Už pašalpas atidirbti siūlo ir mažeikiškiai politikai

Sunkmečiu iš valstybės biudžeto gyvenantiems mažeikiškiams rajono politikai siūlo už pašalpas atlikti visuomenei naudingų darbų. Tokia tvarka galiojanti daugelyje šalies rajonų.
Socialinės paramos skyriaus specialistai tikina, kad tokios galimybės šiandien nėra. To neleidžia daryti įstatymai.


SENIŪNIJOMS – PO TRIS DARBININKUS
Pagal viešųjų darbų programą šiemet numatyta įdarbinti 157 rajono gyventojus. Tam skirta 440 tūkstančių litų (lygiomis dalimis Savivaldybės ir Darbo biržos lėšos). Praėjusiais metais ši suma buvo beveik 240 tūkstančių didesnė, įdarbinta per 300 žmonių.
Šiemet vidutiniškai vienam žmogui viešųjų darbų teks po pusantro mėnesio (pernai – daugiau nei du).
Mažeikių darbo biržos atstovai viešiesiems darbams tikisi papildomai gauti apie 190 tūkstančių litų. Tada būtų galimybė įdarbinti dar per šimtą rajono gyventojų.
„Pagal dabartinę situaciją, seniūnijose įdarbiname po tris keturis žmones“, – „Santarvei“ sakė Mažeikių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Rita Jurkūnienė.

PADĖTĮ VADINA TRAGIŠKA
„Santarvės“ kalbinti seniūnai esamą padėtį vadina tragiška. Valyti upių, ežerų paplūdimius, prižiūrėti gėlynus, nugenėti medžius, krūmus, sutvarkyti visuomeninės paskirties patalpas ir aplinką, skverus, kapines, parkus trims žmonėms yra neįmanoma.
„Labai blogai. Ašaros. Kalba, kad visos problemos dėl Darbo biržos. Norinčiųjų dirbti yra. Tikėjomės, prisiplanavome darbų…“ – komentavo Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė ir prisiminė, jog pernai viešuosius darbus seniūnijoje dirbo beveik 40 žmonių. Šiemet, neskaitant pirmojo ketvirčio, skirti tik 9 žmonės.
Nuo pirmadienio 3 gyventojus viešiesiems darbams iki liepos mėnesio priėmė Mažeikių apylinkės seniūnija. Jos darbuotojai sakė neįsivaizduojantys, kokius darbus šie žmonės suspės padaryti.

AUGINA VELTĖDŽIŲ ARMIJĄ?
Seniūnai prisipažino tikėjęsi, kad šiemet viešiesiems darbams bus skirta gerokai daugiau žmonių, nes šalyje daug bedarbių.
Mažeikių rajone nedarbas šiuo metu didesnis nei 19 procentų (9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu) ir yra vienas didžiausių šalyje. Darbo ieško daugiau nei 9 tūkstančiai rajono gyventojų.
Pragyvenimo šaltinio netekę mažeikiškiai pretenduoja į socialines pašalpas. Socialinės paramos skyriuje nuo šių metų pradžios apsilankė beveik 13 tūkstančių žmonių, tai yra dvigubai daugiau nei pernai tuo pat metu. Balandį socialinė pašalpa skirta daugiau nei 3 tūkstančiams šeimų (per kovą ir vasarį – 5,5 tūkst. šeimų). Per mėnesį pašalpoms išmokama daugiau nei milijonas litų.
„Tinginių, veltėdžių armiją baigiame užauginti, tik pašalpas mokėti, o už jas nieko visuomenei neduoda…“ – savo nuomonę apie esamą situaciją „Santarvei“ išsakė L. Nagienė, dar nuo pernai kalbanti apie galimybę viešiesiems darbams pasitelkti pašalpas gaunančius mažeikiškius.
Gaunantieji pašalpas galėtų dirbti kartą per savaitę, penkias dienas per mėnesį.

PINIGUS REIKIA UŽSIDIRBTI
Siūlymui įdarbinti pašalpos prašytojus pritarė ir „Santarvės“ kalbinti seniūnai. Jų manymu, taip netgi sumažėtų pretendentų į pašalpas.
„Esu prieš bet kokias pašalpas. Mano nuomone, tai žlugdo žmogiškąjį orumą. Kad ir minimumas, bet tu jį užsidirbai ir atlyginimą pasiimi išdidžiai pakelta galva. Pinigų veltui niekas niekam nedalija. Juos reikia uždirbti“, – įsitikinusi S. Valatkevičienė.
Paskutiniajame Savivaldybės Tarybos posėdyje L. Nagienei vėl užsiminus apie pašalpų problemą, sudaryta darbo grupė, kuri domėsis galimybe priimti sprendimą – atidirbti už valstybės paramą.
„Nuo rudens apie tai kalbu. Bet, kaip aš sakau, yra nenoras daryti. Kitos savivaldybės gali. Nežinau, kodėl taip vilkinama. Paramos skyrius pareiškė, kad tai prieštarauja įstatymams ir to negalima daryti. Jis turėtų pažiūrėti, kaip kitos savivaldybės tai daro, pasikonsultuoti, galų gale – į ministeriją paskambinti. Išsiaiškinti, kaip nepažeisdami žmogaus teisių, įstatymų galėtume Tarybos sprendimu įteisinti nuostatas, kiek žmogus turėtų atidirbti“, – svarstė L. Nagienė.

