Specialistai tvirtina, kad būsimasis pirmokas turėtų taisyklingai tarti visus kalbos garsus, tačiau turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų vaikų sąrašai kasmet ilgėja. Švietimo ir mokslo ministerija palaiko iniciatyvą mokyklose kurti logopedines klases, tačiau joms išlaikyti trūksta lėšų.
Logopedai, pastebėjus vaikų kalbos defektų, pataria kuo anksčiau kreiptis į juos, tačiau pabrėžia, kad patys pirmieji mažylio kalbos ugdytojai yra patys tėvai.
VAIKŲ SU KALBOS
DEFEKTAIS DAUGĖJA
Rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei mokyklose kasmet daugėja vaikų, turinčių kalbos sutrikimų. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Salvinija Lukšienė informavo, kad šiuo metu mokyklas lanko 784 kalbos problemų turintys vaikai. Darželiomokyklos „Kregždutė“ ir lopšeliodarželio „Delfinas“ vyresnioji logopedė Loreta Šličiuvienė patikino, jog kasmet daugėja komunikacijos sutrikimų turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų.
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus informavo, kad logopedai yra visuose rajono darželiuose, visose miesto pradinėse ir didžiosiose mokyklose. Logopedo neturi mažakomplektės kaimo mokyklėlės.
Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, ikimokyklinio ugdymo įstaigoje logopedo etatas steigiamas, kai joje mokosi 25–30 kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų turinčių vaikų. Mokyklosedarželiuose – kai mokosi 40–45 vaikai, bendrojo lavinimo mokyklose – 55–60 mokinių.
VEIKIA LOGOPEDINĖ
KLASĖ
Vis daugėjant kalbos sutrikimų turinčių vaikų Švietimo ir mokslo ministerija palaiko iniciatyvą mokyklose steigti logopedines klases. Tokia klasė, kurioje mokosi 11 labai rimtų kalbos sutrikimų turinčių vaikų, šiais mokslo metais įkurta „Ateities“ pradinėje mokykloje. Vaikus moko pradinių klasių mokytoja, logopedas su kiekvienu vaiku dirba po valandą per savaitę. Mažeikių pavyzdžiu seka ir viena Panevėžio mokyklų.
S. Lukšienė sako, jog dėl lėšų stygiaus ir mokyklų reorganizavimo logopedinės klasės likimas neaiškus. Pasigirdo ir tėvų nuogąstavimų, kad kitais metais klasę ketinama uždaryti.
A. Stonkus patikino, kad šiuo metu vyksta skaičiavimai, ir kol kas nieko nežadama uždaryti.
„Tai klasei išlaikyti reikia pinigų. Jei ši mokykla bus reorganizuota, žiūrėsime, ką daryti su tomis klasėmis (mokykloje yra ir lavinamoji klasė)“, – pabrėžė Švietimo skyriaus vedėjas.
„Ateities“ mokyklos direktorė Zita Timinskienė teigia, kad logopedinė klasė nuostolių neneša. Anot jos, šios klasės poreikis didžiulis – vaikai, mokomi pagal specialią programą, prakalbo.
„Vaikai puikiai adaptavosi, jie tiesiog atsiskleidė. Darbo rezultatai puikūs. Vaikai į penktą klasę išeis jau nebe su tokiais sunkiais kalbos defektais, kokius dabar turi. Tėvai yra labai patenkinti, jie neįsivaizduoja savo vaiko kitoje klasėje. Jei logopedinė klasė bus uždaryta, vaikai pasimes kitose klasėse“, – tvirtino direktorė.
SVARBU LAIKU
SUTEIKTI PAGALBĄ
Specialistų teigimu, galimus kalbos bei kalbėjimo sutrikimus būtina pastebėti kuo anksčiau, nes juos ištaisyti gali tik laiku suteikta pagalba. Tėveliai jau dvejų trejų metų vaiką skuba vesti pas logopedą, jei vaikas nekalba, mažai, nesuprantamai kalba.
Logopedė L. Šličiuvienė sako, jog kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau natūralu, jei 2–3 metų mažylis negali pakartoti ilgo žodžio, būdamas ketverių neištaria garso „r“. Amžiaus normas atitinkantys netikslumai vadinami fiziologiniu šveplavimu. Neretai per greitai mažylį skubama vesti pas specialistą – vaikui augant plečiasi jo sugebėjimai, kalbos klaidos išnyksta savaime, be logopedų pagalbos. Anot pašnekovės, sunerimti vertėtų, jei 5–6 metų vaikas netaria garso „r“ , neskiria „s“ nuo „š“.
„Vaiką reikia stebėti nuo pat gimimo. Sekti, kada jis sėdi, kada valgo, kada guguoja. Antrieji ir tretieji vaiko gyvenimo metai yra pats aktyviausias kalbos vystymosi, mokymosi laikas. Kas nepadaroma tuo metu, vėliau sunkiai atgaunama“, – perspėjo specialistė, kalbą lavinti padedanti daugiau kaip šešiasdešimčiai vaikų.
DAUGĖJA
MIKČIOJANČIŲ VAIKŲ
L. Šličiuvienė pastebi, jog daugiausia yra švepluojančių, pastaruoju metu daugėja mikčiojančių vaikų. Mikčiojimas esą gali būti paveldimas – jei tėvas arba mama mikčioja, neaiškiai gali kalbėti ir vaikas. Vaikai kalbėti mokosi pamėgdžiodami, dėl to ne visada kalbos defektą galima vadinti paveldėtu. Šveplavimą ir mikčiojimą vaikai kartoja. Tai tampa įpročiu.
Sudėtingos kalbos problemos atsiranda dėl kalbinių sričių pažeidimo nėštumo ar traumų gimdymo metu. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl liežuvio, lūpų, gomurio pažeidimų, netaisyklingo sukandimo, nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančių garsų. Įtaką vaiko kalbai daro ir socialinė aplinka, mityba, režimo nebuvimas.
Viena svarbiausių kalbos sutrikimo priežasčių, anot logopedės – tėvų ir vaikų bendravimo stygius.
„Tėvai labai užsiėmę, daug dirba, vėlai grįžta, anksti išeina. Vaikui liepiama savaitgaliais tyliai būti, netriukšmauti, nes mama pavargusi, nori ilsėtis. Tėvai savo vaiko neglosto, neliečia. Jie neklausia, ką tu darželyje veikei, ką tu padarei, ko išmokai, neseka, neskaito pasakų. Neužtenka vaikelį gražiai aprengti ir leisti į ugdymo įstaigą“, – akcentavo specialistė.
ŠVEPLUOJANČIUS
IGNORUOJA
BENDRAAMŽIAI
L. Šličiuvienė tėvams pataria su vaiku kalbėtis apie viską, pasakoti, kur einama, kas daroma. Jei su vaiku bus nekalbama, jis užsidarys, bus nesukalbamas. Mokykloje jam bus sunku mokytis, elgesys bus pakitęs. Su švepluojančiu ar nesugebančiu skirti panašiai skambančių garsų vaiku dažnai nenori bendrauti bendraamžiai. Neretai komunikacijos bei kalbos sutrikimų turintiems vaikams atsiranda kompleksų: jie bijo eiti į mokyklą, nedrįsta atsakinėti per pamokas, bėga iš pamokų, linkę daryti nusikaltimus.
„Juk šitiek mažai tereikia. Duokit vaikui raideles pavedžioti, paklauskit, kokią raidelę vaikas moka. Kuo daugiau bus dirbama su vaiku, jam pasakojama, tuo turtingesnis bus vaiko žodynas, didesnis intelektas“, – pabrėžė pašnekovė.
Logopedė užsiminė, kad tėvai labai skuba atiduoti vaiką į specialisto rankas, būna nekantrūs. Tuo tarpu norint atsikratyti kalbos defektų su vaiku reikia dirbti ir namie. Tik mokantis pasakoti, kalbantis, kartu atliekant logines užduotis galima pasiekti rezultatų.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: L. Šličiuvienė pastebi, kad kuo daugiau su vaiku bus dirbama, tuo turtingesnis bus jo žodynas.
Patarimai, kaip skatinti vaikų kalbą:
Vaiko kalba vystosi lėčiau, kai neišsivystę burnos raumenys arba per silpnas veido raumenų tonusas. Šiuos raumenis galima sustiprinti keletu žaidimų.
• Pūsti ir švilpti. Labai veiksmingi bet kokie pratimai, kai reikia įtempti, atkišti lūpas: pūskite muilo burbulus, pūstelėkite į viršų plunksnelę. Jūsų vaikui į naudą bus žaisliukai, į kuriuos reikia pūsti – dūdelės, švilpukai.
• Gerti per šiaudelį. Kuo dažniau vaikui siūlykite gėrimų, kuriuos jis gertų per šiaudelį. Pasiūlykite žaidimą, kur stipriau reikėtų įtraukti skruostus.
• Imituoti garsus. Mažyliams patinka įvairių gyvūnų, paukščių, daiktų skleidžiami garsai, todėl kasdien kartu imituokite traukinio tūtavimą, mašinos burzgimą, šuns lojimą, varnos krankimą, katės miaukimą…
Kalbos raida gali užtrukti dėl nepakankamos garsinio dėmesio koncentracijos, kai vaikas nesupranta ilgų frazių, negirdi foninio triukšmo.
• Sekite pasakas, skaitykite tas pačias, jau žinomas knygeles.
• Pasakokite, kur einate ir ką veikiate.
Kalbos vystymąsi sulėtina ir klausos problemos. Esama keleto požymių, iš kurių galite spręsti, ar jūsų vaiko klausa gera.
• Naujagimis turėtų krūptelėti, jei atsistojęs 1–2 metrų atstumu suplosite rankomis.
• 3–4 mėnesių kūdikis turėtų reaguoti į jūsų šypseną ir gestus.
• 7 mėnesių kūdikis turėtų guguoti, mėginti atkartoti jūsų tariamus paprastus garsus.
• 7–12 mėnesių vaikas jau pasuka galvą į garso pusę, jei kalbėdamas kreipsitės į jį, turėtų kažką mėginti „atsakyti“ sava kalba.
