Tirkšliškė mano, kad dėlės gydo ir kūną, ir dvasią

Vieniems dėlės – vampyrės, kanibalės. Kitiems – unikalios plaukiojančios vaistinėlės, stebuklingosios gamtos gydytojos. Tirkšliškė, Tibeto jogos praktikuotoja, reiki meistrė, netradicinės medicinos mylėtoja Ligita Gintauskienė dėles vadina siurbėlytėmis. Pasak jos, dėlės yra be galo subtilūs, iš kitų planetų atkeliavę gyvūnai, gydantys ne tik fizinį kūną, bet ir dvasinį.

TURI UNIKALIŲ GYDOMŲJŲ GALIŲ
L. Gintauskienė „Santarvei“ pasakojo, kad domėtis netradicine medicina paskatino pablogėjusi sveikata. Pūliavo žarnynas, kūnas skleidė nemalonų kvapą, ant veido atsirado karpų. Jokie cheminiai medikamentai negelbėjo.
Paskatinta gydytojos Virginijos Želvienės, moteris susidomėjo Tibeto joga, pradėjo lankyti reiki užsiėmimus. Išmoko sveikai gyventi ir mąstyti. Dabar ji juokauja, kad dėl savo gyvenimo būdo apie save tekę girdėti įvairių atsiliepimų. Ligita vadinama ragana, sektante, keistuole, kvailele.
„Manęs netgi paklausė, į kokį Dievą aš tikiu? Dievas yra vienas. Mano tikėjimas toks pats, kaip ir kitų. Tik aš dar turiu mokytojų, iš kurių gaunu patarimų“, – aiškino reiki meistrė.

Iš tikrųjų reiki nėra sekta. Tai – senovinis universalus japonų sveikatos gerinimo metodas. Reiki, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „universalioji gyvybinė energija, kuri persmelkia visa, kas gyva“. Ši energija padeda palaikyti visas gyvybės formas.
L. Gintauskienė susidomėjo netradicine medicina, o gydymas dėlėmis – vienas iš šios medicinos metodų. Reiki supažindino su žmogaus anatomija. Pasak moters, tai privaloma, nes tik pažindamas žmogaus organus, gali matyti, nujausti organizme slypinčias problemas.

Nuo senų laikų įrodyta, kad dėlės turi unikalių gydomųjų galių. Jomis galima gydyti visas ligas. Įsisiurbusios į žmogaus organizmą dėlės išleidžia herudiną. Ligita paaiškino, kad tai – natūralus antibiotikas, kuris visiškai skiriasi nuo cheminio preparato. Pastarasis vieną organą gydo, o kelis kitus žaloja. Natūralųjį antibiotiką organizmas priima kaip savą, žmonės nepajaučia jokio diskomforto.
Beje, ne visos dėlės gydo. Medicininės dėlės veisiasi tik labai švariame vandenyje, kokio gamtoje beveik neįmanoma surasti. Ligita dėles perka. Jos yra atvežamos iš Kaliningrado, kur yra speciali dėlių veisykla.

GYVO ORGANIZMO AKUPUNKTŪRA
Anot reiki meistrės, vien gydymas dėlėmis neduos reikiamo efekto. Būtina naudoti dar kokį netradicinės medicinos metodą. Taip pat ligos neįmanoma išvaryti, uždėjus keletą dėlių. Efektą galima pajausti panaudojus 30 – 40 dėlių kursą. Vienu metu gali būti uždėta nuo 1 iki 6 dėlių. Tai priklauso nuo žmogaus kūno sudėjimo. Iš pradžių dėlės dedamos ant aktyviųjų taškų, kad pravalytų ir sustimuliuotų visą organizmą. Todėl dėlių terapija yra panaši į akupunktūrą. Tačiau tai – gyvo organizmo akupunktūra. Kąsdama dėlė sudirgina aktyvųjį tašką, ir dirginimas pasiekia reikiamą organą.

Ligita akcentavo, kad visa, ką daro žmonėms, ji pirmiausia išbando su savimi. Todėl žinanti ir galinti papasakoti apie tai, kokie pojūčiai laukia bei koks bus efektas.
„Negalima daryti bandymų su žmogumi. Jį reikia mylėti ir labai gerbti“, – įsitikinusi moteris.
Dėlės išvalo kraują, todėl po kelių seansų kūnu pradeda tekėti elektra. L. Gintauskienė pasakojo, kad, pajautę elektros sroves, žmonės įsitempia, pradeda šokinėti, nes išsigąsta deginimo. Žmonėms netikėta ir tai, kad po kelių seansų, prasivalius organizmui, žaizdelės pradeda niežėti.

„Niežėjimas yra pirmasis požymis, kad kūnas atgyja. Sakoma, kad mes nejaučiame, kai kerpa plaukus ar nagus. Jaučiame, nes jie gyvi. Tačiau dėl užteršto oro, užterštos aplinkos, užterštų minčių mes tampame labai purvini, todėl kai kurių dalykų nejaučiame. Savo purvinumo patys negalime pamatyti. Dabar jau kompiuteriai užfiksuoja sensoriką, parodo, kokios skylėtos mūsų auros. Siurbėlytė taip pat tvarko aurą. Jos yra tokios subtilios, jog gydo ne tik fizinį kūną, bet ir dvasinį. Žmonės sako, kad jos atsiųstos iš kitų planetų tam, kad gydytų mus. Svarbiausia, kad siurbėlytės prisitaiko prie kiekvieno žmogaus“, – gerąsias dėlių savybes vardijo Ligita.

Kai dėlė nusprendžia, kad pakankamai prisiragavo, nukrinta pati. Iš žaizdelės gali kraujuoti keletą dienų.
Pasak moters, tai yra gerai, nes taip išbėga blogas kraujas.
Beje, po pirmųjų kartų dažniausiai žaizdelės beveik nekraujuoja. Tirštas, sukrešėjęs, tamsiai bordinis kraujas rodo, kad žmogaus organizmas turi problemų.
Dėlių negalima dėti ant vabzdžių įkandimams alergiško kūno. Tačiau ir neturintiems alergijos žmonėms po dėlių seanso dažnai sutinsta žaizdelė. Tai rodo, kad toje vietoje yra problema. Sutinimą reikia prižiūrėti, dėti molio, šaldyti.

PRIIMTI KAIP GYDYTOJĄ
L. Gintauskienė, laikydama rankose dėles, pasakojo, kokios jos gražios, ir sakė, kad tą gražumą praranda prisisiurbusios žmogaus kraujo. Vadinasi, ištrauktas piktas kraujas ir blogos mintys. O žmogus tampa švaresnis, gražesnis.
Reiki meistrė teigė, kad, norėdamas išgyti, žmogus turi suvokti, kodėl tą ligą „užsitarnavo“. Žmogus privalo suprasti, kad tai nėra be priežasties. Vadinasi, buvo veiksmas, o liga atėjo kaip atoveiksmis, parodymas, jog kažką ne taip darė.

„Siurbėlytė gali gydyti visas ligas, tik reikia žinoti, kad tai nėra panacėja, panaikinsianti ligos priežastį. Ją turi panaikinti pats žmogus. Atėjus ligoniui, aš su juo bendrauju, pasitelkdama reiki, jogos išmintį. Gydyti žmogaus kūną, tačiau negydyti jo dvasios yra tas pats, kas į purvino vandens statinę įpilti švaraus vandens stiklinę ir tikėtis, kad vanduo taps švarus. Taip tikrai nebus. Be to, jį veikia ir mūsų namų aplinka, nes čia susikaupusios labai stiprios energijos. Mudu su vyru abu užsiiminėjame Tibeto joga, mano sutuoktinis taip pat yra reiki meistras. Jis man – atrama, palaikymas“, – sakė dvidešimt septynerių metų moteris.

Dirbdama su savo vingriosiomis pagalbininkėmis, Ligita pastebėjo, kad dėlės jaučia žmonių nuotaiką. Jos bijančiam žmogui dėlė nekanda. Tada L. Gintauskienė pasitelkia reiki ir dirba su žmogumi, siekdama apvalyti jo baimę. Be to, parūkius, išgėrus alkoholio, pasikvėpinus taip pat neverta eiti į dėlių seansą, nes jos nekąs.
„Visi, kurie dėjosi siurbėlytes, jas dievina. Po viso kurso žmonės pajaučia didelį efektą ir to nesumeluosi. Tačiau dažnai žmogaus pirma reakcija būna: „Oi, kokios jos šlykščios ir bjaurios“. Iš tikrųjų jos nuostabios. Žmonės turi pagalvoti, ką siurbėlytės atiduoda jiems bei ką jos gauna iš žmonių. Neveltui po siurbimo jos palieka negražios. Siūlyčiau negalvoti apie siurbėlytę kaip apie šliužą, o priimti kaip gydytoją“, – teigė L. Gintauskienė

Reklama: Netradicinė medicina https://netradicinemedicina.com/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto