Trečdalis smurtą patyrusių moterų niekada nebandė apsiginti

Su smurtu susiduria ketvirtadalis moterų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Higienos instituto specialistai, įvertinę smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų gyvenimo kokybę, psichologinę būseną bei pagalbos prieinamumą ir efektyvumą, nustatė, kad kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas nukentėjusioms moterims trukdo gėda, nežinojimas, kas gali padėti, ir netikėjimas, kad sulauks pagalbos.

Ketvirtadaliui – sunkūs sužalojimai

Toks tyrimas buvo atliktas 2012 m. birželio – 2013 m. sausio mėnesiais bendradarbiaujant su institucijomis, teikiančiomis pagalbą smurtą patyrusioms moterims bei kai kurių Lietuvos miestų visuomenės sveikatos biurais.
Tyrimo metu apklaustos 89 smurtą nuo intymaus partnerio patyrusios moterys, gaunančios paslaugas pagalbą smurtą patyrusioms moterims teikiančiose institucijose. Respondenčių amžiaus vidurkis – 40, jauniausiai tyrimo dalyvei buvo 21, vyriausioji – 69 metų. Visos jos patyrė įvairių formų smurtą nuo intymaus partnerio.
Tyrimo duomenimis, 69,7 proc. respondenčių patyrė nesunkius kūno sužalojimus, o gilias žaizdas, kaulų lūžius, vidaus organų sužeidimus ar dantų išmušimus – 24,7 proc. moterų.

Psichologinį smurtą patyrė beveik kiekviena

Labiausiai paplitęs – psichologinis smurtas, jį per visą savo gyvenimą patyrė 98,5 proc. respondenčių, o per pastaruosius metus – 95,5 proc. respondenčių.
Vidutinio sunkumo fizinį smurtą (antausius, daikto metimą į moterį, stūmimą, pešimą už plaukų) per gyvenimą patyrė 83,1 proc., sunkų fizinį smurtą (trenkimą kumščiu, spyrimą, smaugimą, ginklo panaudojimą) – 78,7 proc., seksualinį – 56,2 proc., ekonominį – 64 proc. apklaustųjų. Net 82 proc. tyrimo dalyvių teigė patyrusios daugiau negu vienos rūšies smurtą per pastaruosius metus.
Partneriai dažniausiai smurtavo prieš moteris apsvaigę nuo alkoholio, susiginčiję ar ėmus vienas kitam priekaištauti.

Smurto „tradicijos“ – iš vaikystės

Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis, vienas iš rizikos veiksnių patirti šeiminį smurtą – smurto patirtis arba smurto stebėjimas tėvų šeimoje.
Didelė dalis tyrimo dalyvių (41,6 proc.) matė smurtą savo tėvų šeimoje ir 27 proc. patyrė smurtą nuo tėvų ar globėjų. Smurtą savo tėvų šeimoje stebėjo ir 28,1 proc. smurtaujančių partnerių, 22,5 proc. patyrė smurtą tėvų ar globėjų šeimoje.
Analizuojant, ar moterys yra smurto iniciatorės bei ar mėgina apsiginti nuo smurtaujančio partnerio, nustatyta, kad du trečdaliai (70,8 proc.) smurtą patiriančių moterų nė karto nepradėjo muštynių pirmos ir maždaug apie trečdalis (39,3 proc.) niekada nebandė apsiginti.

Pasekmės – akivaizdžios ir nujaučiamos

Nustatyta, kad 8 moterys iš 89 tyrimo dalyvių dėl partnerio veiksmų yra patyrusios persileidimą. Dažniausios moterų nurodytos smurto pasekmės fizinei sveikatai buvo įbrėžimai, įpjovimai, kraujosruvos ar skausmas – tai patyrė 69,7 proc. respondenčių. Akių, ausų traumas, patempimus, išnirimus ar nudegimus teigė patyrusios 37,1 proc., gilių žaizdų, kaulų lūžių, vidaus organų sužeidimus ar dantų išmušimus – 24,7 proc. moterų.
Mažiau pastebimos smurto pasekmės psichologinei savijautai. Pagrindiniai jausmai, kuriuos moterys jautė patyrusios smurtą nuo intymaus partnerio buvo bejėgiškumas (42,7 proc.), pyktis (41,6 proc.), baimė (37,1 proc.) bei pažeminimas (33,7 proc.).

Pagalbos prašyti – gėda

Tyrimo metu paaiškėjo, kad ne visos moterys po pirmojo smurtinio akto kreipėsi pagalbos į institucijas teikiančias paslaugas smurtą patyrusioms moterims. Iš pradžių jos pagalbos ieškojo tarp šeimos narių ir artimųjų. Svarbiausios priežastys, kodėl nemaža dalis moterų delsia kreiptis pagalbos, yra gėda (43,9 proc.), nežinojimas, kur kreiptis (39,0 proc.), netikėjimas, kad sulauks pagalbos (36,6 proc.).
Išanalizavus respondenčių atsakymus į klausimus apie gyvenimo kokybę, daroma išvada, kad smurtą nuo intymaus partnerio patyrusių moterų gyvenimo kokybė yra žema, jos ypač pažeistos fiziškai. Agresijos dydį daugiausiai lemia jausmai, kuriuos sukėlė smurtas – pyktis ir priešiškumas.

Su smurtu susiduria ketvirtadalis moterų

Apie Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą girdėjo 68,5 proc. apklaustų moterų, iš jų 73,8 proc. tvirtino, kad, sprendžiant smurto prieš moteris problemą, jis padės. Pačios moterys nutraukti smurtą nemėgino: tik maždaug pusė teigė, kad skambintų į policiją, jei kaimynystėje būtų smurtaujama, likusios nežinojo kaip elgtųsi.
Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis, viena iš keturių moterų kada nors gyvenime buvo sumušta ar išprievartauta savo intymaus partnerio.

2 Atsakymai į “Trečdalis smurtą patyrusių moterų niekada nebandė apsiginti”

  1. tadas parašė:

    o ei mušt žmona su diržu –cia bus jau AUKLIJMAS ir nuo atsakomibes ATLIAIŽEMAS.

  2. auka parašė:

    ka ten policija,jeigu kreipiesi del smurto,rasai pareiskima,o jie duoda atsakyma,kad byla nutraukiama,nes niekas nemate,o iskviestas sutuoktinis meluoja susiriesdamas,visa purva pila ant zmonos ir policija nekviecia i akistata.tai ka ten ir sakyti,net nekontroliuoja kas dedasi toje seimoje po to,mano manymu kai parasytas pareiskimas,tai policija turetu kazkoki laika kontroliuoti smurtautoji.netylekit moterys,skuskites,rasykit pareiskimus,gal nors kiek smurto liks maziau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto