Mažeikiškiai Patricija ir Nedas savo nuotaikomis puikiai perteikė katalikų tikybos pratybų sąsiuvinio pavadinimą.
Neseniai pasirodęs katalikų tikybos vadovėlis ir pratybų sąsiuvinis 5 klasei „Džiaugsmas tikėti“ atkreipė ne vieno mažeikiškio dėmesį. Ant leidinių viršelių puikuojasi Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos 6a klasės mokinių Patricijos Butaitės ir Nedo Salduko nuotrauka.
Dalyvavo stovykloje
Patricija „Santarvei“ pasakojo, kad galimybė nusifotografuoti pasitaikė dalyvaujant Meno terapijos asociacijos rengiamoje stovykloje. Vasarą tris dienas trukusioje stovykloje mergaitė dalyvavo su mama, kuri kartu vykti pasikvietė ir Nedą su jo mama. Būtent šioje kūrybinių improvizacijų vasaros stovykloje Burveliuose, Panevėžio rajone, Nedas su Patricija ir susipažino su tikybos vadovėlio dailininku Romualdu Balinsku.
„Vieną dieną IR suaugusieji išvažiavo susipažinti su aplinkinėmis vietovėmis, o mes pasilikome pailsėti. Sodybos, kurioje vyko stovykla, savininkas paklausė, kelintokai esame, o sužinojęs, kad neseniai baigėme penktą klasę, jis nusprendė, kad pagal amžių mes puikiai tiktume tikybos vadovėliui iliustruoti ir pasiūlė mums nusifotografuoti“ – prisimena šeštos klasės mokinė, pabrėždama, kad viskas įvyko netikėtai.
Vaikai tam specialiai nesiruošė, neturėjo nei išskirtinių drabužių ar kitų atributų: stovyklaujant tai buvo pasiūlyta atsitiktinai.
Maloni staigmena
Senamiesčio pagrindinės mokyklos tikybos mokytoja metodininkė Irena Stančikienė „Santarvei“ pasakojo, kad žinia, jog vadovėlio ir pratybų viršelį papuoš jų mokiniai, tiek ją, tiek ir pačius vaikus pasiekė tik knygai išvydus dienos šviesą.
„Penktos klasės vadovėlis ir pratybos pirmiausia mane nudžiugino kaip papildomos metodinės priemonės, organizuojant pamokos ugdymo procesą, nes anksčiau tokių nebuvo. Nusipirkusi leidinius pamačiau mūsų mokyklos mokinius ir pati negalėjau patikėti tuo, ką matau. Žiūrėjau vieną, kitą kartą, ir supratau, kad čia tikrai mūsų vaikai“, – sakė mokytoja, pridurdama, kad tą kartą nekantriai laukė darbo dienos, kad galėtų patiems mokiniams parodyti vadovėlį ir pratybas.
„Kai fotografas darė mūsų nuotraukas, jau tada žinojome, kad jos gali būti katalikų tikybos vadovėlio iliustracija, tačiau kokia būtent nuotrauka, ir kokioje vietoje ji bus, net nenutuokėme“, – tikino P. Butaitė.
Pasidalijusi džiaugsmu su Patricija, jos mama bei mokyklos bendruomene mokytoja sakė žinią perdavusi ir Nedui, kuris neseniai kartu su tėveliais išvyko gyventi į Airiją.
Mokiniai neeiliniai
Mokytoja savo auklėtiniams negailėjo pagiriamųjų žodžių.
„Jie – neeiliniai mokiniai, o tai, kad vaikai pateko ant knygos viršelio, yra to įrodymas. Patricija ne iš tų mokinių, kurie sėdi kamputyje – ji šoka, dainuoja, yra mokinių tarybos narė, aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje. Panašus buvo ir Nedas, tik gaila, kad jis su šeima išvyko į užsienį“, – tikino I. Stančikienė.
Ji pridūrė, kad vaikai nestokoja gerų emocijų, yra draugiški ir malonūs. Savo charakterį jie taip gerai perteikė, kad tai puikiai atitiko knygos pavadinimą „Džiaugsmas tikėti“.
„Patricija su Nedu buvo reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Jie – Dievo vaikai ir net nuotraukoje matyti, kad jie jaučiasi mylimi, trykšta džiaugsmu ir yra laimingi. Ir tikrai nėra taip, kad jiems reikėtų kažką vaidinti – vaikai ir širdy turi Dievą“, – tikino tikybos mokytoja.
Prisidėjo ir mokytoja
I. Stančikienė, kalbėdama apie neseniai pasirodžiusį katalikų tikybos vadovėlį penktai klasei, prisipažino, kad knygoje yra dalis ir jos indėlio, bet tai tikrai nesusiję su Patricijos ir Nedo fotografija.
„Pati jaučiuosi prisidėjusi prie tos knygos, nes nuo pat pradžių dalyvavau jos rengime. Priklausiau eksperimentinei grupei, kuri sudarinėjo užduotis, rinko temas, rašė rekomendacijas, o pedagogai ir jų mokiniai užduotis sprendė ir svarstė tinkamumą. Tikimės, kad vadovėlis ir pratybų sąsiuvinis bus gera papildoma mokymo priemonė ir tvarus metodinis ramstis“, – sakė mokytoja.
I. Stančikienė pabrėžė, jog tai, kad mokyklos mokinai puošia knygų viršelius, tikrai nėra jos nuopelnas. Nei ji vaikus rekomendavo, nei žinojo, kad jie fotografavosi, todėl ši žinia buvo staigmena visiems.
„Metodinių priemonių rezultatus matysime ateityje, kai pradėsime dirbti iš tų knygų ir galėsime vertinti jų turinį, o kad knygos viršelis tinkamas ir gražus – nekyla jokių abejonių“, – sakė I. Stančikienė.
Ji pridūrė, kad vaikai augs, o kadangi tikybos vadovėliai išleidžiami retai, panašiai kas dešimt metų, tai mažeikiškiai dar ilgai puoš knygos viršelį ir garsins savo kraštą.
