Valdininkams per sudėtingos tapo jų pačių parengtos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės. Per pustrečių metų nesugebėta išspręsti gyvūnų registravimo ir apskaitos problemos, mieste nėra nė vienos šunų vedžiojimo aikštelės. Kiek iš tikrųjų mieste ir kokių yra šunų, šiandien negali pasakyti jokia institucija.
RAGINA PRADĖTI NUO SAVĘS
Mažeikiškė Margarita Jasinskienė „Santarvei“ sakė, kad jai atsibodo valdininkų nerangumas. Galbūt juos galėtų išjudinti pačių šunų augintojų geros iniciatyvos, samprotavo į redakciją užsukusi moteris.
„Atėjau ne kritikuoti, o kreiptis į šunų augintojus, ragindama, kad keisti aplinką ir pasaulį reikia pirmiausia nuo savęs. Jeigu ir toliau elgsimės nekultūringai, neišgelbės jokios šunų vedžiojimo aikštelės“, – mano pašnekovė.
M. Jasinskienė prisipažino esanti didelė gamtos mylėtoja, todėl negalinti be pykčio žiūrėti į šunų paliktomis „krūvelėmis“ teršiamą miestą.
Kad reikia kažką daryti, nusprendusi po apsilankymo kitose šalyse, kur šunų augintojai surenka savo augintinių „pėdsakus“.
„Ne šuo, o jo šeimininkas kaltas dėl išbarstytų kakulių. Nėra jokios problemos juos surinkti. Autoritetas dėl to nenukenčia“, – sako nuo pavasario tokios iniciatyvos ėmusis moteris.
M. Jasinskienė pasidžiaugė, kad jau turi ir pasekėjų. Ji nesidrovi sugėdinti netvarkingų šunų augintojų. O pastaruoju metu keturkojus besivedžiojantiems žmonėms mažeikiškė įbruka ir savo pačios išspausdintus tekstus, raginančius gerbti save ir kitus, šunų išmatomis neteršti miesto.
Moteris turi sumanymų ir dėl šunų vedžiojimo, dresavimo aikštelių įrengimo. Apie tai žadėjo pasikalbėti su miesto seniūnu.
KETURKOJŲ AUGINTOJŲ NESULAUKĖ
Praėjusią savaitę šunų augintojai buvo pakviesti į susirinkimą aptarti aktualias problemas. Deja, pareigūnų atėjo daugiau negu augintojų.
Miesto seniūnas Petras Užkuras sakė, kad susirinkimo pagrindinis tikslas buvo paraginti šunų augintojus imtis iniciatyvos – burtis į klubus, draugijas, bendrijas. Toks statusas leistų rengti projektus dėl Europos Sąjungos paramos ar kreiptis finansinės pagalbos į Savivaldybės administraciją.
„Gyvename rinkos sąlygomis. Reikia rodyti iniciatyvą, niekas kitas problemų neišspręs“, – pridūrė seniūnas.
VALDININKAMS TRŪKSTA OPERATYVUMO
Iniciatyvos bus pritrūkę ne tik šunų augintojai, bet ir jiems priekaištaujantys valdininkai. 2004 metų vasarį buvo patvirtintos Savivaldybės administracijos ir seniūnijos darbuotojų parengtos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės. Jose juodu ant balto parašyta: draudžiama mieste laikyti neregistruotus šunis ir kates. Tačiau nė žodeliu neužsiminta, kaip paklusti šiam reikalavimui.
Paprastas klausimas, kur kreiptis dėl šunų registracijos, Savivaldybės nei miesto seniūnijos valdininkams buvo itin sudėtingas. Kai kurie pasiūlė tokią paslaugą teikiančią privačią įstaigą, tačiau įspėjo, jog tektų mokėti 120 litų.
Prieš metus Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa „Santarvę“ tikino, kad dar 2005 metais bus parengti normatyviniai dokumentai dėl mokesčio už keturkojų laikymą daugiabučiuose bei šunų registravimą. Toks pat pažadas perkeliamas į šiuos metus…
Neišsipildė valdininkų prognozės ir dėl šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo. Seniūnas P. Užkuras dėl vietos joms parinkimo į Savivaldybės Architektūros, urbanistikos, statybos ir remonto skyrių kreipėsi praėjusią vasarą. Buvo pateikti ir konkretūs siūlymai. „Palaiminimo“ teko laukti iki gegužės mėnesio.
„Vietos parinkimas – dar nėra problemos išsprendimas. Mūsų skaičiavimais, vienos aikštelės (25 m x 25 m) įrengimas gali kainuoti apie 15–20 tūkstančių litų. Savivaldybei pinigų trūksta ir kitoms problemoms spręsti. Sunku pasakyti, kada atsiras pinigų. Tačiau šiemet įrengti nors vieną aikštelę labai norėtume“, – teigė seniūnas P. Užkuras.
TAISYKLĖS UŽSIGULĖJO STALČIUOSE
Šunų augintojai pyksta, girdėdami valdžios atstovų postringavimus apie pinigų stygių. Dėl valdininkų neveiklumo ir nesą pinigų.
„Imkite mokestį už šunų registravimą, laikymą daugiabučiuose – pinigų atsiras“, – replikavo keturkojų augintojai.
Valdininkų nenuovokumu neapkaltinsi: Gyvūnų laikymo taisyklėse tokia galimybė buvo numatyta. „Asmenys, laikantys daugiabučiuose namuose šunis, kates, moka Savivaldybės tarybos nustatyto dydžio rinkliavą“, – rašoma šiame dokumente.
Tačiau mažeikiškių patvirtintos gyvūnų laikymo taisyklės, matyt, bus užsigulėjusios valdininkų stalčiuose. Apie rinkliavą, registraciją imta kalbėti tik praėjus pustrečių metų po jų patvirtinimo.
Plungės valdininkai dirba operatyviau. Rinkliavos dydžiai keturkojų augintojams nustatyti praėjusių metų rugsėjo mėnesį (už šuns ir katės registravimą – po 5 Lt, už šuns laikymą daugiabutyje – 24 Lt, katės – 12 Lt per metus) – po pusmečio, kai buvo patvirtintos Gyvūnų laikymo taisyklės.
Mokestį sumokėję žmonės gauna registracijos žetoną, gyvūno pasą.
Panašūs rinkliavos mokesčiai nustatyti ne viename rajone. Surinkti pinigai naudojami šunų vaikščiojimo, dresavimo aikštelėms įrengti, kitoms problemoms spręsti.
Kiek mūsų rajone yra keturkojų, niekas tiksliai neatsakytų. Seniūnas P. Užkuras spėjo, kad 42 tūkstančiai miesto gyventojų augina apie 15 tūkst. šunų – šunį turi kas trečias žmogus. Jeigu pas mus galiotų plungiškių sprendimas, vien už registravimą būtų surinkta 75 tūkstančiai litų.
Į KONKREČIUS KLAUSIMUS – NEKONKRETŪS ATSAKYMAI
Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Romaldas Paradnikas, atsakingas už Gyvūnų taisyklių įgyvendinimą, prisipažino, kad iki šiol šunų problemai dėmesio buvo per mažai. Anot jo, vyksta pamąstymai, kaip geriau organizuoti šunų registravimą.
„Įtraukimas į šalies smulkiųjų gyvūnų registrą brangiai kainuoja, daugeliui žmonių užtektų ir registravimo vietinėje duomenų bazėje. Ši paslauga galėtų kainuoti tik keletą litų“, – svarstė specialistas.
Panašiai pernai samprotavo ir skyriaus vedėjas A. Žiulpa.
Net kai kurie valstybės tarnautojai (pabūgę viešai kritikuoti savo viršininkus) šaiposi, kad šitiek ilgai užsitęsė problemos sprendimas, nors tereikia taisyklėms „duoti kojas“: patvirtinti metodiką, rinkliavos dydžius, sprendimo projektą pateikti Savivaldybės tarybai.
Į klausimą, kada nuo pamąstymų bus pereita prie sprendimų, R. Paradnikas negalėjo atsakyti. O gal teks laukti dar pustrečių metų?
„Tai ne nuo manęs priklauso. Gerai, kad judinate. Eisiu toliau. Reikės viską aptarti su skyriaus vedėju“, – lakoniškai atsakė specialistas.
SIŪLOMOS KOMERCINĖS PASLAUGOS
Mažeikiuose įsikūrusi privati gyvūnų klinika registruoja šunis šalies smulkiųjų gyvūnų registre, gyvūnus paženklina mikroschema, išduoda pasą. Tačiau ši paslauga kainuoja iki 120 litų. Kol kas jos pageidauja tik mažeikiškiai, norintys savo keturkojus išsivežti į užsienį.
Šią savaitę sutartį dėl gyvūnų registravimo su Smulkiųjų gyvūnų asociacija sudarė UAB „Kometa“. Jos direktorius Antanas Sadauskas abejoja, ar paslauga bus pigesnė negu klinikoje.
Klinikos vadovas Saulius Petrauskas mano, kad žmonės savanoriškai gyvūnus ženklintų tik sulaukę Savivaldybės paramos. Tuose miestuose, kur renkamas žyminis mokestis, pinigai naudojami sumokėti už ženklinimo paslaugą.
AGRESYVIŲ ŠUNŲ NEREGISTRUOJA
Vyriausybės nutarimu įteisinta nuostata, kad visus agresyvius šunis privaloma ženklinti išoriniu žymekliu arba tatuiruote, arba jiems turi būti įvestas implantas-mikroschema. Tokio šuns šeimininkas iš Savivaldybės turi gauti leidimą gyvūną registruoti.
R. Paradnikas paaiškino, kad norint gauti leidimą, reikia išklausyti specialius kursus, turėti medicinos komisijos, policijos pažymas – tokius pat dokumentus, kaip ir įsigyjant ginklą. Kol kas nė vienas mažeikiškis į Savivaldybę leidimo nesikreipė, vietoje organizuotų kursų nelankė.
Policijos komisariato prevencinio poskyrio viršininkas Talidas Ostrauskas prisiminė nelaimingus atvejus, kuriuos sukėlė keturkojai. Tačiau šunų šeimininkai liko nenubausti, nes jų nepavyko nustatyti. Padėtis pasikeistų, jeigu būtų išspręsta gyvūnų registravimo problema.
Anot T. Ostrausko, kovinius šunis dažniausiai laiko su teisėtvarka reikalų turintys žmonės. Pastebėjus kovinius šunis be pavadėlio, pareigūnas prašė pranešti policijai.
Sigito STRAZDAUSKŲ nuotr.:
Anot M. Jasinskienės, kiekvieno šuns augintojo pareiga turėtų būti surinkti savo augintinio „pėdsakus“ – tai daryti moteris ragina ne tik žodžiu, bet ir savo pavyzdžiu.
