Kasmet rugsėjo 28 dieną minima Pasaulinė pasiutligės diena. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad ši liga paplitusi daugiau nei 150 šalių, ypač Azijoje ir Afrikoje, tad keliaujant į šiuos regionus išlieka rizika užsikrėsti. Nuo pasiutligės apsaugo vakcinacija. Svarbu laiku kreiptis į medikus po gyvūno įkandimo ar įdrėskimo, vengti kontaktų su benamiais gyvūnais, ne mažiau svarbi ir reguliari augintinių vakcinacija. Šių metų Pasaulinės pasiutligės dienos šūkis ragina kiekvieną: tiek pavienius žmones, tiek bendruomenes – prisiimti atsakomybę, bendradarbiauti ir siekti pokyčių.
Daugiausia nukentėjusiųjų – nuo šunų
Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai (šunys, katės, galvijai) gyvūnai.
„Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai įkanda, įdreskia ar apseilėja pasiutęs gyvūnas, ir virusas su jo seilėmis patenka į žaizdą. Didžiausia rizika kyla, kai įkandama į atvirą kūno vietą, o ne per drabužius. Ypač pavojinga, jei sukandžiojama galvos ar veido srityje. Rečiau liga plinta, kai seilės patenka į odos įbrėžimus, akis ar burnos gleivinę“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Nuo 1962 m. Lietuvoje užregistruota 11 žmonių pasiutligės atvejų. Šalyje paskutinis žmogaus pasiutligės atvejis užregistruotas 2007 m. (vyrui keliaujant po Indiją įkando šuo).
Lietuvoje 2024 m. medicinos pagalbos kreipėsi daugiau nei 3,5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų, 2023 m. – 1,4 tūkst., 2022 m. – 3,8 tūkst.
Pernai daugiau nei 65 proc. asmenų nukentėjo nuo šunų, 30 proc. – nuo kačių, beveik 20 proc. – nuo laukinių gyvūnų.
Šuo palaidas, o kaltas dviratininkas?
Neretai palaidų šunų užpuolimus patiria sportuojantys žmonės – bėgikai, dviratininkai.
„Jie be jokio perspėjimo ir, rodos, iš niekur kartais atsiranda ir kiek įkabindami puola taikydamiesi į kojas, lodami, o jų šeimininkų šalia niekada nebūna.
Man keletą kartų yra įkandę, įdrėskę palaidi šunys ir tai nutiko važiuojant ten, kur netoli kelių yra vienkiemiai, kurių nejuosia tvoros. Ir nors sužalojimai nebuvo labai rimti, į medikus nesikreipiau, nes esu paskiepytas nuo pasiutligės, baimės tokie įvykiai tikrai įvaro.
Žodžiu, mano patirtis tokia, kad savo didelius šunis paleidžia kaimų, vienkiemių gyventojai. O kai šuo užpuola, dažniausiai lieki pats kaltas – neva ko čia važinėjiesi“, – savo karčia patirtimi dalijosi mažeikiškis dviratininkas Donatas.
Pasak „Santarvės“ pašnekovo, keletą kartų apie vienoje ar kitoje vietoje lakstančius palaidus šunis jis yra pranešęs Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistams.
Dalis žmonių, kurie laisvalaikiu bėgioja ar važinėjasi dviračiais, pripažįsta, kad su savimi dėl saugumo nešiojasi ar vežiojasi balionėlius su ašarinėmis dujomis, tam, kad jei koks piktas gyvūnas užpultų, būtų galima apsiginti. Bet ši priemonė daugeliui labiau pasitarnauja kaip psichologinis saugiklis.
Atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija
Nuo 2006
Gyvybę gelbsti skiepai
Kaip elgtis, jei sužalojo gyvūnas?
Visą straipsnį galite skaitykite laikraštyje „Santarvė" arba užsisakę laikraščio elektroninę versiją.
Prenumeruok internetu
