Valdininkai susipainiojo tarp svetimų pinigų

Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis mėgsta pasigirti, kad iš „IKI“ prekybos statytojų Žemaitijos gatvėje miestui pavyko išpešti 700 tūkst. litų paramos. „Santarvė“ ne kartą nesėkmingai bandė sužinoti, kokiems miesto poreikiams ši suma panaudota. Spėliojome: ar darbų nerandama, ar jų atlikta tiek daug, kad valdininkai jų nepajėgia suskaičiuoti. Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius vakar tiesos „į vatą nebevyniojo“ – parama nėra suskaičiuota.


ĮSIVARDIJO
NUOPELNUS?
Mažeikiškiai replikuoja, kad rajono valdžia nesugeba iš į Mažeikius besiveržiančių prekybos centrų miestui išpešti naudos. Savivaldybės vadovai teigia vadovaująsi įstatymais ir negalį iš verslininkų reikalauti paramos – šie miestui padėti galį tik savo noru.
Ypatingos naudos miestas iš didžiųjų prekybos centrų nepajuto – dažniausiai apsiribojama tik savo teritorijos (kas numatyta projekte) sutvarkymu.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis ne kartą yra sakęs, kad didžiausią paramą – apie 700 tūkst. litų – pavyko išpešti iš „IKI“ prekybos centro statytojų. Esą už tiek atlikta įvairių darbų.
„Spauda tada mane reketininku pavadino“, – prisiminė pašnekovas, kaip ir prisiskirdamas sau nuopelnus.
Po tokių pasisakymų akylesni mažeikiškiai ėmė teigti, kad tai išpūsti skaičiai – miestas tokios paramos nematęs. Skaitytojų prašymu, bandėme „išslaptinti“ po 700 tūkstančių litų besislepiančius darbus.
DARBAI IR PINIGAI
NESUSKAIČIUOTI
Valdininkus kamantinėjome žodžiu ir raštu. Buvome siuntinėjami nuo „ainošiaus prie kaipošiaus“.
Po vakarykščio pokalbio su B. Kryžiumi tapo aišku, kad Savivaldybės administracijoje nėra žmogaus, galinčio įvardinti UAB „Palink“ paramą miestui statant prekybos centrą Žemaitijos gatvėje.
„Nebuvo pasirašyta sutartis, tik žodinis susitarimas. Reikėtų sudaryti įvertinimo grupę, kuri išanalizuotų, kokie atlikti darbai buvo reikalingi „IKI“ prekybos centrui, kokie – miestui“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius.
Dėl laiko stokos niekas nieko nesiaiškinęs.
„Iš kur ta 700 tūkst. litų suma? Aš jos nė karto neįvardijau, nežinau“, – lakoniškai atsakė pašnekovas.
Toks pokalbis buvo vakar. Nors dar visai neseniai „atpirkimo ožiu“ administracijos direktorius bandė padaryti vyriausiąjį architektą Tomą Pudžiuvį. „Santarvė“ sulaukdavo atsakymo, kad į klausimą dėl 700 tūkst. litų paramos gali atsakyti vyr. architektas (tuo metu jis sirgo – B. R.).
„Kas minėjo tuos 700 tūkst. litų, tas tegul ir atsako – kokia parama“, – gynėsi nuo atsakomybės T. Pudžiuvis.
Pavaldinį bandė apginti Architektūros, urbanistikos, statybos ir remonto skyriaus vedėjas Arūnas Knystautas.
„Architektas derina architektūrinius sprendimus, teritorijas, statybos projektus ir panašiai. Nelabai suprantu, kuo dėtas architektas, kai kalbama apie papildomas lėšas, paramą“, – stebėjosi vedėjas.
AUKŠČIAUSIO
ĮVERTINIMO NESULAUKIA
Kai kurie politikai, net Savivaldybės darbuotojai kalba apie rajono vadovų nemeilę T. Pudžiuviui. Ant vienintelio Savivaldybėje architekto pečių gulė daug darbų ir didelė atsakomybė (su tuo sutiko ir B. Kryžius bei V. Džiugelis), tačiau T. Pudžiuvis per kasmet rengiamą valstybės tarnautojų atestaciją nesulaukdavo aukščiausiojo įvertinimo, suteikiančio teisę gauti kvalifikacinę klasę, o kartu ir didesnį atlyginimą (už trečią klasę mokamas 15, antrą – 30, pirmą – 50 proc. priedas). Iš šimto valstybės tarnautojų, jokios klasės neturi 27. Vyriausiojo architekto „popierinis“ atlyginimas yra 2298 litai.
Savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius, jo pavaduotojai Romualdas Sakalauskas ir Romaldas Paradnikas (į šias pareigas paskirtas prieš porą savaičių) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą gauna 60 proc. atlyginimo priedą.
Tiesa, T. Pudžiuvio darbas net porą kartų sulaukė darbdavio įvertinimo, bet ne tokio svaraus. 2005 metų gegužės mėnesį už įprastą krūvį viršijantį darbą jam buvo skirtas 30 proc., o liepą – 20 proc. priedas.
NESULAUKĖ SKATINIMO
B. Kryžius paaiškino, kad kvalifikacinės klasės skyrimas nepriklauso nei nuo mero, nei nuo administracijos direktoriaus – ją skiria komisija. Norint gauti aukštesnę klasę, reikia, kad valstybės tarnautojo tiesioginis viršininkas, tai yra skyriaus vedėjas, jo darbą įvertintų „labai gerai“. T. Pudžiuvio darbas buvo vertinamas „gerai“.
Priedai priklauso už papildomą darbą, kuris neįeina į pareigybės aprašymą (laimi tie, kurių pareiginės instrukcijos sąrašas trumpesnis – B. R.). Savivaldybės administracijos direktorius priedus skiria, atsižvelgdamas į valstybės tarnautojo tiesioginio viršininko prašymą.
„Deja, Pudžiuvio veikloje buvo labai daug trūkumų, dėl kurių kilo teisminių procesų, ne kartą Tarybai teko atšaukti jo rengtus sprendimus“, – vyriausiojo architekto darbą kritikavo B. Kryžius.
T. Pudžiuvio tiesioginis vadovas A. Knystautas nemano skriaudžiantis savo pavaldinį. Jokios klasės neturi dar keli skyriaus darbuotojai.
„Galų gale ne aš vienas, o komisija vertina valstybės tarnautojų darbą“, – pridūrė pašnekovas.
LAIMI ATKAKLIEJI?
Anot B. Kryžiaus, jeigu dvejus metus iš eilės valstybės tarnautojo darbas nėra vertinamas „labai gerai“, jis turi teisę pats tiesiogiai kreiptis į komisiją ir prašyti aukštesnės klasės. Praėjusį kartą tokia teise pasinaudojo du tarnautojai. T. Pudžiuvis nesikreipė.
Savivaldybės meras V. Džiugelis sutiko, kad vyriausiajam architektui, trūkstant tokių specialistų, teko didelis krūvis ir atsakomybė.
„Darbuotojų skatinimas – administracijos reikalas. Kištis, kam padidinti ar sumažinti priedus, nėra korektiška“, – samprotavo V. Džiugelis.
Pastebėjus apie didelius priedus Savivaldybės administracijos vadovams, Savivaldybės meras paaiškino, jog juos tvirtino Taryba.
„Kas per Tarybą eina, ką aš galiu inicijuoti, priedai nustatyti maksimalūs, tik dirbk“, – teigė Tarybos vadovas.
KVIEČIAMAS
Į NAUJĄ SKYRIŲ
Savivaldybės taryba dar liepos mėnesį patvirtino Savivaldybės administracijos struktūros pakeitimus. Architektūros, urbanistikos, statybos ir remonto skyrius skyla į du atskirus skyrius. Penktadienį vykusį konkursą Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigoms užimti laimėjo architektė Daiva Štakonaitė.
„Visi darbuotojai, jiems sutikus, bus pervesti į naujus skyrius. Prieš dvi ar tris darbo dienas kalbėjau su Tomu Pudžiuviu. Paaiškinau, kad jis ir toliau liktų vyriausiuoju architektu ir skyriaus vedėjo pavaduotoju. Sakau, užmirškime visas girdėtas ir negirdėtas kalbas, ambicijas ir dirbkime drauge. Jis reikalingas įstaigai ir miestui“, – B. Kryžius neigė kalbas, neva formuojant naujus skyrius bus atsikratyta nepaklusniu architektu.
„Tarp manęs ir jo ambicijų nebuvo“, – patikino pašnekovas.
Savivaldybės meras V. Džiugelis nepraleidžia progos pakritikuoti T. Pudžiuvio. Tai dėl jo „kabinėjimosi“ iki šiol „IKI“ neišduotas statybos leidimas ir miestas gali netekti apie 200 tūkst. litų paramos, dėl architekto šlubuojąs žemės grąžinimas.
„Tokio išsilavinimo ir gebėjimo specialistai mums reikalingi. Tik reikia, kad jisai vikriau dirbtų, kad sulauktume mažiau kritikos“, – teigė meras.
SPRENDIMO NEPRIĖMĖ
T. Pudžiuviui už darbo trūkumus kliuvo ir nuo B. Kryžiaus, ir nuo V. Džiugelio, nors jis per šešiolika darbo Savivaldybėje metų (vyr. architektu dirbo 7 metus) nuobaudų neturėjo.
„Visada stengiausi, kad suprastų klaidas ir pasitaisytų – man reikia dirbančių žmonių“, – apie savo nuolaidumą pavaldiniams kalbėjo direktorius.
Prieš mėnesį T. Pudžiuviui buvo pareikšta pirmoji nuobauda – papeikimas. Vyriausiasis architektas ją vertina kaip atlygį už tai, jog neišduodamas leidimas „IKI“ prekybos centro statybai.
Vyriausiojo architekto darbu susidomėjo B. Kryžiaus sudaryta komisija, kai T. Pudžiuvis dėl viešųjų ir privačių interesų norėjo nusišalinti nuo nuolatinės statybos komisijos, išduodančius leidimus, pirmininko darbo. Tada nustatyta, kad vyriausiasis architektas, būdamas „Rotary“ klubo narys, negalėjo klubui rengti projekto, kurį pats tvirtina.
„Jaučiu, kad iš manęs pastaruoju metu tyčiojasi. Bandė „užkabinti“ 700 tūkst. litų, gimtadienio proga skyrė nuobaudą“, – kalbėdamas su „Santarve“ replikavo T. Pudžiuvis.
Vyr. architektas sakė jaučiąs nuoskaudą, kad dirbdamas už tris (B. Kryžius „Santarvei“ teigė, kad reikėtų bent trijų architektų) nesulaukė jokio skatinimo, deramo įvertinimo. Jis teigė kasmet Savivaldybės administracijos vadovui rašydavęs tarnybinius pranešimus apie didelį darbo krūvį, prašydavęs papildomų etatų.
Vykdyti Savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas gali tik valstybės tarnautojas, turintis Aplinkos ministerijos išduotą atestatą. D. Štakonaitė tokio dokumento neturi.
„Mane kvietė dirbti į naująjį skyrių. Kol kas neapsisprendžiau. Dirbti tokiomis pat sąlygomis, ko gero, nesutiksiu“, – svarstė vyriausiasis architektas.
S.Strazdausko nuotr.: T. Pudžiuvis dar neapsisprendė, ar priims Savivaldybės administracijos direktoriaus B. Kryžiaus siūlymą likti dirbti vyriausiuoju architektu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto