Tvarte peržiemojęs gandras išleistas pratintis prie pavasario

Žiogaitiškiams priklausančiame tvarte peržiemojęs gandras pats į lauką nesiskubino – jį teko išnešti. Autorės nuotrauka

Dar spalio mėnesį Žiogaičių kaimo gyventoja Birutė „Santarvei“ papasakojo apie kaime žiemoti likusį gandrą. Ir jai, ir daliai kitų žiogaitiškių buvo neramu dėl to, kas laukia dėl vienokių ar kitokių priežasčių į šiltuosius kraštus drauge su gentainiais neišskridusio laukinio paukščio.
Gandro istorija – su laiminga pabaiga. Jis saugiai ir sočiai peržiemojo žiogaitiškei priklausančiame tvarte, o šeštadienį buvo išleistas į lauką – pratintis prie pavasario.

Nutarė paukštį priglausti

Tikriausiai ne vienam žmogui yra tekę girdėti pasakymų, kad Lietuvoje baltųjų gandrų populiacija šiuo metu yra labai didelė, kad šis paukštis ryja viską, kas judančio pasitaiko jo kelyje. Todėl, jei gandrą ištinka vienokia ar kitokia bėda, dėl kurios žmogus nėra kaltas, nereikėtų skubėti gelbėti šio paukščio. Jei dėl paukštį ištikusios bėdos kaltas žmogus ar jo veikla, pavyzdžiui, paukštis įsipainioja į kokį tinklą ar panašiai, tada elgtis reikėtų kitaip.
Tačiau daug metų Žiogaičiuose gyvenantys Birutė ir Pranas į tokius pamąstymus numojo rankomis ir savo tvarte vėlų rudenį priglaudė nusilpusį paukštį sužeistu sparnu.
„Kai prasidėjo šlapdribos, gandras dar buvo atskridęs čia, į gyvenvietę. Paskui kažkas iš kaimynų pasakė, kad paukštį pastebėjo tolėliau nuo gyvenvietės, pamiškėje gyvenančio ūkininko valdose. Tai jis gandrą įsileido į jam priklausantį angarą.
Žodžiu, važiavome į miestą ir nutarėme užsukti pas tą ūkininką pasižiūrėti, ar pas jį tas gandras yra.
Buvo. Tas žmogus sakė, kad nežino, ką su paukščiu daryti, angaras skardinis – juk sušals“, – prisiminė pašnekovė.

Išvežti į Tauragę nesiryžo

Kadaise pašnekovė savo tvarte laikė ožką. Kai jos nebeliko, tvarte liko tokia vos pašiltinta vieta pažemintomis lubomis. Žodžiu, ten, kelių vištų ir gaidžio kaimynystėje, ir buvo apgyvendintas gandras.
„Aktualiausia problema buvo apšildyti tą kampelį, kuriame apgyvendinome gandrą, – kad tik jam nebūtų per šalta. Vienas kaimynas atnešė šildytuvą. Kaimo gyventojai su vaikais ateidavo jo aplankyti, o Kalėdoms kai kas atnešė pinigų – šildytuvo sunaudojamai elektrai apmokėti“, – pasakojo Birutė.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto