Valdantiesiems – mažumos akmenukai

Sprendimo projektus rengę valdininkai ne į visus politikų klausimus sugebėjo atsakyti.
Savivaldybės turto nuomą už litą ar pagal panaudos sutartį dvidešimčiai metų mažumai Taryboje atstovaujantys politikai pavadino ydinga praktika. Per praėjusį posėdį jie mestelėjo ir daugiau akmenukų į valdančiosios koalicijos daržą. Oponentai mano, jog daug problemų kyla dėl to, kad valdantieji iki šiol dirba be Tarybos veiklos plano.



MERAS PASIRUOŠĘS
ATSIPRAŠYTI
Jauniausias Tarybos narys, nepartinės frakcijos „Kitaip“ atstovas Deivydas Vyniautas – vienas aktyviausių šios kadencijos Taryboje. Ir per praėjusį posėdį pranešėjams jis pateikė ne vieną nepatogų klausimą, negailėjo kritikos.
„Situacija atrodo nevienareikšmiškai.
Noriu tikėti, kad tai buvo nesusipratimas, o ne demokratijos nebuvimas, kai kitaip pasisakantys nėra pageidautini Taryboje“, – replikavo politikas, per praėjusį posėdį laiku negavęs žodžio. (Jo prašymą paklausti meras Antanas Tenys išvydo, kai politikai jau pakilo nuo kėdžių – B. R.).
Pats meras, kalbėdamas su „Santarve“, patikino, kad nedaro jokių užtvarų norintiems pasisakyti, vadovaujasi Tarybos veiklos reglamentu.
„Gal laiku nepastebėjau. Ne specialiai. Galiu Tarybos nario atsiprašyti“, – meras patikino tai padarysiąs asmeniškai arba per kitą posėdį.

KO NEPAKLAUSĖ
POLITIKAS
D. Vyniautas apgailestavo, kad po Tarybos posėdžio negalėjo atsakyti į jį besikreipusiems mažeikiškiams. Teksią dabar raštu rašyti paklausimą ir laukti atsakymo.
Tarybos narys informavo, kad pastaruoju metu sulaukiantis daug nusiskundimų dėl prekybos centro statybų Strazdelio gatvėje.
„Žmonės klausia, ar čia tokia praktika Mažeikiuose, ar ir toliau tokia linkme važiuosime, kad žali plotai pavirsta statybų aikštele. Gamyklos gatvės gyventojai skundžiasi ir tiesiai sako, kad atimta teisė spręsti, ką jie nori matyti pro langą: mūro sieną ar žalią pievą. Pastatomi prieš faktą“, – teigė politikas.
Neseniai „Santarvė“ prisiminė žemės sklypų formavimo istoriją Strazdelio gatvėje, kuri prieš kelerius metus buvo sukėlusi politikų aistras. Ne visi pritarė devynių arų valstybės žemės prijungimui prie privačios žemės. Devyni opozicijai atstovaujantys politikai Tarybos sprendimą, kuris tam įjungė žalią šviesą, net apskundė prokuratūrai. Opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius tada replikavo, kad detalieji planai tvirtinami buldozerio principu. Šis palyginimas cituojamas iki šiol.
Skundus nagrinėjusi Nacionalinė žemės tarnyba, prokuratūra nustatė pažeidimų, į atskirą bylą buvo išskirta medžiaga, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu.
„Dar norėsiu paklausti, ar tie, kurie balsavo „prieš“ ir rašė prokuratūrai, tą istoriją pamiršo, ar jau kitaip mano, nes persėdo į tą garsiai apibūdintą buldozerį (K. Bartkevičius tapo vicemeru, Saulius Šiurys – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju – B. R.) ir jiems jau neįdomūs žmonių interesai?“ – svarstė D. Vyniautas.

ATSAKĖ
NE Į VISUS KLAUSIMUS
Ne visus atsakymus išgirdo ir kiti politikai, turėję galimybę tądien paklausti.
Kai buvo pristatomas žemės sklypo formavimas, nuskambėjo klausimas: kiek Mažeikių rajono fonde yra laisvos žemės?
„Ar ir toliau bus tęsiama praktika, kad sklypus formuojant privatininkui bus prijungiama valstybės žemė?“ – replikavo D. Vyniautas.
Nors Savivaldybės meras A. Tenys mestelėjo, kad klausimai esą ne svarstomuoju klausimu, Savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Štakonaitė pasišovė atsakyti.
„Kiek yra laisvos žemės fondo, atsakyti negaliu, nes jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba, Savivaldybei nėra priskirta šita funkcija. O dėl įsiterpusių valstybės sklypų, yra pakeistas Vyriausybės nutarimas, kuris labai apibrėžia tai ir todėl piktnaudžiavimo būti nebegali“, – pabrėžė architektė.
Kai Savivaldybės skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis pristatė Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąmatos patikslinimą, Tarybos narė Daiva Šideikienė pasidomėjo, kiek mieste šiais metais įrengta naujų želdinių. Tačiau pranešėjas pasiūlė kreiptis į seniūną. Posėdyje dalyvavęs miesto seniūnas liko nepastebėtas ir egzamino išvengė.
Sprendimo projektus pristatę Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai negalėjo atsakyti, ir kiek į biudžetą gaunama pajamų iš turto nuomos, privatizavimo, į kitus politikų klausimus.
Tai ne pirmas posėdis, kai valdininkams įkandami ne visi politikų klausimai.

GLOBALŪS
KLAUSIMAI – TABU?
Prieš balsuojant už programas, kuriomis vadovaujantis formuojamas biudžetas, konservatorius Sigitas Kaktys norėjo išgirsti, kokią jos turės įtaką rajono ekonominei, socialinei plėtrai, kapitalo rinkai, kiek sukurs pridėtinės vertės, pritrauks investicijų, kokią įtaką turės nedarbo lygiui.
„Ar tai Savivaldybė yra žiūrėjusi? Ar prognozuojame šiek tiek globaliau?“ – domėjosi politikas.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius klausimą pavadino plačiu ir nekonkrečiu.
„Tų programų pagrindu per gruodžio mėnesį bus sudarytas strateginis veiklos planas ir teikiamas Tarybai. Tai yra planavimo dokumentas,“ – paaiškino direktorius.
S. Kakčio mintį pratęsė Vilhelmas Džiugelis. „Vienas pranešėjų pasakė, kad programos sudarytos remiantis maksimaliais asignavimais. Tai ar tos programos nėra tik formalumas?“ – klausė Tarybos narys.
Tarybos vadovas A. Tenys pastebėjo, esą buvęs meras turėtų žinoti, jog ir anksčiau taip buvo daroma.
„Negalime neplanuot“, – trumpai pridūrė meras.

NĖRA VEIKLOS
PLANO
Beje, kalbant apie planavimą, kai kurie politikai pasigedo Tarybos veiklos plano.
Pirmasis apie tai prabilo S. Kaktys. Jis priminė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą, Savivaldybės tarybos veiklą planuoja meras.
„Meras turėtų būti atsakingas už veiklos programos sudarymą visai kadencijai. Tokiu atveju būtų galima aiškiai matyti valdančiosios daugumos prioritetus, būtų aišku, ko mūsų Taryba siekia“, – apie būtinybę turėti tokį planą kalbėjo politikas.
Tarybos narys pasufleravo, kas galėtų padėti sudaryti tokį planą: savivaldybių funkcijos išdėstytos tame pačiame įstatyme, daug dalykų numatyta Tarybos veiklos reglamente.
„Galima inventorizuoti šias funkcijas. Taryba atsako už šitas funkcijas visa apimtimi. Tai mes galime peržiūrėti, kad būtų aišku, kas kokią atsakomybę turi, kas plačiau mato tuos darbus. Ir žmonės kartu savo kvalifikacijas galėtų parodyti. Už savarankiškas funkcijas, kas jas vykdo, reikia atsiskaityti“, – apie Savivaldybės administracijos darbą svarstė Tarybos narys.
S. Kaktys replikavo, kad nevykdomas Reglamentas, pagrindinis Tarybos priimtas dokumentas.
Beje, meras A. Tenys dar rugsėjo mėnesį vykusiame Tarybos posėdyje, rodos, reagavo į priekaištus ir pažadėjo artimiausiu metu prašomą informaciją paskelbti internetiniame Savivaldybės tinklalapyje.
„Darbo planas buvo pristatytas dar prieš rinkimus, jis iš principo nesikeitė. Buvo suskirstytas kiekvieniems metams atskiroms lentelėms. Tarybos nariai galės susipažinti artimiausiu metu. Iki kito posėdžio tą informaciją turėsite“, – per posėdį pažadėjo meras.
Politikai žadėtos informacijos tebelaukia iki šiol.
Antradienį meras A. Tenys „Santarvę“ patikino, kad Tarybos veiklos planas bus pristatytas gruodžio mėnesį vyksiančiame posėdyje.

DAUGIAUSIA DISKUSIJŲ –
DĖL NEKILNOJAMOJO
TURTO
Tačiau aršiausios politikų diskusijos kilo dėl gydymo įstaigoms suteikiamų patalpų panaudos būdu, t. y. neatlygintinai.
Frakcijos „Kitaip“ narys D. Vyniautas stebėjosi, kad prie sprendimo projekto nėra pridėta sutarčių tekstų. Jo neįtikino Turto valdymo skyriaus vedėjos Rimos Podelienės paaiškinimas, kad politikai tokių pageidavimų anksčiau nėra išsakę.
„Ar nebūtų racionalu tą sutartį pridėti dėl įvairių priežasčių. Taip būtų išvengiama ir korupcijos apraiškų. Visi matytų tą sutartį ir niekas nebegalėtų jos pakeisti“, – teigė Tarybos narys.
S. Kakčio manymu, padėtis su Savivaldybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu yra sudėtinga.
„Tai tikriausiai yra paveldas iš praeities. Visą laiką Savivaldybės turtas yra tarsi niekinis. Ar tokia situacija ir toliau tęsis? Į šį klausimą nebuvo atsakyta. Galbūt tą turtą reiktų pradėti vertinti kitaip, kad Savivaldybė gautų aiškesnes įplaukas, ne už litą nuomotų. Jeigu tektų brangiau mokėti, tada ir nuomininkai pajustų didesnę atsakomybę“, – įsitikinęs politikas.
Frakcijai „Kitaip“ atstovaujantis Rosvaldas Gorbačiovas taip pat negailėjo kritikos.
„Yra keletas dalykų, kurie kliūva ir manau, kad tai ydinga praktika. Svarstome klausimą, nežinodami sąlygų, kas mokės komunalinius, žemės mokesčius ir pan. Man atrodo, kad nė vienas iš mūsų privačiame gyvenime nesinaudojame tokiu buldozerio principu, nežinodami sąlygų jo niekam taip lengvai neatiduodame. Antras dalykas, kiek aš Tarybos narys esu, visą laiką susiduriame su ta pačia problema, mes pagal panaudos sutartį dvidešimčiai metų duodame ir duodame. Ar tiek turto turime daug, ar jis toks niekingas, kad džiaugiamės, jog jį kažkas ima?“ – replikavo Tarybos narys.

SEMINARAS
REIKALINGAS
NE TIK POLITIKAMS
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius teigia, kad Tarybos nariai painioja sąvokas: panauda ir nuoma.
„Dažniausiai panaudos sutartys pasirašomos su sveikatos priežiūros įstaigomis. O sveikatos priežiūra yra viena iš Savivaldybės funkcijų. Patalpos suteikiamos ne gydytojui, bet sveikatos funkcijai vykdyti“, – paaiškino direktorius.
Savivaldybės meras A. Tenys, klausydamasis diskusijų, išsitarė, kad turto klausimais reikėtų surengti seminarą.
Mažumai atstovaujantys politikai „Santarvei“ teigė, kad toks seminaras nepamaišytų patiems Savivaldybės administracijos specialistams.
„Gal jie pamatytų ir kitokių turto naudojimo galimybių, ne tik pagal panaudą dvidešimčiai metų. Kas liks po tiek metų iš to turto?“ – svarsto tokiais sprendimais nepatenkinti Tarybos nariai.

IŠSAKĖ
SAVO PAGEIDAVIMUS
Antradienį frakcijos „Kitaip“ atstovai susitiko su Turto valdymo skyriaus vedėja Rima Podeliene.
D. Vyniautas „Santarvei“ sakė, kad šio susitikimo tikslas buvo gauti duomenis apie Savivaldybės turimą turtą.
„Ruošiamės atlikti analizę ir pateikti siūlymus. Toks turto „parceliavimas“ versle nesuprantamas. Atiduodame pagal panaudą, nekilnojamojo turto mokestis nemokamas. Patalpos amortizuojasi, po dvidešimt metų kas iš jų bus? Nei mokesčių bus surinkta, nei vertės beturės“, – susirūpinusi frakcija.
Jos nariai viliasi, kad valdančioji koalicija atsižvelgs į frakcijos siūlymus, nes yra deklaravę norą dirbti dėl Mažeikių.
Savivaldybės meras A. Tenys pritaria politikų norui išsiaiškinti. Jis prisipažino, kad ir pačiam kyla klausimų, susijusių su Savivaldybės turto naudojimu. Dar iki kito Tarybos posėdžio jis žadėjo susitikti su mažumos atstovais ir pasiaiškinti tuos dalykus.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Paskutiniame Tarybos posėdyje replikos skambėjo ir iš valdančiosios koalicijos, ir iš mažumos pusės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto