Šiandien pirmą kartą per savo gyvavimo istoriją Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksta tokia graži šventė –100mečio jubiliejus. Su amžiaus istorijos pagrindiniais momentais supažindina bažnyčios metraštis, gausiai iliustruotas nuotraukomis ir parapijiečių atsiminimais. Ši data – tai puiki proga sugrįžti į bažnyčios praeitį, iš arčiau pažiūrėti į anų dienų įvykius, prisiminti tai, kas buvo svarbu šios bažnyčios tikintiesiems. 
BAŽNYČIĄ STATĖ IŠ AUKŲ
Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pastatyta kunigo Teodoro Kupferio kunigavimo metu 1906 metais. Jis rezidavo Šiauliuose ir aptarnavo kelias bažnyčias, koplyčias, maldos namus. Mažeikiuose kunigas lankydavosi keletą kartu per metus.
Noras turėti nuosavus maldos namus vertė T. Kupferį kartu su parapijos pirmininku keliauti po parapiją ir rinkti pinigus bažnyčios statybai. Iš karto buvo surinkta 270 caro rublių. Geležinkelio stoties viršininkas Jankevičius surinko dar 100 rublių. Pinigus bažnyčios statybai aukojo kaimyninių parapijų tikintieji, latviai ir patys mažeikiškiai. 1400 rublių paskolą suteikė Pagalbos kasa. Pinigai buvo renkami ir per loterijas. Iš viso bažnyčiai statyti buvo išleista 7500 rublių.
T. Kupferio rūpesčiu bažnyčios statybos vietai pavyko gauti pusę hektaro žemės pamiškėje, Mažeikių šiaurinėje pusėje.
NEBUVO NEI TECHNIKOS, NEI DARBO RANKŲ
Prie bažnyčios statybos darbų labai daug prisidėjo parapijos nariai. Tais laikais gerų kelių ir technikos nebuvo, tad pagrindinis transportas buvo arklių traukiamas vežimas. Arkliais buvo vežami akmenys, mediena, kitos statybai reikalingos medžiagos. Dalis jų buvo atgabenta iš Griežės ir Aucės (Latvija). Bažnyčią statė visi, kurie tik įstengė.
Buvo pasirūpinta ne tik pačia bažnyčia, bet ir aplinka. Tada pasodinti medžiai ir šiandien tebežaliuoja, tikintiesiems primindami Anapilin išėjusių tėvų, kitų artimųjų triūsą. Praėjus keletui metų, grafas Polenas padovanojo bažnyčiai vargonus, bet jie neišliko.
Dzidra Laučiuvienė, jau prieš septynerius metus iškeliavusi Anapilin, savo prisiminimuose rašė:
„Mama pasakojo, kad šalia bažnyčios buvo miškelis, kuriame ji apsiaudavo batelius ir eidavo į bažnyčią. Tėvas padėdavo dirbti įvairius bažnyčios, ypač aplinkos tvarkymo, darbus.
Bažnyčios vidus buvo visai kitoks nei dabartinės maldų salės. Altorius buvo pietiniame gale, apdengtas bordinės spalvos aksomu su geltonais kutais. Sakykla – kairėje pusėje nuo altoriaus, į ją vedė laipteliai. Ant abiejų šoninių sienų buvo juodos spalvos lentelės, ant kurių kreida buvo užrašomi giesmių, kurias giedos pamaldų metu, numeriai. Šiauriniame gale buvo laiptai į antrą aukštą prie vargonų. Vargonai buvo dideli, gražūs, bet neišliko. Matyt, sudegė per karą.“
BAŽNYČIA VIRTO GAISRINE
1944ųjų rugpjūčio 15oji Mažeikių liuteronams buvo lemtinga. Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad bažnyčia pusei amžiaus užvers duris tikintiesiems. Mieste jau šeimininkavo vokiečiai, o tą naktį rusų lėktuvai smarkiai bombardavo Mažeikius. Vienas sviedinys nukrito ant bažnyčios. Jis suniokojo bokštą, stogą, sukėlė gaisrą ir išdegino bažnyčios vidų.
Išvijus vokiečius, 1944ųjų lapkričio 1ąją, tvarką įvedinėti ėmėsi nauja rusų valdžia. Bažnyčios komitetas ruošėsi remontuoti sugriautą bažnyčią, atsivežė medienos, lentų. Tačiau rusų kareiviai medžiagas išsivežė. Apgriuvusi bažnyčia taip ir liko stovėti. Pamaldos vykdavo kitų konfesijų patalpose, bet gana retai, keletą kartų per metus. Po karo nebeliko kunigų: kai kuriuos ištrėmė į Sibirą, o kiti patys pasitraukė į Vakarus.
1949aisiais buvusioje Mažeikių liuteronų bažnyčioje pradėta rengti gaisrinė. Padarytas perdengimas, įrengti kabinetai, garažai, užmūryti arkiniai langai. Tik bokšto likučiai, tylūs anų laikų liudininkai, ilgus metus bylojo apie čia buvusius Dievo namus.
SUSIGRĄŽINO PO 50 UŽMARŠTIES METŲ
Mažeikių evangelikų liuteronų parapija iš naujo buvo įregistruota 1994 metais.
Tikintiesiems dalis bažnyčios pastato (gaisrininkų laisvalaikio salė) sugrąžinta 1995ųjų balandį. Suremontavus salę, ją pritaikius pamaldoms, tų pačių metų liepos 22 dieną ji buvo pašventinta.
Visas pastatas bažnyčiai grąžintas tik 1998 metais.
Susigrąžinant nuosavybę, teko įveikti daug sunkumų. Dokumentuose nebuvo užfiksuota, kad bažnyčia tik iš dalies sugriauta. Tai reikėjo įrodyti nuotraukomis, liudytojų parodymais.
Atgavus dalį bažnyčios, pritaikymo maldos namams darbų ėmėsi eiliniai parapijiečiai, aktyviai dirbo bažnyčios komitetas. Savo nuoširdžiu triūsu į bažnyčios istoriją įeis komiteto narė a.a. Alida Giedrienė, parapijiečiai: Gunaras Kapeikis, Visvaldas Šprunkas, Juozapas Lūšys, Aldona Zybartienė, seserys Elena Rožėnienė ir Alfilda Vaičienė bei kiti.
Aktyvūs vidaus remonto darbai prasidėjo grąžinus visą bažnyčios pastatą. Jis buvo labai apleistas: stogas kiauras, lauko sienų dažai nusilupinėję, langų rėmai apipuvę, o lėšų trūko. Sunkiausiu momentu pagalbos ranką ištiesė tikėjimo broliai iš Vokietijos.
Išgražėjo ne tik bažnyčios pastatas, jos vidus ir išorė, bet ir aplinka. Bažnyčios teritoriją apjuosė nauja tvora, prie jos išsirikiavo tujos.
APTARNAUJA KITŲ PARAPIJŲ KUNIGAI
Po Nepriklausomybės atkūrimo Mažeikių parapiją aptarnavo Šiaulių parapijos kunigas Romas Pukys. Jis į Mažeikius atvykdavo tik kartą per mėnesį, nes aptarnavo daug parapijų. Mažeikiškiai gerbė R. Pukį už jo nuoširdumą ir paprastumą.
Nuo 1998 metų parapijiečių pageidavimu Mažeikių liuteronų bažnyčioje pamaldos vyko jau du kartus per mėnesį: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį. Kunigui R. Pukiui talkino Kretingalės parapijos kunigas Saulius Varanavičius. Jis nuo 1999ųjų Mažeikių parapiją aptarnauja iki šiol.
DAUG PADARYTA PASITINKANT JUBILIEJŲ
Prieš porą metų parapijos tarybos pirmininku buvo išrinktas Mintautas Kiubis.
Kai parapijai ėmė vadovauti šis veiklus, aktyvus, atkakliai savo tikslo siekiantis žmogus, gerokai paspartėjo bažnyčios remonto ir aplinkotvarkos darbai. Jis sugebėjo įtikinti Savivaldybės vadovus, kad šiemet aplinkai sutvarkyti būtų skirta 10 tūkstančių litų. Dėl tokios pat sumos pavyko susitarti ir su AB „Mažeikių nafta“.
Praėjusiais metais mažeikiškius pasiekė 10 tūkstančių litų, paaukotų bažnyčiai išeivio iš Lietuvos, Australijoje gyvenančio kraštiečio Meinars Širmelis. Šie pinigai buvo panaudoti bažnyčiai apskardinti, tinkuoti ir dažyti. Visus darbus parapijiečiai atliko patys, išskyrus patentą turintį Stanislovą Kinčiną, kuris buvo samdomas.
Jau prieš keletą savaičių prasidėjo pasiruošimas bažnyčios jubiliejui.
Parapijos tarybos pirmininkas M. Kiubis nuvyko pas UAB „Mažeikių automobilių keliai“ vadovą. Jis artimiausiu metu pažadėjo išasfaltuoti 50 kv.m bažnyčios kiemo. UAB „Ingman ledai“ bažnyčiai paskyrė 200 porcijų ledų, kuriais bus vaišinami šventės dalyviai.
Ketvirtadienį parapijiečiai jau ruošėsi sutikti svečius: tvarkė aplinką, sodino gėles. M. Kiubis sakė, kad laukiama nemažai svečių iš įvairių Lietuvos ir Latvijos miestų. Tarp jų ir aukšto evangelikų liuteronų dvasininko – vyskupo Mindaugo Sabučio. Į šventę pakviesti ir turėtų atvykti kunigai iš Klaipėdos, Latvijos, Kauno, Šiaulių, taip pat Mažeikių katalikų bažnyčios ir rusų cerkvės. Tikimasi, kad bažnyčios jubiliejaus paminėjime dalyvaus choras ir orkestras iš Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos, Ylakių ir Latvijos Saldus bažnyčių chorai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčios parapijos tarybos nariai.
