Tinkamas pašaras – laimingas augintinis

Augintinių mityba – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jų savijautą, energiją ir ilgalaikę sveikatą. Vis dėlto pasirinkti tinkamą pašarą šiandien gali būti sudėtinga, mat parduotuvių lentynose gausu skirtingų produktų, kurie skiriasi ne tik kaina, bet ir sudėtimi, kokybe, paskirtimi. Gydytoja veterinarė Simona Žvirblytė atskleidžia, į ką atkreipti dėmesį renkantis augintinio pašarą. 

Augintinių poreikiai kinta

Naminių gyvūnų mitybos poreikiai gali būti labai skirtingi, o juos lemia skirtingi dalykai.

Veterinarijos gydytoja pažymi, kad pirmasis žingsnis renkantis pašarą turėtų būti paties gyvūno įvertinimas – jo amžius, dydis, aktyvumo lygis ir bendra sveikatos būklė.

„Skirtingais gyvenimo etapais augintinių mitybos poreikiai reikšmingai keičiasi. Jauniems gyvūnams reikalingas didesnis kalorijų ir maistinių medžiagų kiekis, kuris užtikrina augimą ir vystymąsi, o vyresniems svarbesnis tampa lengvesnis virškinimas ir subalansuota sudėtis. Ne mažiau svarbi ir pašaro kokybė – rekomenduojama rinktis aukštesnės klasės produktus, kurių sudėtis aiški, kurie pagaminti iš kokybiškų žaliavų ir papildyti reikalingais vitaminais bei mineralais“, – teigė S. Žvirblytė.

Kaip atpažinti, ar pašaras tinka augintiniui?

Anot veterinarės, net ir pasirinkus kokybišką pašarą, svarbu įvertinti, kaip jį toleruoja gyvūnas. Ji pabrėžia: tinkamas pašaras pirmiausia atsispindi augintinio savijautoje – jis išlieka aktyvus, žaismingas, turi gerą apetitą, o virškinimas vyksta sklandžiai.

Taip pat svarbu stebėti odos ir kailio būklę. Jei atsiranda niežulys, odos paraudimai, ausų ar tarpupirščių uždegimai, tai gali būti susiję su pašaro netoleravimu ar alergija. Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju ir, jei reikia, rinktis specializuotą ar gydomąjį pašarą.

Svarbu išlaikyti balansą

Augintinių šeimininkai dažnai svarsto, kuris pašaras yra tinkamesnis – sausas ar šlapias.

Pasak S. Žvirblytės, abu pasirinkimai gali būti tinkami, tačiau sausas pašaras dažnai laikomas praktiškesniu sprendimu. Jis yra patogus naudoti, ekonomiškesnis ir gali prisidėti prie dantų higienos palaikymo.

„Šlapią ir sausą pašarą galima derinti, tačiau svarbu išlaikyti balansą. Kai kurie augintiniai linkę rinktis tik skanesnį, dažniausiai šlapią pašarą, todėl ilgainiui gali atsisakyti sauso pašaro. Dėl šios priežasties rekomenduojama laikytis nuoseklumo ir stebėti augintinio elgseną“, – teigė veterinarė.

Pasak jos, jei pašaras keičiamas, būtina tai daryti pamažu. Pereinamasis laikotarpis dažniausiai trunka 1–2 savaites, per kurias senas ir naujas pašaras maišomi, palaipsniui didinant naujo produkto dalį. Toks metodas leidžia išvengti virškinimo sutrikimų ir padeda organizmui sklandžiai prisitaikyti prie pokyčių.

„Jei siekiama įvairovės, saugiausia rinktis to paties gamintojo pašarus, keičiant tik baltymų šaltinį. Tai padeda išlaikyti stabilų virškinimą ir sumažina nepageidaujamų reakcijų riziką“, – sakė ji.

Kada reikėtų sunerimti?

Augintinio apetito pokyčiai gali būti laikini ir susiję su aplinkos ar emociniais veiksniais, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į bendrą jo būklę. Jei gyvūnas išlieka aktyvus, žaismingas, trumpalaikis apetito sumažėjimas gali būti laikomas normaliu reiškiniu, ypač jei be to nėra kitų simptomų.

„Vis dėlto yra situacijų, kai delsti nereikėtų. Jei augintinis neėda ilgiau nei 24 valandas, tampa vangus, apatiškas, atsisako net mėgstamų skanėstų ar pasireiškia papildomi simptomai, tokie kaip vėmimas ar viduriavimas, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus, dėl kurių augintiniui reikalinga profesionali pagalba“, – įspėjo S. Žvirblytė.

Kasdienėje gyvūnų priežiūroje svarbu nepamiršti ir kitų aspektų. Dantų higiena turėtų būti palaikoma reguliariai – efektyviausia priemonė išlieka dantų valymas specialiu šepetėliu ir gyvūnams skirtomis pastomis. Kieti skanėstai gali būti naudojami tik kaip papildoma priemonė, tačiau svarbu rinktis ne per kietus, dantims pritaikytus produktus ir atsisakyti virtų kaulų.

„Ne mažiau svarbi ir nagų priežiūra. Tiek šunims, tiek katėms nagus rekomenduojama kirpti kas 3–6 savaites, atsižvelgiant į jų augimo greitį. Per ilgi nagai gali sukelti diskomfortą ar keisti eiseną – šunims tai išduoda nagų kaukšėjimas į grindis, o katėms – jų kibimas už paviršių. Namuose svarbu turėti specialias kirpimo žirkles, papildomai katėms – draskyklę, o jei augintinis leidžiasi, nagus galima ir švelniai dildinti“, – sakė ji.

Pagal „Rimi“ pranešimą parengė Neringa ŠVELNIENĖ