Bendruomenės pirmininko pareigos tapo aktyvių užliekniškių nesutarimo priežastimi.
Daugelis kaimo gyventojų linkę atsargiai palaukti, kol aistros aprims, tad ginčo arbitrais būti kviečiami vietos valdžios atstovai. 
KALTINA ĮSTATŲ PAŽEIDIMU
Užlieknės kaimo bendruomenės taryba Liudą Liekienę dėl prasto darbo pašalino iš pirmininko pareigų. Moteris dėl, jos nuomone, neteisėtų tarybos veiksmų buvo pasiryžusi kreiptis į teismą. Konfliktas dėl bendruomenės pirmininko kėdės pasiekė Savivaldybės specialistus, kontrolierius, rajono kaimo bendruomenių sąjungą.
L. Liekienė „Santarvei“ sakė, jog bendruomenės tarybos pirmininko kėdė jai nėra tokia svarbi, kad jos laikytųsi įsikibusi.
„Aš tik norėjau, kad viskas būtų atlikta pagal įstatus. Tačiau tarybos nariai, nušalindami mane, padarė ne vieną pažeidimą“, – teigė pašnekovė.
L. Liekienė tvirtino, kad pats susirinkimas yra neteisėtas, nes buvo sušauktas nusižengiant pagrindiniam dokumentui – bendruomenės įstatams.
„Neeilinio susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas tarybos narys. Tačiau sulaukus tokio pageidavimo, posėdžio darbotvarkę rengia ir posėdį sušaukia tarybos pirmininkas, – aiškino moteris ir klausė: – Kokią teisę turėjo susirinkimą vesti Daiginas? Tik aš galėjau pirmininkauti. O susirinkimui sekretoriavusi moteris net nėra tarybos narė“.
L. Liekienė patikino, kad jei viskas būtų vykę pagal įstatus, ji pati būtų pasirašiusi protokolą ir save iš pirmininko pareigų atleidusi.
REZULTATAS BŪTŲ TAS PATS
L. Liekienė buvo atstatydinta neeiliniame bendruomenės tarybos susirinkime, kurį inicijavo tarybos nariai. Už tokį sprendimą balsavo 7 iš 11 tarybos narių, 1 susilaikė ir 2 atsisakė balsuoti.
„Už L. Liekienės atšaukimą balsavo dauguma tarybos narių. Jeigu moteris taip nori, galime procedūrą pakartoti, neabejoju, kad rezultatas bus tas pats“, – sakė susirinkimui pirmininkavęs Petras Daiginas.
Užlieknės kaimo bendruomenę prieš trejus metus įkūręs vyras pastebėjo, kad įstatuose nėra aiškiai aptarta neeilinio susirinkimo sušaukimo ir darbotvarkės rengimo, pirmininko atšaukimo tvarka.
L. Liekienė buvo pakviesta į neeilinį tarybos susirinkimą. P. Daiginas stebėjosi, kad moteris kreipėsi į „Santarvę“, tuo tarpu susirinkime dėl procedūrų pretenzijų nereiškė.
NEPAISĖ KITŲ NUOMONĖS
P. Daiginas apie kilusį konfliktą su L. Liekiene žurnalistams pasakojo nenoriai. Anot jo, tai nemalonus įvykis visam kaimui.
„Kaimo bendruomenė išsirenka tarybą, jos nariai – pirmininką. Taryba – tai kolegialus valdymas, sprendimai priimami daugumos balsais. Liekienė iš tarybos padarė kolūkį. Posėdžiai baigdavosi šaukimu, rėkimu. Ji elgdavosi kaip kolūkio pirmininkė, į kitų nuomonę neatsižvelgdavo, sprendimus priimdavo viena“, – pasakojo P. Daiginas.
L. Liekienės darbo metodus kritikavo ir naujasis bendruomenės pirmininkas Jurgis Kazbaris. Pašnekovai teigė, kad moteris ne nuo to galo pradėjo eiti savo pareigas: konfliktavo su tarybos nariais, seniūnu.
„Seniūnas mūsų draugas turi būti, o ji kvietė Seimo narę (Audronę Pitrėnienę – aut. past.), kad seniūną sutvarkytų“, – stebėjosi P. Daiginas.
Ir kitiems tarybos nariams užkliuvo, kad L. Liekienė nepalaikė ryšių su seniūnu, nesidomėjo viešaisiais darbais, kuriuos pagal bendruomenės projektą dirbo jaunimas, nesirūpino kaimo aplinkos, parko tvarkymu.
PASISKIRSTĘ DARBAIS
L. Liekienė sakė rimtų kaltinimų per susirinkimą, sušauktą jai atstatydinti, neišgirdusi.
„Neravėjau darželių, kabelio nesužiūrėjau, seniūną kritikavau“, – replikavo ji.
Buvusi bendruomenės tarybos pirmininkė nemano, kad ji turėjusi prižiūrėti viešuosius darbus. Už juos buvęs atsakingas J. Kazbaris.
„Aš dirbau visuomeniniais pagrindais. Kodėl turėjau viena už viską atsakyti? Tarybos nariai buvome prisiėmę įsipareigojimus, pasiskirstę darbais. Senasis pirmininkas (P. Daiginas – B.R.) dažniausiai dirbo vienas, ir tai ne visiems įtiko. Aš reikalavau dirbti ir kitus“, – pasakojo moteris.
L. Liekienei juokingas atrodo kaltinimas, kad viena priiminėjusi sprendimus. Vienintelį kartą, organizuodama Magdelenos atlaidus, nepaklausiusi tarybos narių ir šventę užliekniškiams surengusi bažnyčios šventoriuje.
