Savivaldybės vicemeras Jonas Siminkevičius regioninės atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimą palygino su namo statyba nuo stogo. Dargių sąvartynas nebeveikia, nelegalūs – uždarinėjami, gamtos teršėjams grasinama baudomis, o kur dėti šiukšles, atsakymo nėra. Įprastas reiškinys tapo perpildyti konteineriai, atliekomis užteršti miškai ir upių pakrantės. Kalbos, kad įvedus vietinę rinkliavą gyvensime švariau ir gražiau – kol kas tik mitas.
PAŽADAI NEVYKDOMI
Prieš įvedant vietinės rinkliavos mokestį, atliekų tvarkymą administruojančios UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – „TRATC“) vadovai piešė švarų rytojų: visiems teršėjams bus nemokamai dalijami konteineriai, jie turėsią pasiekti ir atokiausius vienkiemius, visos atliekos iš rajono bus išgabentos į Jėrubaičių sąvartyną Plungės rajone.
Tokia rinkliava jau vyksta nuo sausio mėnesio, tačiau aprūpinimas konteineriais tik įsibėgėja. Ir apie konteinerių vežimą į vienkiemius niekas nebekalba. Skeptikai pasakytų: anokia čia problema – iki šiol sutartis su atliekų tvarkytojais buvo sudarę bene pusė individualių namų gyventojų, ir nieko – išgyvenome.
Kita vertus, ne visi gyventojai konteinerių ir laukia, nes juos gavus įsijungs ir rinkliavos skaitiklis.
Konteinerių neturintys individualių namų šeimininkai savo šiukšles kaip ir anksčiau verčia kur papuolė: į miškus, paupius, miesto konteinerius ar nelegalius sąvartynus.
Tvarkingai norintys gyventi žmonės, tie, kuriems sopa dėl teršiamos aplinkos, neapsikentę netvarkos, mina įvairių įstaigų slenksčius. Redakcija kone kasdien sulaukia tokių žmonių skambučių.
SĄVARTYNŲ
UŽDARYMAS –
SKUBOTAS
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros vedėjas Nilius Kupliauskas sakė dar nepastebėjęs teigiamų poslinkių po rinkliavos įvedimo – gamta teršiama ir toliau.
Aplinkos sargai spėja, kad taip atsitiko dėl to, jog jau uždaryti kai kurie seniūnijose veikę nelegalūs sąvartynai. Ir šis procesas kasdien plečiasi. Nenorintiems už atliekų tvarkymą mokėti individualių namų gyventojams tokie sąvartynai būdavo išsigelbėjimas.
Ne tik aplinkos apsaugos specialistai, bet ir rajono valdžios atstovai pripažįsta, kad paskubėta likviduoti šiuos sąvartynus. Pirmiausia reikėję visus individualių namų gyventojus aprūpinti konteineriais.
„Sąvartynai uždaryti, konteineriai neišdalinti. Kur žmonėms šiukšles dėti? Namas pradėtas statyti nuo stogo“, – replikavo Savivaldybės vicemeras Jonas Siminkevičius.
Panašias mintis vakar vykusiame susitikime su „TRATC“ atstovais išsakė ir seniūnai.
SENIŪNIJOS
PATIRS NUOSTOLIŲ
Seniūnijose esančiais sąvartynais naudodavosi ne tik gyventojai. Niekas nebeslepia, kad nelegaliems sąvartynams (jie neatitiko keliamų reikalavimų) vešėti padėjo ir kaimiškosios savivaldos institucijos. Čia būdavo vežamos iš viešųjų erdvių surinktos ar šeimininkų neturinčios atliekos.
„Mūsų seniūnijoje buvo penki sąvartynai. Į juos veždavome iš kapinių, parkų, talkų metu surinktas atliekas. Kalbėjau su „Mažeikių komunaliniu ūkiu“, jas išvežtų, tačiau, apytiksliais skaičiavimais, seniūnijai per metus ši paslauga kainuotų dešimt tūkstančių litų, arba dvigubai daugiau, negu skirta pinigų aplinkai tvarkyti“, – „Santarvei“ teigė Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė.
Dėl to paties susirūpinę ir kiti seniūnai. Tirkšlių seniūnas Klemas Sobutas sakė, kad per vargus jam pavykę išsiderėti, kad tirkšliškių atliekos dar kurį laiką būtų priimamos į Geidžių sąvartyną.
„Penktadienį išvežėme konteinerius nuo kapinių, pirmadienį jie vėl pilni. Pavasaris – tvarkymosi metas. Miestelio gyventojai savo šiukšles suverčia ir į viešąjį konteinerį. Į Geidžius atliekas išvežame savo traktoriumi. O iš kur imsime pinigų, jei paslaugą reiks pirkti?“– svarstė pašnekovas.
Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa mano, kad būtina taisyti klaidą, kuri atsirado dėl skuboto sąvartynų uždarymo, nes seniūnijos patirs nuostolių. Galbūt „TRATC“ turėtų kompensuoti atliekų išvežimo į Jėrubaičius išlaidas?
OPERATORIUS
ATSAKYMŲ NEŽINO
Mūsų rajone konkursą atliekoms tvarkyti laimėjo UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“. Nuo balandžio įsigaliojo nuolatinė sutartis dėl paslaugos teikimo. Komunalininkai aptarnauja visą rajoną, išskyrus Laižuvos seniūniją.
Bendrovės direktorius Eugenijus Butkus sakė, kad įvedus rinkliavos mokestį atliekų nepadaugėjo, atvirkščiai – galbūt jų šiek tiek sumažėjo.
Šiuo metu per mėnesį išvežama apie vieną tūkstantį tonų atliekų. Direktorius tikino, kad įmonė suinteresuota jų surinkti kuo daugiau, nes nuo to priklauso pajamos.
„Pagal sutartį atliekas vežame sunkiasvorėmis, triašėmis mašinomis. Prie kai kurių konteinerių sunku privažiuoti, negalime patenkinti sodo gyventojų noro naudotis individualiais konteineriais“, – pastebėjus, kad ne visi gyventojai patenkinti jų paslauga, problemas dėstė pašnekovas.
E. Butkus mano, kad regioniniam atliekų tvarkymui nėra tinkamai pasiruošta. Klausimų kyla ne tik gyventojams, bet ir bendrovei –generaliniam operatoriui. Pašnekovas negalėjo atsakyti, kaip nuo šiukšlių bus išvaduojami vienkiemių gyventojai.
POLIETILENO MAIŠAI
PRAJUOKINO
Ne į visus klausimus atsakė ir vakar Mažeikiuose lankęsis „TRATC“ direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Gudauskas. Penktadienį įvyksiančiame „TRATC“ valdybos posėdyje bus bandoma rasti atsakymus į klausimus, kur reikės dėti nugenėtų medžių šakas, augalų atliekas, stambiagabarites atliekas ir kita.
V. Gudauskas pasitarime su seniūnais bandė nupiešti „vienkiemių be šiukšlių“ viziją, tuo vienus papiktindamas, kitus – prajuokindamas. Esą gyventojai nusipirks specialius iliuminuotus polietileno maišus. Tai bus skiriamasis ženklas, kad už paslaugą sumokėta. Šiuos maišus užteksią pastatyti ant kelio, pro kurį važiuoja šiukšliavežė. Tik ir vėl nežinia, kiek tų maišų teks laukti? Kol kas neaišku, nei kas juos gamins, o tuo labiau – kada pagamins.
Seniūnai nuogąstavo, kad, uždarius sąvartynus, atliekos iš vienkiemių keliaus į pamiškes.
KALTINIMAI
VIENI KITIEMS
„TRATC“ direktoriaus pavaduotojas V. Gudauskas „Santarvei“ sakė, kad dėl tokios situacijos kalta Mažeikių rajono savivaldybė.
Kituose apskrities rajonuose padėtis esanti kur kas geresnė, nes jau pora metų ten gerai veikia konteinerinis atliekų tvarkymas. Labai daug individualių namų iki įvedant rinkliavą turėjo konteinerius, o nemažai nelegalių sąvartynų uždaryta biudžeto lėšomis.
„Įdirbis geras, todėl tokių problemų kaip Mažeikiuose nekyla“, – reziumavo pašnekovas.
Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa nesutiko su svečio priekaištais.
„Buvo skaičiuojama – ateis Europos Sąjungos lėšos, uždarys sąvartynus, išdalins konteinerius, turėsime operatorius. Tačiau yra kitaip. Operatoriaus nebuvo (tris mėnesius su „Mažeikių komunaliniu ūkiu“ galiojo laikinoji sutartis – B. R.), konteinerių nėra, o sąvartynai uždarinėjami pagal grafiką“, – replikavo A. Žiulpa.
V. Gudausko klausėme, galbūt teršėjų dalią palengvintų atliekų perkrovimo aikštelių įrengimas. Anot jo, aikštelės irgi taptų nelegaliais sąvartynais.
Šiauliuose rinkliava vyksta jau antri metai. „Santarvė“ domėjosi, kokia šiauliškių patirtis. Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta sakė, kad mažeikiškiams nereikėtų nusivilti dėl nesėkmių, sutrikimų. Pradžia ir pas juos buvusi sunki, ir dabar ne viskas eina kaip sviestu patepta.
„Rinkliava nėra panacėja nuo visų problemų. Labai daug kas priklauso nuo gyventojų. Visada bus tokių, kurie šiukšles mes per langus, dės ne į konteinerį, bet šalia jo“, – pasidalijo patirtimi pašnekovas.
VIETOJ
ŠIUKŠLIŲ – ŽOLYNAI
V. Gudauskas „Santarvei“ sakė, kad sustabdyti sąvartynų uždarymo proceso, kol visi individualių namų šeimininkai bus aprūpinti konteineriais, nėra galimybių. Europos Sąjungos tam tikslui skirtus 23 milijonus litų reikia panaudoti per šešiolika mėnesių, nepanaudotas lėšas tektų grąžinti.
Kaip ir buvo planuota, sąvartynams atėjo galas. Nuo šių metų jau nebeveikia Dargių sąvartynas. Iki kitų metų gegužės mėnesio pagal Europos Sąjungos reikalavimus konkursą laimėjusi UAB „Plungės lagūna“ turėtų uždaryti ir rekultivuoti visus 22 rajono sąvartynus. Iš vienų atliekos bus išvežtos, kiti bus paversti gražiais kalniukais.
UAB „Plungės lagūna“ Mažeikių rajono sąvartynų tvarkymo projektų vadovas Alfredas Varnelis „Santarvei“ sakė, kad kas – pieva, miškas ar žemės ūkio paskirties žemė – bus vietoje sąvartyno, priklausys nuo grunto tyrimo. Mėginiai jau išvežti į laboratoriją.
„Infrastruktūra ne iki galo įrengta, žole neapsėta, bet jau septyni sąvartynai sutvarkyti taip, kad pilti atliekų į juos nebegalima“, – informavo pašnekovas.
PASIRAŠYTI ATSISAKĖ
A.Varnelis teigė, kad jų darbą apsunkina netvarkingi gyventojai. Bendrovės žmonės išveža šiukšles, o po kurio laiko toje vietoje ir vėl išdygsta kalniukas. Esą gyventojų negąsdina nė lentelė su užrašu, kad pilti atliekas ten draudžiama bei informacija apie gresiančias baudas. (Seniūnai sakė, kad tokia informacija yra ne prie visų sutvarkytų sąvartynų – B. R.).
V. Gudausko teigimu, sąvartynai yra Savivaldybės ir seniūnijų nuosavybė, dėl to jų atstovai patys turėtų pasirūpinti, kad ten ir vėl nebūtų vežamos šiukšlės. Esą „TRATC“ tik teikia paslaugas ir padeda panaudoti Europos Sąjungos lėšas, o ne saugo ne savo teritoriją.
„Plungės lagūna“, likvidavusi buvusį sąvartyną, apie tai raštu praneša seniūnams ir prašo, jog šie apie tai informuotų gyventojus. Tirkšlių seniūnas K. Sobutas atsisakė pasirašyti tokį raštą.
„Kaip aš galiu drausminti gyventojus, jeigu jie nėra aprūpinti konteineriais. Jei pasirašyčiau tokį raštą, išeitų, kad sutinku, jog ne ten padėję šiukšles žmonės būtų baudžiami. Bus konteineriai, tada ir atsakomybė atsiras“, – samprotavo seniūnas.
TERŠĖJAMS
SKIRIAMOS BAUDOS
Aplinkos sargai konteinerių neturėjimą nelaiko lengvinančia aplinkybe. Aplinkos apsaugos agentūra gavo Židikų seniūnės Stanislavos Valatkevičienės prašymą išsiaiškinti, kas verčia atliekas į buvusį, jau likviduotą Repšių sąvartyną.
Buvo nustatyta, kad apie 400 kilogramų atliekų priklauso Mažeikių gyventojui.
„Žmogus nesigynė. Prisipažino visada į Repšius veždavęs atliekas. Jas išvertė, nes nebuvo informacijos, kad sąvartynas likviduotas. Vyrui teko ne tik sumokėti šimto litų baudą, bet ir pačiam atliekas išvežti į Jėrubaičių sąvartyną. Manau, kad bus gera pamoka ir daugiau nekils noras teršti aplinką“, – teigė agentūros vedėjas N. Kupliauskas.
Kitas mažeikiškis įkliuvo, nepaklusęs Dargių sąvartyno sargui. Jis bandė vyrui paaiškinti, kad sąvartynas nebeveikia ir atliekų nepriima, tačiau šis vis tiek paliko septynis maišus atliekų.
Aplinkos agentūros specialistai pažeidėją greitai išsiaiškino, nes sargas buvo užsirašęs automobilio numerį. Išgirdęs, jog gresia bauda, pažeidėjas maišus su šiukšlėmis susirinko.
N. Kupliauskas informavo, kad pastaruoju metu baudos už atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus griežtėja. Jeigu nepavojingų atliekų, kuriomis buvo užteršta gamta, kiekis yra iki kubinio metro, gyventojai baudžiami nuo 100 iki 200 litų, pareigūnai – nuo 300 iki 600 litų, jei jų kiekis viršija vieną kubą, baudos dydis siekia nuo 4 iki 6 tūkstančių litų, jei per penkis kubus, gali būti skirta bauda iki 10 tūkst. litų.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Likviduotus sąvartynus turėtų žymėti lentelė, kurioje nurodyta, kad atliekas pilti draudžiama, taip pat baudų dydis.
