Tyrimas: dešimtadalis lietuvių nuolat išmeta maistą

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų (42 proc.) į parduotuves dažniausiai eina su pirkinių sąrašu, o beveik penktadalis (apie 23 proc.), prieš eidami, jau būna apsvarstę, ką iš įsigytų produktų gamins. Ir nors „Swedbank“ finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė teigia, kad toks pirkinių planavimas – raktas į taupumą, „Maximos“ pirkėjų apsipirkimo įpročių tyrimo duomenimis, užsukę į parduotuvę, tokių planų galų gale laikosi tik dešimtadalis.
Ekspertų teigimu, tai viena priežasčių, kodėl Lietuvoje susiduriame su maisto švaistymo problema.

Apsipirkimas prasideda jau namuose

„Norint taupyti, tikslesnis pirkinių planavimas – tiesiog būtinas“, – teigia Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
„Maximos“ pirkėjų apsipirkimo įpročių tyrimas parodė, kad net 74 proc. respondentų nors kartais susidaro pirkinių sąrašą. Deja, atėję į parduotuvę, tik dešimtadalis jo laikosi. Ką įsigis, didžioji dalis sprendžia jau stovėdami prie lentynų, o norint sutaupyti, visgi svarbu pirkti tik tuos produktus, kurių iš tiesų prireiks. Tad planuoti pirkinius ir plano laikytis – būtina“, – sako J. Cvilikienė.
Anot jos, apsipirkimas turi prasidėti dar namuose ir į prekybos centrą vykti reikia tik jau revizavus šaldytuvo ar spintelių lentynas.
„Prieš apsipirkdami ir sudarydami pirkinių sąrašą, apžiūrėkite, kokių produktų namuose dar yra, o kas – jau į pabaigą. Šis veiksmas skatins sąmoningą vartojimą, mažins maisto išmetimo riziką ir padės sutaupyti pinigų. Taigi vienu metu nušausite net tris zuikius“, – priduria finansų ekspertė.
J. Cvilikienės teigimu, sudarius bent preliminarų pirkinių sąrašą, pereikite prie šeimos mitybos meniu savaitei sudarymo preliminariai numatydami, kokie patiekalai ar produktai bus valgomi padieniui. Taip pat sekite išmetamo maisto kiekį ir pagal tai koreguokite planuojamų pirkinių krepšelį.
Ekspertė primena ir dar vieną „auksinę“ taupymo taisyklę – jei abejojate, ar pirkinys reikalingas, atidėkite sprendimą pirkti bent 24 valandoms. Tikėtina, kad pirmosioms emocijoms atslūgus, tas pats daiktas nebeatrodys toks patrauklus ir reikalingas.

Išmetame daug, dažniausiai – duoną

„Lyginant su kitais Europos šalių gyventojais, lietuviai – vieni daugiausiai išleidžiančių maistui. Maždaug ketvirtadalis visų šeimos ūkio pajamų yra skiriama būtent maisto produktams įsigyti. Kita vertus, kas dešimtas „Maximos“ apklausoje dalyvavęs respondentas teigia, jog dalį maisto produktų išmeta nuolat. Akivaizdu, jog nors šiek tiek pakoregavę apsipirkimo įpročius, labiau planuodami pirkinius, žmonės galėtų sutaupyti ne tik pinigų ir laiko, bet ir iššvaistyti mažiau maisto“, – sako Lina Trinkūnienė, „Maxima LT“ prekybos vadovė.
Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, per metus pasaulyje iššvaistoma apie trečdalis vartoti paruoštų maisto produktų, arba – 1,3 mlrd. tonų per metus. Europos Sąjungos (ES) šalyse kasmet išmetama apie 90 mln. tonų maisto atliekų, arba apie 180 kg vienam gyventojui. O vienas dažniausiai išmetamų maisto produktų – duona.

Lietuvoje vis dar yra žmonių, jaučiančių maisto stygių

„Nors Lietuva – išsivysčiusi šalis, pas mus vis tik yra žmonių, kenčiančių nepriteklius ir netgi maisto stygių“, – teigia Vaidotas Ilgius, ilgamečio „Maximos“ socialinio partnerio Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ plėtros ir komunikacijos vadovas
„„Eurostato“ duomenimis, Lietuvoje skursta penktadalis gyventojų, o nepriteklius smarkiai apėmęs kaimo vietoves, kur skursta net maždaug trečdalis šeimų. Ir nors daugelio mūsų seneliai ir močiutės gerai pamena sunkius karo ir pokario metus, kuomet maisto trūko visiems, ir eilės prie duonos rikiuodavosi paryčiais, net septintadalis lietuvių ir šiandien neišgali bent kas antrą dieną gauti mėsos, žuvies ar kitų baltymų“, – sako V. Ilgius.
JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, skirtingų šalių ar net kontinentų gyventojai maisto stygių išgyvena panašiai – jaučia ne tik alkį, bet ir nerimą, baimę dėl rytdienos. Stokojantys maisto mažina dienos valgymų skaičių ir porcijas, renkasi skurdesnį racioną.
Būtent tokiems žmonėms Lietuvoje praėjusiais metais „Maisto bankas“ surinko ir išdalino 7710 tonų maisto, kurio vertė – 11,5 mln. eurų, o tai – daugiau nei 15 mln. porcijų valgio. Organizacijos duomenimis, paramą maistu šalyje vienu ar kitu būdu šiuo metu gauna kiek daugiau nei 200 tūkst. asmenų.

„Auksinės“ taupaus apsipirkimo ir vartojimo taisyklės:

•    Apsipirkti pradėkite dar namuose – revizuokite šaldytuvo ir spintelių turinį.
•    Visada sudarykite reikiamų pirkinių sąrašą ir jo laikykitės.
•    Stenkitės apgalvoti savaitės meniu į priekį.
•    Atkreipkite dėmesį, kokio maisto daugiausia išmetate, ir pagal tai koreguokite pirkinių kiekį.
•    Maisto likučių neišmeskite. Vietoje to juos panaudokite ruošdami kitus patiekalus.

Parengta pagal „Maxima LT“ pranešimą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto