Kontrolės komiteto iniciatyva rengiama nauja Savivaldybės administracijos struktūra, kurią Tarybai ruošiamasi pristatyti artimiausiais mėnesiais.
Šis komitetas užsimojo optimizuoti ir kultūros centrus. Savivaldybės administracijos vadovui duota užduotis peržiūrėti ir įvertinti, ar reikalingi visi aptarnaujančio personalo etatai, pateikti siūlymus dėl buhalterinės apskaitos ir kultūros centrų valdymo optimizavimo.
Beje, ir praėjusią kadenciją rajono kultūros centrai buvo sulaukę politikų filtro: dirbo komisijos, veiklą aptarinėjo komitetai, įžvelgta daug bėdų, žadėtos reformos, tačiau viskas liko, kaip buvę.
Kilo daug klausimų
Mažeikių rajono kaimiškose seniūnijose veikia septyni kultūros centrai. Keturi iš jų turi devynis padalinius atskiruose kaimuose, arba vadinamąsias sales.
Kad būtina efektyvinti kultūros centrų veiklą, Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas nutarė, išklausęs jų vadovų, susipažinęs su pateiktais duomenimis apie etatus, finansavimą, pritrauktas lėšas iš projektų, rėmėjų.
Politikams lyginant kultūros centrų struktūrą, daug neaiškumų kilo dėl valytojų, kūrikų etatų. Rebusą priminė ir buhalterių, kultūrinių renginių organizatorių, meno vadovų etatų nustatymas.
Iš kai kurių kultūros centrų pasigesta iniciatyvų pritraukiant rėmėjų paramą ar teikiant projektus finansavimui gauti.
Buhalterinę apskaitą siūlo centralizuoti
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus pateikta informacija apie kultūros centrų veiklą rodo, kad asignavimai šioms kaime veikiančioms įstaigoms svyruoja nuo 80 iki 170 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių lėšų – darbo užmokesčio fondas. Kultūrinei veiklai šiais metais iš biudžeto skirta vos 20 tūkst. eurų.
Kontrolės komitetas stebėjosi, kad tokiems „nedideliems pinigams“ apskaityti kiekviena įstaiga turi atskirą buhalterį. Savivaldybėse populiarėja sprendimas biudžetinėse įstaigose taikyti centralizuotos buhalterinės apskaitos modelį.
Komiteto nuomone, mūsų rajono kultūros centrų apskaitą taip pat būtų galima tvarkyti centralizuotai, o sutaupytas lėšas panaudoti kultūrinei veiklai.
Centrų vadovų – per daug?
Damoklo kardą politikai iškėlė ir virš kultūros centrų vadovų. Tokia pareigybė yra visose šiose įstaigose, nepriklausomai nei nuo meno kolektyvų, nei nuo darbuotojų skaičiaus, kuris taip pat labai skirtingas. Mažiausiai etatų turi Šerkšnėnų (5,5) ir Tirkšlių ( 6), daugiausia – Urvikių (12 ), Židikų (11) ir Sedos (9) kultūros centrai.
Tarybos nario Nerijaus Baužio teigimu, per didelė prabanga kiekviename kaimelyje keliems darbuotojams vadovauti išlaikyti direktorių. Kad visų tokių įstaigų veiklai vadovauti, ją prižiūrėti galėtų vienas vadovas, sutiko ir kiti komiteto nariai.
„Administraciniams resursams išleidžiame daug ir ta administracinė kepurė yra per didelė tokiam rajonui ir tokiam poreikiui“, – kolegų diskusijas apie vadovavimą kultūros centrams reziumavo Kontrolės komiteto pirmininkė Lina Rimkienė.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.
Tik reorganizacija!!!!
Bauzys ir rimkiene 😂😂 vaje vaje,
Jegu tuoks praded pri tokiu reikalu keste nagus, ta zloge mazeike…
Asmeneska prakontroliousio tua reikalus.
Ar suskaudo širdį dėl dykaduonių?Nepražus kaimo kultūra dėl direktorių skaičiaus mažinimo.Tuo labiau yra gyvas pavyzdys Mažeikių Kultūros centras, talpinantis po vienu stogu dešimtimis kolektyvų, jų dalyvių ir etatų.Kažkaip susitvarko.Labai trumpa tamstos atmintis. Prieš maždaug 15metų visi kultūros centrai priklausė Mažeikių kultūros centrui .Visi dirbo, turėjo kolektyvus ir nereikėjo pasijungti ,,magės,,.Kaimo žmonės noriai jungėsi į būrelių, veikusių prie kultūros centrų , veiklą.O dabar?Dabar kolektyvai, daugiausia suburti ant greitųjų -retai, kuri kapela ugdo kaimo muzikantus.Jie, vestuvių muzikantai, dirbantys kutūros namų etatinkai ,gaunantys algą, pagroja savą grupę pavadindami trimis skirtingais pavadinimais, vis iš tų pačių veselninkų.Ir še ,,centriukas,, turi tris kolektyvus.Reformuojant tikėtasi kaimo žmonių aktyvinimo, įtraukimo į kultūrinę veiklą,tikėtasi finansų pritraukimo iš kitų ( ne savivaldybės biudžeto)šaltinių. Ir ką tie centrai centruoja?Jie gi neturi filialų, o tik retkarčiais atrakinamas ir pravėdinamas sales.
Reforma , kaip ir kitos reformos nepavyko.Sunkmetis, tad verta pasispausti.Aišku, kas nenorėtų dykaduonio gyvenimo.
Jei galimai bus susilpninti ar uždaryti paskutiniai kaimo kultūros židiniai,tai bus padaryta konservatorių ir valstiečių žaliųjų pastangomis,nes šių partijų tarybos nariai atstovaujantys kontrolės komiteto daugumą taip vieningai nubalsavo,kad nereikalingi kaimo kutūros centrų vadovai ir buhalteriai turintys po 0,5-0,25 etato,net kurikai užkliuvo.Na,kad konservatoriai moka tik griauti matome iš centrinės vadžios veiklos Vilniuje.Gana keista ir nesuprantama valstiečių-žaliųjų pozicija,kurie pagrinde turi savo rinkėjus kaimiškose seniūnijose.Šias dvi parijas uoliai palaikė socdemė I.Macijauskienė.Laikykitės kaimietukai…..banga parvilnija.Pamažu grįžta laikai kai tauta linksmidavosi įsijungusi „mage“ Perfrazuojant rašytoją Ilfą Petrovičiu gautusi:- Kam kaimui kultūros darbuotojai,jug jie neturi fantazijos ?
30 metu Lietuvoj eina reorganizacija , kaimo mokyklos ….. kaip ir nebera ju, felseriniai punktai, pasto skyriai , kulturos namai , policijos nuovados, komisariatai…. Tik valdzios gretos auga ….
Sunaikinti viska.Ir taskas
kai sužinojau ,jog dirbančiųjų Urvikių (12 ), Židikų (11),o čia tai interesų pramušėjai. Šitus lobistus iš karto skirčiau į pareigas ,pramušant Mažeikių miesto interesus sostinėjė. Aišku gali ir nepaeiti sostinėje, bet neturime ką prarast. Ir Untano šuniui buvo aišku,kad reikia centralizuoti tuos kaimelio centrus, apjungti .Bet geriau vėliau nei niekada.Mūsų rajone 4 kultūros direktoriai sočiai. Dabar kiekvienas konkuruoja, pagal pažintis ir priėjimą, gavę asignavimus prisiperka-ištaško pinigus įrangai, kurią panaudoja 1-4 kartus per metus savo teritorijoje ir vaidina direktoriais.
Į dešimtuką pataikė Kontrolės komiteto pirmininkė su savo reziume, kad „Administraciniams resursams išleidžiame daug ir ta administracinė kepurė yra per didelė tokiam rajonui ir tokiam poreikiui.