Pirmajame savo ultrabėgime Latvijoje šiais metais dalyvavusi židikiškių Batakių pora siekė skirtingų tikslų – Daiva norėjo išbandyti savo jėgas po operacijos ir reabilitacijos, Alvydas – pagerinti praėjusių metų rezultatą.
Suko ratą po rato
Jekabpilio apylinkėse rengiamo ultrabėgimo „Lūša Pedas“ formatas yra gana paprastas: bėgikai privalo bet kokiu tempu mažiau kaip per valandą įveikti 6,7 kilometro ratą, po valandos – naujas startas, naujas ratas, o bėgikas turi būti spėjęs grįžti, kitu atveju toliau startuoti jau nebegali. Varžybos baigiasi tada, kai iš visų dalyvių lieka tik vienas, tad bėgimas gali užsitęsti ir dvi, tris ar net daugiau dienų.
„Vienas iš pagrindinių išbandymų šiame bėgime – turėti kantrybės. Kai esi užsibrėžęs daug pasiekti, reikia bėgti taip, kad tą ratą įveiktum nei per greitai, nei per lėtai. Būtina laikytis tokio tikslumo, kad po vieno rato liktų bent dešimt minučių persirengti, po kito – pavalgyti, po trečio – pailsėti“, – „Santarvei“ pasakojo A. Batakis.
Židikiškiai buvo numatę savo taktiką: bėga dvi minutes, po to minutę eina, paskui viskas kartojasi. Kiekvienas ultrabėgimo dalyvis buvo numatęs taktiką, buvo tokių, kurie distanciją įveikdavo per pusvalandį, po to pusvalandį ilsėjosi. Pasak A. Batakio, jiems tokia bėgimo ir poilsio kaita atsiliepė vėliau – raumenys „atvėsdavo“, ir distanciją tekdavo palikti.
Kilometras buvo aukso vertės
Šiame bėgime startavo 135 dalyviai, iš Lietuvos varžėsi penki žmonės. Trasa – žvyrkelis ir truputis asfalto, nedideli kalniukai. Tiesa, vis daugėjant nubėgtų ratų, jie virsta dideliais.
D. Batakienė „Santarvei“ pasakojo: „Aš labai didelių tikslų neturėjau, nes nemėgstu savęs statyti į rėmus, sakyti sau: tu privalai tiek ar tiek nubėgti, jei nepavyks, kažkam gali pasirodyti nevykėlė. Po operacijos ir metus trukusios reabilitacijos kiekvienas kilometras man buvo aukso vertės. Viską turiu pasiekti iš naujo. Giliai širdyje buvo planas A – nubėgti maratoną, tai yra 42 kilometrus, planas B – 50 kilometrų, planas C – 60 kilometrų.“
Židikiškė nuo vienuolikto rato pradėjo sau sakyti, kad užteks, tačiau bėgosi dar neblogai, ir tik tryliktame rate įvyko lūžis – jau norėjosi sulėtinti tempą, bet netrukdyti vyrui siekti savo tikslo. Tad paskutinį ratą moteris jokios taktikos nebesilaikė, ji bėgo savo malonumui. D. Batakienė ultrabėgimą baigė per 14 valandų, ji įveikė 14 ratų, tai yra 93,8 kilometro. Tuo ratu distanciją baigė ne vienas bėgikas, matėsi, kad jie finišavo jau visiškai be jėgų.
Baigė paskutinis iš lietuvių
Žmonai užbaigus bėgimą, A. Batakis toliau suko ratus. Jis pasakojo, kad bėgikų gretos vis retėjo, tačiau židikiškiui buvo lengviau – per tas dešimt minučių Daiva ir arbatos suorganizuodavo, ir morališkai palaikė.
„Sukau ratus, kol išaušo naujas rytas. Man kompaniją palaikęs ištvermingas lietuvis Marius Zakarauskas po įveiktų 24 ratų padėkojo, sakė, kad mes tiesiog esame ten, kur turime būti. Aš dar jaučiau, kad turiu jėgų, ir išjudėjau. Buvau vienintelis lietuvis su likusiomis keturiomis Estijos ir Latvijos ultramaratonų bėgimo legendomis. Paskutiniame, 25-ame, rate jau ir kojos nebekilo, vis dėlto antra para jau ėjo. Ir purvynais tapusi trasa, ir prapliupęs lietus su vėju jau pradėjo varginti. Tada pasakiau sau: užteks, tu šiandien padarei daugiau, negu tikėjaisi“, – taip savąjį finišą apibūdino A. Batakis.
Židikiškis bėgikas įveikė 167,5 kilometro, o ultrabėgime „Lūša Pedas“ nugalėjo 33 ratus išbėgęs Latvijos atstovas. Pagrindinis jo varžovas iš Estijos varžybas baigė po 32 ratų.
Pagal varžybų reglamentą, nugalėtojas vienas pats privalo įveikti dar vieną ratą.
A. Batakis tvirtino: „Lūša Pedas“ nugalėjęs latvis yra kažkokių antgamtiškų jėgų bėgikas, pernai jis šiame ultrabėgime nugalėjo įveikęs 46 ratus, o jo pasiektas rekordas – 64 ratai.
Pagerino pasiekimą
Židikiškis bėgikas džiaugėsi, kad pavyko įgyvendinti savo tikslą – pagerinti šioje trasoje pernai pasiektą rezultatą (tuomet A. Batakis įveikė 19 ratų), dabar nedaug liko iki Lietuvos rekordo – 30 ratų.
Jekabpilio bėgimas židikiškiams paliko gerą įspūdį – latviai pasistengė, kad kiekvieną valandą dalyviai galėtų gauti karšto maisto: sultinio ar košės.
Nuotaiką pakėlė tai, kad bėgikams, kurie įveikė 15 ratų, buvo surengta loterija, jos metu židikiškis laimėjo nemokamą registraciją į tokio pat formato bėgimą Estijoje, kuris vyks rugpjūtį. A. Batakis bus pirmasis jame dalyvaujantis lietuvis. Gegužę jis yra numatęs dalyvauti maratono bėgime Latvijoje, po savaitės laukia 48 valandų bėgimas Lenkijoje…
„Kas mane skatina bėgti kuo ilgesnes distancijas? Aš noriu išbandyti, kur yra žmogaus galimybių riba, taip pat šiemet įveikti dviejų šimtų kilometrų distanciją, nes esu jau nubėgęs ir 80, ir 160 kilometrų. Noriu save išbandyti, įsitikinti, ar dirbantis žmogus, be profesionalaus pasiruošimo, tik mėgėjiškais beveik kasdieniais prasibėgiojimais po darbo gali įveikti tokias distancijas. Taip pat raginu žmones išeiti iš savo komforto zonos, išbandyti save, nes mes patys net nežinom, kiek stiprūs esam, kol nepabandom“, – kalbėjo bėgikas. Ir pridūrė, kad jo darbdaviai ir kolegos iš bendrovės „Hotrema“ svariai prisideda prie naujo ultrabėgimo sezono, o tai labai padeda ir džiugina.
A. Batakis tvirtino: po daugiau kaip parą trukusio bėgimo miego nesinorėjo, tačiau reikėjo tik atsisėsti prie mašinos vairo, ir iš karto prasideda snūduriavimas. Tad židikiškiai ten pat, Latvijoje, iš pradžių ištiesė automobilio sėdynes ir pamiegojo. Pirmadienį kojas dar šiek tiek skaudėjo, bet tai buvo malonus nuovargio skausmas, antradienį po darbo jau buvo galima vėl pradėti bėgioti.
