Vaikų sveikata turi rūpintis ir tėvai, ir mokykla

Vis daugiau moksleivių tėvų skundžiasi dėl savo vaikų silpno regėjimo, laikysenos problemų. Ar suolų išdėstymas klasėje yra tik kiekvieno mokytojo fantazijos reikalas, ar turėtų būti paisoma atitinkamų reikalavimų? Tėvai pastebi, kad pradinėse klasėse dalis suolų stovi šonu į lentą, dėl to neteisingai krinta šviesa.

Kas atsakingas už higienos normų laikymąsi mokymo įstaigose? Kaip dažnai kontroliuojama, ar jų laikomasi? Į šiuos klausimus „Santarvė“ paprašė atsakyti Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių filialo vyr. gydytoją Ireną MACIJAUSKIENĘ. 

APŠVIETIMAS

Didžiąją gyvenimo dalį žmogus praleidžia uždarose patalpose. Viena iš svarbiausių sąlygų, kad jose gerai jaustųsi, – patalpų šviesa. Sveika aplinka bus tik tada, kai patalpoje netrūks šviesos ir saulės. Natūralios šviesos stoka, ypač vaikams, skatina trumparegystės atsiradimą. Taigi apšvietimas – labai svarbu.
Remiantis higienos normomis, visose mokymo ir ugdymo patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Koridoriai, naudojami poilsiui, ir laiptinės turi būti apšviesti natūraliai. Jei mokymo klasės plotis yra didesnis negu 6 m, turi būti numatytas natūralus apšvietimas ir iš dešinės pusės. Mokymo proceso metu pagrindinis šviesos srautas turi kristi mokiniams iš kairės. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose turi būti įrengtos užuolaidos (žaliuzės), apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių. Anot I. Macijauskienės, mūsų rajono mokyklose šių reikalavimų laikomasi.

Vien tik natūralaus apšvietimo nepakanka, tad mokyklose privalu įrengti ir dirbtinį apšvietimą, atitinkantį visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus. Dirbtiniam apšvietimui reikalaujama naudoti tik liuminescencines lempas. Tačiau keturiose pagrindinėse Mažeikių rajono mokyklose: Pikelių, Užlieknės, Renavo ir Balėnų, dar ir dabar tebėra naudojamos kaitrinės lempos. Nevalia pamiršti, kad klasė negali būti apšviečiama ir liuminescencinėmis, ir kaitrinėmis lempomis.

Išanalizavus 2004–2005 m. vaikų sergamumą regos sutrikimais rajono mokyklose, nustatyta, kad jis yra ne tik didelis, bet ir turi tendenciją augti. Į pirmąsias klases 2005 metais vaikų su regos sutrikimais atėjo daugiau negu prieš metus.
Vadinasi, jau ikimokyklinio amžiaus vaikai vis dažniau skundžiasi regos susirgimais, nes per ilgai žiūri televizorių, sėdi prie kompiuterių, o tai yra viena iš svarbiausių regėjimo sutrikimo priežasčių.

SUOLŲ IŠDĖSTYMAS

Kalbant apie suolų išdėstymą klasėse, jokios „saviveiklos“ čia taip pat negali būti. Higienos normose rašoma, kad jei pamokos metu nereikia naudotis mokymo klasės lenta, suolai gali būti statomi pusračiu, vieni prieš kitus ir panašiai, užtikrinant pakankamą stalo paviršiaus apšvietimą, taisyklingą kūno laikyseną. Tokia suolų išdėstymo tvarka yra, pavyzdžiui, „Ventos“ vidurinės mokyklos II klasėje, kitų mokyklų pradinėse klasėse. Mokytojų teigimu, mokymo procese čia mažai naudojamasi lenta ir dažnai keičiamos mokinių sėdėjimo vietos. Tokių klasių yra „Kregždutės“, „Ateities“ ir kitose pradinėse rajono mokyklose.

Higienos normos taip pat nurodo, kad atstumas nuo pirmųjų suolų iki lentos turi būti ne mažesnis kaip 2,6 m – statant suolus trimis eilėmis, ne mažesnis kaip 3 m – statant suolus keturiomis eilėmis. Atstumas nuo paskutinio suolo iki lentos turi būti ne didesnis kaip 9 m, o atstumai tarp suolų tokie, kad mokiniai netrukdomi galėtų išeiti iš suolo.
Kompiuterizuotose mokymosi vietose visi kompiuterio įrenginiai turi atitikti privalomuosius saugos reikalavimus ir būti nepavojingi mokinių sveikatai.

LAIKYSENOS PROBLEMOS

Dėl netaisyklingos vaikų laikysenos negalime kaltinti vien tik mokyklos pedagogų. Jie iš tiesų daug dėmesio skiria taisyklingai jų laikysenai formuoti. Per pamokas mokytojai nuolatos primena, kaip reikia sėdėti. Pamokų metų daromos trumpos pertraukėlės. Pastebima, kad dažniausiai patys tėvai retai kreipia dėmesį, kaip atsisėdęs vaikas ruošia pamokas: ar ne per aukštas stalas, ar ne per žema kėdė ir panašiai. Labai svarbu, kaip vaikas sėdi žiūrėdamas televizorių, rašydamas arba skaitydamas knygą. Visa tai irgi atsiliepia vaiko taisyklingai laikysenai.

Mokyklose kasmet matuojamas vaikų ūgis. Jie sodinami į suolus, atitinkančius jų ūgį. Tai taip pat pažymėta atskiru Higienos normų punktu: „Mokiniai mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose turi sėdėti jų ūgį atitinkančiuose suoluose. Mokinių ūgiui matuoti pradinėse klasėse turi būti įrengtos ūgio matuoklės“. Pasak I. Macijauskienės, mūsų rajono mokyklų pradinėse klasėse šis reikalavimas vykdomas gerai.

ESMINIŲ PAŽEIDIMŲ NENUSTATYTA

Visuomenės sveikatos centro vadovė teigia, kad higienos normų laikymąsi rajono mokymo įstaigose lyginant su padėtimi kituose rajonuose ir miestuose, būklė pas mus nėra bloga. Esminių pažeidimų nėra nustatyta. Mokyklos remontuojamos, aprūpinamos nauju inventoriumi. Lėšos tam gaunamos ruošiant projektus, finansuojamus iš ES struktūrinių fondų. Tačiau mokyklose dažnai pasitaiko labai ydinga praktika – prasidėjus mokslo metams, jose dar nebūna užbaigti remonto darbai.

Už higienos normų laikymąsi mokymo įstaigose atsakingi yra mokyklų direktoriai ir mokytojai bei bendrosios praktikos slaugytojos, kurios dabar tapo visuomenės sveikatos specialistėmis. Kaip mokyklose laikomasi higienos normų, kontroliuoja Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių filialo specialistai. Patikrinimai atliekami pagal sudarytą grafiką du kartus per metus.

Reklama: Bifolac

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto