Rinkos analitikai optimistiškai vertina situaciją, tačiau patys žemdirbiai nusiteikę santūriai.
Ūkininkai jau gyvena naujojo derliaus dorojimo nuotaikomis. Jeigu rajoną ir toliau aplenks liūtys, bendras derlius prognozuojamas ne prastesnis už pernykštį. Tačiau niekas nesiryžta spėlioti, kokios bus naujojo derliaus supirkimo kainos, – jos priklausysiančios nuo situacijos ne tik mūsų, bet ir kitose šalyse.
JAVAPJŪTĖ – DAR ŠIĄ SAVAITĘ
Javapjūtės pradžia rajone, kaip ir visoje šalyje, šiemet buvo planuojama anksčiau. Esą įsivyravę karščiai turėjo anksčiau subrandinti grūdą.
„Taip neatsitiko. Yra buvę metų, kad kombainai tokiu laiku jau burgzdavo laukuose“, – lygino Ūkininkų sąjungos Mažeikių rajono skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis.
Javus ir rapsus auginantis ūkininkas spėjo, kad šį savaitgalį savo techniką pasuks į rapsų pasėlius.
„Santarvės“ kalbinti ūkininkai pastebėjo, kad baigia pribręsti žieminiai miežiai, anksčiau sėti kviečiai. Pasak jų, jei orai nesutrukdys, javapjūtė startuos šios savaitės pabaigoje arba kitos pradžioje.
DERLIUS – NEBLOGAS
Rajono ūkininkai javų derliumi nesiskundė.
„Aišku, viščiukus skaičiuosime rudenį. Tačiau pasėliai atrodo neblogai, tik rapsas iš po žiemos kai kur retesnis. Apskritai derlius neturėtų būti prastesnis negu pernai“, – spėjo A. Virkutis.
Neblogą derlių prognozavo ir Žemės ūkio skyriaus vedėją pavaduojantis Leonas Mitkus. Tik, anot jo, vasarinis rapsas šiek tiek nukentėjo. Nuo karščių nudegė, nudžiūvo žiedai.
Savivaldybės mero pavaduotojas, kuruojantis žemės klausimus, Jonas Siminkevičius pasidžiaugė, kad rajone beveik nėra apleistų žemių, o ūkininkai neblogai tvarkosi ir sugeba užauginti neprastus derlius.
Pašnekovas pastebėjo, kad ir šiemet pasėliai gražūs – tik grūdai dėl karščių šiek tiek smulkesni.
STICHIJOS KOL KAS APLENKĖ
Šalies ūkininkai šiemet nukentėjo dėl nepalankių metų: kai kur pasėliai išretėjo arba visai išmirko, teko laukus pavasarį atsėti. Dėl šito Vyriausybė sudarė galimybę anksčiau, t.y. avansu, nusipirkti žymėtojo dyzelino.
Kai kuriose šalies vietovėse pasėlius išguldė ir smarkūs vasaros lietūs. Tokią situaciją sakė neseniai stebėjęs ir J. Siminkevičius. Ypač daug išguldytų javų jam teko matyti Pasvalio rajone.
„Girdime, kaip liūtys siautėja kitur, prieš kelias dienas jos užklupo kaimyninį Akmenės rajoną, o mažeikiškius aplankė. Žemdirbiams tokia situacija palanki“, – džiaugėsi neetatinis vicemeras.
BIJO LIŪČIŲ IR KRUŠOS
Ūkininkai „Santarvei“ prisipažino labiausiai bijantys liūčių ir krušos. Dėl to vis dairosi į dangų bei stebi orų prognozes.
„Kaitra kiek padarė nuostolių, tiek padarė. Tačiau jeigu koks škvalas kiltų, jis numuštų rapsų ankštis, javus suguldytų. Jeigu ilgiau neįmanoma kulti, pradeda dygti varpos, nebėra grūdų kokybės“, – galimas bėdas vardijo ūkininkas iš Auksūdžio Antanas Tenys.
L. Mitkus spėjo, kad šie metai dar gali būti lietingi. Prie tokios išvados jis priėjo stebėdamas, kaip medžių kamienais skruzdėlės į viršų lipa.
„Po tokių kaitrų ir lietus kitoks. Anksčiau nulydavo ir sustodavo, o dabar, jei praneša lietaus, tai lyja gausiai. O jei gausiai, suguldys javus“, – komentavo Žemės ūkio skyriaus specialistas.
LEMS SITUACIJA PASAULIO RINKOJE
Ūkininkai teigia, kad būtent orai lems, kiek bus prikulta grūdų ir kokios bus jų kainos.
Rinkos analitikai grūdų ir rapsų kainas vertina gana optimistiškai. Esą Europos rinkai didelę įtaką turi didžiosios pigių grūdų eksportuotojos: Rusija, Ukraina ir Kazachstanas. Teigiama, kad Rusiją yra apėmusi sausra ir dėl jos gali nukentėti laukiamas grūdų derlius. Tokia situacija gali būti palanki Lietuvai, nes pigesni rusiški grūdai neigiamai atsiliepdavo mūsiškių kainai.
Sausra, liūtys „pakoregavo“ ir kitų šalių derlių. Todėl situacija Lietuvos rinkoje priklausys nuo situacijos pasaulio rinkoje. Kokia ji bus, paaiškės tik prasidėjus javapjūtei.
ŪKININKUS „MEDŽIOJA“ SUPIRKĖJAI
Kalbinti ūkininkai neneigė, kad grūdų supirkimo kainos šiuo metu yra didesnės negu pernai. Pavyzdžiui, kviečių tonos supirkimo kaina perkopė 500 litų, tuo tarpu pernai kviečių kaina svyravo nuo 400 iki 500 litų.
Šiuo metu už rapsų toną siūloma apie 1160–1170 litų, pernai jų kaina nebuvo aukštesnė nei 950 litų už toną.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas A. Virkutis pastebėjo, kad stambesnieji ūkininkai vos ne kasdien sulaukia supirkėjų siūlymo pasirašyti grūdų pardavimo sutartis.
„Nuspėti, kada tinkamiausias laikas apsispręsti, sunku. Kainos nuolat keičiasi – tai didėja, tai mažėja. Aišku, nepasirašydamas rizikuoji, pasirašydamas – taip pat“, – teigė pašnekovas ir prisipažino kol kas nepasirašęs nė vienos sutarties.
Tačiau kai kurie ūkininkai susiviliojo supirkėjų siūlomomis sąlygomis ir sutartis pasirašė dar žiemą, nors tuo metu už naujojo derliaus kviečius tebuvo siūloma po 370 litų už toną, rapsų – 800 litų.
KEIČIASI INTERVENCINIŲ SUPIRKIMŲ TVARKA
Žemės ūkio rūmų specialistė rajono savivaldai Rūta Čaplinskienė informavo, kad nuo liepos 1 dienos įsigaliojo nauja grūdų intervencinių pirkimų tvarka. Pagal šios tvarkos nuostatas intervencinių pirkimų laikotarpis lieka toks pat – nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 31 d. Intervenciniai miežių ir kviečių pirkimai minėtu laikotarpiu skelbiami šių javų rinkos kainoms nukritus žemiau referencinės 350 litų už toną ribos.
Tačiau jau nebebus superkami visi per intervencinį laikotarpį pasiūlyti grūdai, kaip buvo iki šiol. Taip pat ne visi grūdai bus superkami mokant už juos fiksuotą 350 litų kainą už toną. Už šią kainą visoje Europos Sąjungoje bus superkama tik 3 mln. tonų kviečių.
Miežiai bus superkami tik konkurso tvarka už pačių siūlytojų nurodytą kainą, tačiau neviršijančią minėtosios referencinės. Ši tvarka bus taikoma ir kviečiams, jei intervencijai pasiūlytas jų kiekis viršys nustatytą 3 mln. tonų kiekį.
Žemės ūkio ministerija įsitikinusi, kad šiemet intervencinių pirkimų nei kviečiams, nei miežiams neprireiks. Esą kol kas ir orai, ir galimi grūdų rinkų pokyčiai aplinkinėse šalyse leidžia teigti, kad Lietuvoje grūdų sektoriaus situacija klostosi palankiai.
LIETUVIŠKŲ GRŪDŲ – NEDAUG
Žemės ūkio ministerija skelbia, kad per 2009–2010 m. intervencinį laikotarpį Lietuvoje intervencijai nupirkta 141 tūkstantis tonų grūdų, iš jų – 91 t kviečių, visi kiti – miežiai. 2008–2009 m. buvo nupirkta 76 tūkst. t miežių. Jie visi atiduoti paramai pagal labiausiai nepasiturinčiųjų asmenų paramos programą.
Birželio 10 d. duomenimis, intervenciniai pirkimai Europos Sąjungoje 2009–2010 m. laikotarpiu sudarė daugiau kaip 6 mln. tonų, iš kurių 95 proc. – miežiai 5 proc. – kviečiai. Didžiausią (31 proc.) viso ES intervencinių grūdų kiekio sudaro Vokietijoje nupirkti grūdai, 18 proc. – Prancūzijoje. Lietuviški grūdai sudaro tik 2,3 proc. viso ES supirktų grūdų kiekio.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.: A. Virkutis prognozuoja, kad šiemet derlius neturėtų būti mažesnis už pernykštį.