PAŠALPOS GAVĖJAS – NE ASOCIALUS ASMUO
Apie galimybę žmonėms atidirbti už socialines pašalpas Mažeikiuose kalbama kelerius metus. Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Gagienė priminė, kad šis klausimas daug kartų analizuotas, surinkta daug medžiagos, tartasi su teisininkais.
„Kol kas neturime tokio įstatymo. Visame pasaulyje žmogus, netekęs darbo ar atsidūręs sudėtingoje situacijoje, turi socialines garantijas. Socialinės pašalpos gavėjo portretas labai pasikeitė. Tai jau nebėra nenorintis dirbti ar asocialus žmogus“, – dėstė A. Gagienė.
Skyriaus atstovų teigimu, socialinės pašalpos mokamos iš valstybės biudžeto, dėl to Savivaldybės taryba neturi teisės įpareigoti žmogaus už šią išmoką atidirbti.

REIKIA KEISTI ĮSTATYMUS
2006 metais Vyriausybė numatė, kad Savivaldybė visuomenei naudingiems darbams gali pasitelkti žmones, kuriems pašalpas išimties tvarka skiria iš savo biudžeto. Tai yra tiems gyventojams, kurie negali pretenduoti į pašalpas iš valstybės biudžeto. Tačiau tas pats įstatymas nurodo, kad turi būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta atskira tvarka.
„Nuo to laiko domimės, rašėme raštus į ministerijas, tačiau pagal galiojančius teisės aktus šiandien nėra tokios galimybės pašalpą mokėti kaip atlyginimą. Tos tvarkos po 2006 metų neatsirado. Turėtų būti keičiama įstatymų bazė, kad mes galėtume parengti Tarybos sprendimus ir įdarbinti socialinę pašalpą gaunančius žmones“, – „Santarvę“ patikino Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Kekytė.

UŽ PAŠALPAS ATIDIRBA PLUNGIŠKIAI
Pašnekovės žiniomis, keletas rajonų yra parengę tokias tvarkas, vadovaudamiesi dar 2003 metais patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos“.
Šis įsakymas leidžia pašalpas gaunančius gyventojus savanoriškai kviesti į talką, tačiau jiems nesutikus padirbėti, pašalpos mokėjimas negali būti nutrauktas.
Visuomenei naudingiems darbams gaunantieji pašalpas telkiami daugelyje šalies rajonų. Nuo pernai liepos tokia tvarka tarybos sprendimu įsigaliojo ir kaimyniniame Plungės rajone.
„Įmanoma tai padaryti. Nors kažkas ir ministrui pasiskundė, pasiaiškinimus rašėme. Yra įstatymai, tik reikia juos pritaikyti. Pasižiūrėkite, visoje Lietuvoje tai daroma“, – „Santarvei“ tvirtino Plungės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė.

NE VISI PATENKINTI
Plungiškė patikino, kad gyventojai visuomenei naudingiems darbams telkiami tarpusavio susitarimu. Tai reiškia, kad pašalpos gavėjas gali atsisakyti dirbti. Tačiau atsisakiusieji grynųjų pinigų į rankas negauna. Pagal sudarytas sutartis su prekybos centrais jie socialinę paramą gauna maisto produktais, kortelėmis.
„Žmonių visokių yra, patenkintų kur ten rasi. Vienas kitas ateina pasiprašyti darbo“, – sakė vedėja ir pridūrė, kad padirbėti sutinka 80 procentų gaunančiųjų socialines pašalpas.
Pašalpų prašytojų ratui Plungėje padidėjus kelis kartus toks Tarybos sprendimas esą pasiteisino: sutvarkyti parkai, visuomeninių pastatų, mokyklų aplinka.
Tačiau pašnekovė įžvelgia ir minusų. Tokiais darbuotojais ne visada patenkintos kai kurios įstaigos, į kurias jie siunčiami padirbėti.
„Pavyzdžiui, mokyklos nori šiandien tvarkytis aplinką, mes siunčiame keletą žmonių, kurie ateis jiems patogiu laiku. Negali nurodyti, kad šiandien privalai eiti ten ir ten“, – pastebėjo G. Vasylienė.
Numatyta, kad visuomenei naudingų darbų trukmė – ne mažesnė kaip 4 valandos per dieną. Jei pašalpos dydis nuo 101 iki 350 litų, prašoma dirbti 24 valandas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Tokia tvarka, kai gyventojai už pašalpas po kelias valandas atidirba visuomenei naudingų darbų, galioja daugelyje šalies rajonų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Skip to content