Tyrimo tikslas – įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje

2023 m. vasario–kovo mėnesiais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“, kurį inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Jo tikslas – įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje bei palyginti ją su ankstesnių metų rezultatais.
Tyrimas atskleidė: stiprėja visuomenės antikorupcinės nuostatos, išbandymu vis dar išlieka ryžtas pranešti apie korupcijos atvejus.

Vykdyta apklausa

Buvo tiriamos trys tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai. Iš viso buvo apklausti 1001 Lietuvos gyventojas, 500 verslo įmonių vadovai, 740 valstybės tarnautojų.

Tyrimo tikslas – įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje bei palyginti ją su ankstesnių metų rezultatais. Tyrimo uždaviniai: įvertinti tikslinių grupių požiūrį į korupciją, korupcijos paplitimą įvairiose institucijose, nustatyti respondentų korupcinę patirtį, įvertinti antikorupcinį potencialą, sprendimų priėmimo atvirumą Lietuvoje.

Taip pat klausimynuose buvo specialus klausimų blokas apie STT įvaizdį, viešuosius pirkimus, savivaldybių įstaigų darbo vertinimą, civilinį turto konfiskavimą, demokratiją Lietuvoje, pasitikėjimą svarbiausiomis valstybės institucijomis.

Korupcija – penktoje vietoje

Tarp Lietuvos gyventojams aktualių 18-os problemų korupcija užima 5-ą vietą. Didesnėmis problemomis laikoma infliacija, maži atlyginimai, sveikatos apsaugos problemos ir narkotikų vartojimas. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė kas trečias gyventojas (34 proc.), tai žemiausias rodiklio rezultatas nuo 2007 m. Įmonių vadovai korupciją kaip labai rimtą problemą paminėjo 7-oje vietoje – 24 proc. (2021 m. – 26 proc.), o valstybės tarnautojai – 5-oje vietoje – 32 proc. (2021 m. – 31 proc.).  

Gyventojų ir verslo įmonių vadovų nuomone, korumpuočiausiomis institucijomis toliau išlieka gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės ir partijos. Valstybės tarnautojai į labiausiai korumpuotų institucijų sąrašą, kaip ir ankstesnius dvejus metus, įtraukė žiniasklaidą, tačiau jos vertinimas, lyginant su 2021 m., pagerėjo.  
Tarp įvairių tikslinių grupių pastebimas tolimesnis korupcijos, kaip problemos, reikšmės mažėjimas. Verslininkams buvo pateiktas ir klausimas apie verslą stabdančias problemas. Korupcija buvo minima 9-oje vietoje po ekonominio nestabilumo, mokesčių, administracinės naštos ir kitų problemų. Korupciją paminėjo 9 proc. (2021 m. – 7 proc., 2020 m. – 15 proc.) įmonių vadovų.

Susiduria su kyšininkavimu

Tyrimo respondentai kaip labiausiai korumpuotas savivaldybių institucijas nurodė viešųjų pirkimų skyrius arba komisijas; statybos skyrius; žemės duomenų skyrius; architektūros ir urbanistikos arba teritorijų planavimo skyrius. Gyventojai papildomai išskyrė verslo licencijavimo ir leidimų skyrius, įmonių vadovai – merą, o valstybės tarnautojai – savivaldybių administracijas.

Visos grupės sisteminę korupciją toliau įvardija kaip pagrindinę korupcijos formą Lietuvoje. Nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms, priėmimas nurodomos kaip aktualiausios korupcijos formos. Kas antras Lietuvos gyventojas šalia šių formų taip pat nurodė kyšininkavimą (54 proc.).

Daugiausia kyšių – sveikatos įstaigose

Daugiausia su korupcija gyventojai tiesiogiai susiduria sveikatos apsaugos sektoriuje.

Kyšio davimo patirtis tarp gyventojų ir verslo vadovų, lyginant su 2021 metais, išliko nepakitusi – 10 proc. gyventojų ir 5 proc. įmonių vadovų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių teko duoti kyšį. Kyšį davusių valstybės tarnautojų pastaraisiais metais sumažėjo ir siekė 1 proc. (2021 m. – 2 proc.).

Su didžiausia kyšio prievartos rizika gyventojai ir toliau susiduria respublikinėse ligoninėse ir klinikose bei miesto ir rajono ligoninėse, kuriose kyšio dažniausiai tikimasi atliekant chirurgines operacijas ir teikiant slaugos paslaugas.

Kas atsakingas?

Visuomenės nuomone, labiausiai korupcija paplitusi energetikos sektoriuje.

Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vertinimas, remiantis gyventojų ir įmonių vadovų atsakymais, blogėjo antrus metus iš eilės ir dabar šis sektorius yra suvokiamas kaip labiausiai korumpuotas. Lyginant su 2021 m., gyventojai taip pat prasčiau įvertino Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijas bei joms pavaldžias įstaigas, o verslo atstovai – Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijas bei joms pavaldžias įstaigas. Valstybės tarnautojų nuomone, labiausiai korupcija paplitusi Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Susisiekimo ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose.

Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, įtaką daugiausia siekiama daryti farmacijos, sveikatos apsaugos ir energetikos sektoriuose. Dažniausiai minėti įtakos darymo būdai išliko tie patys, kaip ir 2021 metais, – tai neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, naudojimasis pažintimis, politinių kampanijų ar partijų rėmimas, finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.
Dėl korupcijos paplitimo respondentai pirmiausia atsakingus mato valstybės tarnautojus, teisėjus, prokurorus ir politikus. Tačiau vis daugiau žmonių atsakomybę priskiria sau ir savo aplinkai – šeimai, artimiesiems, pažįstamiems.
Išbandymų kelia ir įmonių vadovų ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus. Nors 76 proc. nurodė žinantys, kur galima kreiptis, tačiau tą padarytų tik vienas iš keturių (25 proc.) asmenų. Visgi, lyginant su praeitais metais, pasiryžusių pranešti verslo vadovų dalis išaugo. Pagrindinėmis priežastimis nepranešti apie korupciją išliko baimė pranešus nukentėti, netikėjimas, kad asmenys bus nuteisti, įsitikinimas, kad visi žino, bet nepraneša apie korupciją.

Yra teigiamų pokyčių

STT inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“ duomenimis, pagrindiniu išmėginimu vis dar išlieka gyventojų ir verslo vadovų ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus. Tyrimo rezultatai atskleidė prastėjantį tam tikrų savivaldos sričių vertinimą, labiausiai korumpuotomis laikomos viešųjų pirkimų, statybų, žemėtvarkos, teritorijų planavimo sritys. Visgi matoma ir teigiamų pokyčių – visuomenė vis labiau suvokia savo indėlio į antikorupcinės aplinkos kūrimą svarbą.

„Naujausi Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenys rodo, kad visuomenė sau ir savo artimai aplinkai priskiria vis daugiau atsakomybės dėl korupcijos paplitimo. Vis dėlto matome, kad gyventojai ir įmonių vadovai, skirtingai negu valstybės tarnautojai, nepakankamai pasiryžę pranešti apie korupcinius nusikaltimus. Be to, korupcijos paplitimas pagrindinėse viešosiose institucijose išlieka nepakitęs, o nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame energetikos sektoriuje – didėja. Tikimės, kad augantis valstybės tarnautojų antikorupcinis potencialas kels aukštesnius skaidrumo reikalavimus ir paskatins imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant veiksmingą antikorupcinę aplinką institucijų viduje“, – teigia laikinai STT direktoriaus pareigas einantis pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.

Parengta pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimą