Žemės, miško, vandens telkinių savininkai neteisėtais būdais bando plėsti savo valdas. Tačiau specialistai įspėja, kad viešąjį interesą gina įstatymas ir už tokius veiksmus gresia baudos.
SAVAVALIŠKAI „UŽRAKINO“ MIŠKĄ
Redakcija sulaukė užliekniškio skambučio. Žmogus stebėjosi, kad daugybę metų laisvai važinėję ir vaikščioję miškelio, esančio šalia vasaros estrados, keliuku, gyventojai to daryti nebegali, nes ant jo užritinti akmenys. Pasak skambinusiojo, vietiniai žmonės nemano, kad čia problemos nėra, tik… pyktis su kaimynais nenorį.
„Santarvė“, nuvykusi į skaitytojo nurodytą vietą, išties jau iš tolo išvydo riedulių užtvaras. O vienas keliukas sulaukė ypatingo žmonių dėmesio – vos kelių dešimčių žingsnių atkarpoje jis buvo užbarikaduotas bene keturiose vietose. Tad ratuoti Užlieknės gyventojai važiuoti tiesiai per miškelį jokių galimybių tuo metu tikrai neturėjo.
SERVITUTINIAI KELIAI – VIEŠI
Kad miškelio savininkas neteisus, patvirtino Tirkšlių seniūnas Klemas Sobutas.
„Per tą miškelį eina servitutinis kelias, ir miškelio savininkai neturi teisės jo užblokuoti,“ – paaiškino jis, taip pat vykęs į Užlieknę spręsti gyventojų nesutarimo.
Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Zigmantas Šimkus šią situaciją įvertino dar konkrečiau:
„Šiuo atveju laikoma, kad tai yra valstybinės žemės užėmimas. Neteisėtas valstybinės ar privačios žemės užėmimas, neleidimas ja naudotis, kaip numato Žemės įstatymas, vertinamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.“
Savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno iki dviejų tūkstančių litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius, arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.
PROBLEMOS AKTUALIOS DAUG METŲ
Žemėtvarkos skyriaus vedėjo Z. Šimkaus teigimu, kelių ir keliukų klausimas labai aktualus nuo pat reformos pradžios, kuomet buvo galvojama tik apie nuosavybės atkūrimą.
„O keliai buvo pradėti projektuoti rengiant žemėtvarkos projektą 1997 metais, kai jau daug buvo atstatyta nuosavybės teisių. Tačiau keliu ar servitutiniu keliu neleisti naudotis negalima,“ – priminė jis.
Pasak vedėjo, nors dauguma savininkų geranoriški ir kelių, privažiavimų klausimus sprendžia taikiai, vis tik susipykusių kaimynų ar giminaičių reikalų spręsti jo vadovaujamo skyriaus specialistams tenka vykti daugiau nei dešimt kartų per metus.
„Dažniausiai lemia kažkoks tarpusavio konfliktas. Vienas padaro kažką kitam, tas kitas keršydamas užaria kelią, užstato akmenis, šlagbaumą kokį, užsodina medžius ant kelio. Visokių variantų būna. Jeigu nesutaria, tai valstybinės ir privačios žemės užėmimą nagrinėja Žemėtvarkos skyrius,“ – informavo Z. Šimkus.
