių lentynose, turi juodą šešėlį – nuo pirmo siūlo įvėrimo į adatą. Dažniausiai mes apie tai net nesusimąstome: perkame, nes tai gražu, madinga ir nauja. Edukacija apie tekstilę gimė iš darbo patirties ir suvokimo, kad gyvename vartotojiškoje visuomenėje“, – sako „Dirbinyčios“ vadovė A. Karpienė.
„Būk su manimi“ Mažeikiuose, Viekšniuose, s. b. „Šaltinėlis“ turi tekstilės konteinerius, į kuriuos žmonės atneša tai, kas dar tinkama naudoti, bet ko jiems patiems nebereikia ar nebesinori.
Tad šių organizacijų nariai kasdien surenka po maždaug 700 kilogramų drabužių, batų, bižuterijos, minkštų žaislų.
Idėja rengti edukacijas kilo siekiant visuomenei parodyti, kokie tekstilės kiekiai atkeliauja į konteinerius, koks tolimesnis jos kelias.
Sulaukė svečių iš Kauno
Prieš kurį laiką Mažeikių rajone apsilankė būrelis Kauno Valdorfo mokyklos mokinių ir mokytojų.
Mokyklos dešimtokai per visuomeninės geografijos pamokas mokėsi apie pramonės šakas. O viena iš jų – tekstilė. Dešimtokai ir jų mokytojai sumanė pasidomėti ir praktiniais su šia sritimi susijusiais aspektais: kokie procesai vyksta su jau nebenaudojama tekstile. Tokio tikslo vedami jie kelioms dienoms atvyko į Mažeikių rajoną. Viena iš moksleivių stotelių buvo Ruzgai ir ten įsikūrusi organizacija „Būk su manimi“.
Pasak A. Karpienės, edukacijų dalyviai išgirsta ne tik teorinės informacijos, bet ir dalyvauja praktiniuose užsiėmimuose: nuo tekstilės konteinerio turinio surinkimo, parvežimo į sandėlį iki daiktų rūšiavimo bei persiuvimo.
Stengiasi plėtoti savanorystės idėją
Su dalyvaujančiaisiais edukacijose visada stengiamasi pasikalbėti ir apie savanorystę bei jos prasmę. Siekiama, kad jaunimas suprastų: savanoriais gali būti įvairių specialybių žmonės, tačiau juos turi vienyti bendras tikslas.
„Neskubėkite. Išbandykite viską, kad žinotumėte, ko norite iš gyvenimo. Tai pats tinkamiausias laikas jums džiaugtis gyvenimu. Svarbiausia atrasti save ir savo vietą gyvenime“, – taip Kauno Valdorfo mokyklos mokinius drąsino Mažeikių apylinkės seniūnas Mantas Badaukis.
„Būk su manimi“ savanorė mažeikiškė Rasa Milikauskienė suskaičiavo, kad savanoriauja jau apie 8 metus ir per tiek laiko vis dar nenusivylė žmonėmis. O savanorystės suteikiamą gyvenimiškąją patirtį paskui pritaiko ir savo nelengvame darbe.
Su Ruzguose, Židikuose apsilankiusiais kauniečiais moksleiviais bei jų mokytojais bendravo ir Ruzgų bendruomenės pirmininkė Birutė Jonaitienė. Ji su lengva humoro gaidele atsakinėdama į susirūpinusių jaunimo mokytojų klausimus vis pasitikslindavo: „O tai kur čia bėda?“, „Na tai kokios čia problemos?“
Pradžia – edukacija Zapyškyje
Tekstilės edukacijos nėra visiškai nauja veikla nei „Būk su manimi“, nei „Dirbinyčiai“, nors pastaroji organizacija gyvuoja dar ne taip seniai. Iš esmės, abiejų organizacijų vadovės, savanoriai dirba tą patį: prisideda prie gamtos saugojimo, padeda gyventojams. Skirtumas tik tas, kad „Dirbinyčia“ gimė gavus ESFA finansavimą projektui. Jį įgyvendinusi organizacija gaus 9 profesionalias darbo priemones tekstilei perdirbti, atnaujinti, sutvarkyti.
Viskas prasidėjo nuo to, kad viešosios įstaigos „Stuba“ vadovė J. Butkienę ir A. Karpienę pakvietė atvykti į Zapyškį pravesti edukacijos šeimoms apie tai, kaip užauginti „Zero Waste“ (liet. „Be atliekų“) kartą.
„Nuvykome, dalyvavome. Tai mums buvo nauja patirtis, kuri parodė, kad gyventojams tekstilės atnaujinimo ir perdirbimo klausimai yra aktualūs. Tada ir supratome, kad tokios patirties, kokią mes turime, nelabai kur gausi, kad galime suteikti galimybę iš arčiau susipažinti su mūsų veikla, konkrečiai tekstilės tvarkymu. Ruzgai mums davė nuoširdžią kaimynystę. Supratome, kad gamtosaugos ir pilietiškos bendruomenės ugdymo srityje žiūrime viena kryptimi“, – mintimis pasidalijo J. Butkienė.
Nepraleidžia progos supažindinti su rajonu
„Būk su manimi“ ir „Dirbinyčios“ vadovės džiaugiasi užsimezgusiu bendradarbiavimu su Židikų kultūros centru.
„Šis bendravimas atsirado kiek netikėtai – per asmeninius pokalbius mūsų „Pasidalinkim“ patalpose. Sužinojome, kad Židikų kultūros centre dirbanti Irina Klemenienė iš naudoti netinkamos patalynės užvalkalų audžia kilimėlius.
Visada, kai tik yra galimybių, mūsų edukatorės svečius vežasi į Židikus, kad jie patys galėtų atsisėsti prie staklių ir pabandyti iš antrinių žaliavų nuausti kilimėlių.
Mes žinome, ką papasakoti ir ką parodyti įvairaus amžiaus žmonėms: vaikams, jaunimui, suaugusiesiems. Neginčijamas faktas toks, kad su paaugliais kalbėtis įdomiau, nes jie nebijo veltis į argumentuotas diskusijas, geba teikti pasiūlymus. Jau tokiame amžiuje galim drąsiai kalbėti apie žiedinę ekonomiką ir jos naudą, apie socialinį verslą, kuris provincijoje lyginamas su komercija. Kuo anksčiau pradėsime kalbėtis apie tai su vaikais, tuo lengviau jiems bus atskirti tiesą nuo pramanų“, – įsitikinusi A. Karpienė.
Daugeliui atvažiuojančiųjų į edukacijas Ruzguose labiausiai norisi pamatyti darbą su tekstile. Moterys atvykstančiųjų iš kitų Lietuvos miestų stengiasi lengvai nepaleisti: kartu juos supažindina su Mažeikiais, sudaro galimybes įvairiems patyrimams ir įtraukia į kiek kitokias pamokas: Renavo dvare mokytis istorijos, Juodeikiuose – chemijos, Ruzguose – kūno kultūros, nes žaidžiamas krepšinis tarp svečių ir vietinio jaunimo, Židikuose – lietuvių literatūros, Šerkšnėnų aerodrome – pilietinio ugdymo.
Nuotr. iš organizacijų archyvo