Turgaviečių prekystaliai raudonuoja nuo lenkiškų braškių, tačiau pirkėjai dažniau teiraujasi lietuviškų uogų.
Pardavėjai sugeba įtikti visų skoniui, lenkiškas braškes siūlydami kaip lietuviškas. Kad atrodytų patikimiau, uogos perpilamos į lietuviškas pintines. 
IŠLOŠIA TIK PARDAVĖJAS
Kažkas šmaikščiai pastebėjo, kad tokia apgavystė naudinga abiem pusėms: pirkėjas džiaugiasi (jei nepastebės apgaulės – B.R.) nusipirkęs gražių lietuviškų braškių, pardavėjas – daugiau uždirbęs pinigų.
Pavyzdžiui, vakar lietuviškų ir lenkiškų braškių kilogramo kaina skyrėsi pusantro lito. Sezono pradžioje šis skirtumas siekė 4–5 litus.
„Santarvės“ korespondentei Naftininkų gatvės turgavietėje prekiaujanti apsukri moteriškė taip pat bandė lenkiškas braškes parduoti kaip lietuviškas.
„Turiu sertifikatą. Jos tikrai lietuviškos“, – garantavo pardavėja. Paprašius parodyti dokumentą, paaiškino, jog jis esąs pas savininką.
Kita braškes siūliusi moteris teigė, kad uogas jai atvežęs „kažkoks“ ūkininkas. Tačiau dokumentais patvirtinti šio fakto negalėjo.
Apsigauti trečiadienį buvo galima ir M. Daukšos gatvės turguje. Kai kurie pirkėjai, teigę prekiaujantys ūkininkų produkcija, neturėjo jokių dokumentų, o kainos etiketėse nurodė, jog prekė lietuviška.
NUSTATYTA PAŽEIDIMŲ
Ne taip seniai Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Mokesčių inspekcijos pareigūnai tikrino, kaip prekiaujama šviežiomis daržovėmis ir uogomis M. Daukšos ir Naftininkų gatvių turgavietėse. Toks reidas organizuotas atsižvelgiant į reikalavimą sustiprinti kontrolę dėl prekybos nelegalia produkcija.
Ažiotažas dėl vartotojui nesaugios prekybos kilo nustačius, jog nelegalia lenkiška produkcija, dažniausiai vaisiais ir daržovėmis, prekiaujama tiesiai iš krovininių automobilių šalia turgaviečių ar parduotuvių. Pastebėta, kad nelegaliai vežama produkcija dažniausiai būna nekokybiška, be dokumentų.
Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vyresnioji specialistė-inspektorė maisto produktams Lidija Bertašienė „Santarvei“ teigė, kad per reidą nelegalios produkcijos nebuvo aptikta, tačiau užfiksuota pora apgaulės atvejų.
Daržovėmis prekiaujančios Gitana Bučienė ir Vilma Beišinaitė bandė „įtikti“ lietuviškos produkcijos mėgėjams.
Sąskaitos faktūros bylojo, kad abi prekiauja lenkiškais agurkais, tačiau į kainos etiketę buvo įrašyta, jog jie lietuviški.
„Kadangi pardavėjos užkliuvo pirmą kartą, apsiribojome įspėjimu. Jeigu ateityje prasižengs, jų laukia baudos“, – teigė specialistė.
TURGAVIETĖSE PREKIAUJAMA TVARKINGAI
UAB „Mažeikių turgus“ vadybininkės Irenos Marcinkevičienės teigimu, Mažeikiai yra per toli nuo Lenkijos pasienio, kad iš kaimyninės šalies sulauktume krovininių automobilių su nelegalia produkcija. Vadybininkė patikino, kad į turgavietę patekti nelegaliems maisto produktams nėra galimybės.
„Turgaus kontrolierės registruoja kiekvieno prekiautojo dokumentus, sąskaitas faktūras, žinome, iš kur ir kokios prekės į prekyvietę įvežamos. Tokie yra savikontrolės reikalavimai ir mes jų paisome“, – patikino vadybininkė.
Kad Mažeikių turguje gera tvarka, teigė ir L. Bertašienė. „Keista, kad kai kurie žmonės nusiteikę prieš prekybą turguose. Atseit ten apgaudinėjama, prekiaujama nekokybiška produkcija. Tokie laikai jau seniai praėję. Pavyko rasti bendrą kalbą su turgaus administracija. Ji spaudžia prekiautojus laikytis reikalavimų“, – pasakojo inspektorė ir pridūrė, kad turguje, pavyzdžiui, švieži vaisiai, daržovės ir uogos kokybiškesni negu kai kuriose parduotuvėse.
Ten, kur pirkėjų judėjimas mažesnis, prekės užsigulinčios. „Bananai pajuodavę, uogos susmukusios“, – lygino pašnekovė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia, kad apie 30 proc. skundų yra dėl turgavietėse įsigytų nekokybiškų maisto produktų. Mažeikiškė tarnyba sulaukia tik pavienių nusiskundimų.
PIRKĖJAS TURI ŽINOTI
L. Bertašienė, išgirdusi apie žurnalistinį tyrimą, nesistebėjo aptiktais trūkumais. Visų pažeidėjų neįmanoma prižiūrėti nei tikrintojams, nei turgaus kontrolieriams.
„Prie kiekvieno prekiautojo kontrolierių nepastatysi. Negalime žinoti, kokią kainos etiketę pasideda, kai jo nebestebime“, – pasakojo I. Marcinkevičienė.
L. Bertašienė patarė ir patiems pirkėjams būti atidesniems. „Šiandien nebėra deficitinių prekių. Pirkti daržoves ir vaisius reikėtų iš to, kuris pateikia visą privalomą informaciją“, – teigė specialistė. Ji informavo, kad apie bet kokius pažeidimus galima pranešti nemokamos linijos telefonu 8~800 40403.
Į kainos etiketę turėtų būti įrašytas produkto pavadinimas, kilmės šalis, o kai kurių klasių daržovių – ir dydis. Prekiautojams tai neturėtų būti problema, nes įsigydami prekes iš bazių ar kitų tiekėjų gauna sąskaitas faktūras. Prekiaujantys ūkininkų produkcija turi turėti atitikties deklaracijas.
Urmine prekyba besiverčiantys pardavėjai į daržovių dėžes dažniausiai įdeda lapelius, kuriuose yra visa pirkėjams reikalinga informacija. Tačiau retas kuris pardavėjas tuos lapelius išima ir padeda matomoje vietoje ar priklijuoja prie kainos etiketės. Pasiteisinimas laiko stoka – daugiau nei juokingas.
KONKURENCIJA DIDĖJA
Nuo pavasario į turgų vežamos šviežios daržovės ir uogos. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į mūsų šalį įvežama prekių iš daugiau šalių.
Pavyzdžiui, šiuo metu turguose prekiaujama šviežiomis daržovėmis, vaisiais ar uogomis iš Ispanijos, Lenkijos, Estijos, Graikijos, Vengrijos, Rumunijos.
Pastaruoju metu ir mūsų šalyje daugėja daržovių bei uogų augintojų. I. Marcinkevičienė pastebėjo, kad ir Mažeikių rajone jau yra daržovių ir braškių augintojų, kurių produkcija turi paklausą.
Lietuvos daržovių augintojai skundžiasi, kad šalies rinką užtvindė nekokybiškos daržovės iš užsienio. L. Bertašienė teigia, kad oficialiai įvežamos daržovės kokybiškos, nes Europos Sąjungos šalyse reikalavimai analogiški.
Jono STRAZDAUSKO nuotrauka