Buvusi bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja pridūrė, kad toks sprendimas priimtas atsiklausus užliekniškių, klebono.
„Man svarbesnė kaimo bendruomenės, o ne jos tarybos nuomonė“, – sakė buvusi pirmininkė.
NIEKO NEKEISTŲ
L. Liekienė yra įsitikinusi, kad iš pirmininko pareigų buvo nušalinta ne dėl prasto darbo.
„Pasikeitus bendruomenės pirmininkui, liko senoji – „giminės“ taryba: sutuoktiniai Vaičkai, Vaičkienės sesuo Skutulienė, buvęs pirmininkas Daiginas, jo pavaduotojas Kazbaris. Aš buvau ne jų žmogus, ypač po to, kai paauklėjau Skutulienę, kad užliekniškiai skundžiasi, jog ji su jais nesisveikina“, – samprotavo pašnekovė.
L. Liekienė sakė, kad nieko nekeistų, jeigu ir vėl jai tektų būti pirmininke. Galbūt tik Skutulienės nebe kritikuotų prie visų.
„Neetiškai pasielgiau. Reikėjo akis į akį pasikalbėti apie tokius dalykus“, – save supeikė pašnekovė.
ŽMONĖS NENORI KIŠTIS
L. Liekienė neabejoja, kad ją palaiko dauguma užliekniškių. Ji norėjusi sušaukti bendruomenės visuotinį susirinkimą ir pasikalbėti apie kilusį konfliktą, sužinoti žmonių nuomonę. Iš 54 bendruomenės narių 37 pasirašė, kad nori susirinkimo, tačiau atėjo saujelė žmonių.
„Bendruomenės taryba pasistengė, kad susirinkimas neįvyktų. Išplatino informacinį lapą, pavadintą „Užlieknės naujienomis“. Gyventojų buvo prašoma nekurstyti nesantaikos, pykčio, palaikyti naująjį bendruomenės vadovą. Kodėl jie šitaip elgėsi? Matyt, neabejoja, kad užliekniškiai yra už mane“, – svarstė pašnekovė.
Anot L. Liekienės, žmonės buvo sutrikę, nebežinojo, kaip elgtis. O galbūt ir nenorėję kištis, nes taip esą patogu?
„Santarvės“ pakalbinti užliekniškiai įvairiai vertino konfliktą. Vieniems atrodė, kad L. Liekienė mažai dirbo, kitiems – atvirkščiai.
Vieni gyrė P. Daiginą ir J. Kazbarį, kiti – kritikavo. Tačiau nuomonę reiškė tik anonimiškai.
„Kad ir kas būtų bendruomenės pirmininkas, visiems vis tiek nebus gerai. Geriau kritikuoti, nei patiems dirbti“, – situaciją įvertino Užlieknės pardavėja.
TAI – VIDAUS PROBLEMOS
Tirkšlių seniūnas Klemas Sobutas „Santarvei“ sakė į bendruomenės reikalus nesikišąs. Jo manymu, bendruomenė taip pat neturėtų seniūno mokyti, kaip dirbti. Tačiau L. Liekienė tai bandžiusi daryti jam už nugaros net su Seimo narės A. Pitrėnienės pagalba.
„Jei su bendruomene yra ryšys, kaip sakoma, pučiama į vieną dūdą, kaimo gyventojams nuo to tik geriau. Konfliktai nieko gero neduoda“, – samprotavo seniūnas.
K. Sobutas teigiamai vertino bendradarbiavimą su P. Daiginu, dabar – su J. Kazbariu.
Savivaldybės specialistė darbui su jaunimu ir nevyriausybinėmis organizacijomis Loreta Rubežienė sakė neturinti teisės kištis į bendruomenės vidaus problemas.
„Stebint iš šalies darosi gėda dėl kilusio konflikto. Manau, kad kaltos abi konfliktuojančios pusės. Reikia susėsti ir išsikalbėti, o ne už nugaros vieniems kitus kaltinti. Jeigu nepavyksta susitarti gražiuoju, reikėtų šaukti visuotinį susirinkimą ir išklausyti bendruomenės nuomonės. Gaila būtų, jeigu konfliktai suskaldytų ar numarintų bendruomenę“, – situaciją įvertino specialistė.
PRITRŪKSTA GEBĖJIMŲ
Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Genoveita Gricienė „Santarvei“ sakė nesanti įsigilinusi į Užlieknės bendruomenės problemas, nes bendruomenė nėra sąjungos narė.
„Be abejo, įstatų reikia laikytis, ypač kai situacija probleminė. Nesantaika į priekį neveda. Tuo metu, kai rajono bendruomenės mokosi pildyti projektų paraiškas, užliekniškiai eikvoja laiką, energiją konfliktams“, – pastebėjo pašnekovė.
G. Gricienės manymu, daugiau rūpesčio nevyriausybininkams turėtų rodyti seniūnai. „Žmonės ryžtasi dirbti visuomeniniais pagrindais, su dideliu noru rūpinasi geresniu gyvenimu kaime. Kartais jiems trūksta vadybinių gebėjimų. Tačiau jokiu būdu į kaimo bendruomenes negalima žiūrėti kaip į opoziciją seniūnui. Nei iš vienos, nei iš kitos pusės“, – akcentavo bendruomenių sąjungos pirmininkė.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Kai kurių užliekniškių teigimu, konflikto priežastis – L. Liekienės ir P. Daigino ambicijos.
