Valdžios dovanos kol kas dar nenaudojamos

Šią savaitę sukanka lygiai treji metai, kai rajono Taryba skyrė sklypą Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios dekanato centro statybai.
Sprendimą praėjusios kadencijos rajono politikai priėmė ypač skubėdami ir ginčydamiesi.
Daugiau nei 80 arų sklypas ties Naftininkų ir Pavenčių gatvių sankryža iki šiol stovi tuščias. Keičiasi tik jo rinkos kaina.


SKLYPAS PO SKLYPO
Prieš trejus metus, 2004-ųjų gruodžio 23-iąją, Tarybos skirta dovana Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčiai buvo išties karališka – keturis kartus didesnė nei anksčiau buvusioji. Prieš gerą dešimtmetį sklypas parapijos namams netoli statomos naujosios bažnyčios buvo skirtas kur kas mažesnis – apie 20 arų.
Beveik prieš ketverius metus bažnyčios kaimynystėje ruošiantis statyti prekybos centrą „IKI“, šios žemės prireikė komercinio objekto statytojams.
2004-ųjų pradžioje lankydamasis Savivaldybėje prekybos tinklo atstovas UAB „Baltiches Haus“ plėtros vadovas Ignas Grigaras „dėl susikirtusių interesų“ pageidavo susitikti su įvairių institucijų vadovais, taip pat su bažnyčios klebonu. „Intereso“ plėtros specialistas iš sostinės neslėpė – bažnyčios sklypas jiems labai praverstų.
Tuometinis Mažeikių parapijos klebonas Zenonas Degutis susitikime juokavo, kad toks rimtas investuotojas galėtų prisidėti ir prie bažnyčios baigimo darbų ir atsidėkodamas už garbingą kaimynystę nepašykštėti kokių dviejų milijonų. Klebonas pageidavo sužinoti, už kokią sumą bus atlikta darbų mainais už bažnyčiai priklausantį žemės plotą, į kurį pretenduoja prekybos tinklas. Galutinį sprendimą turėjo priimti Telšių vyskupas.
Galutinis sprendimas buvo priimtas gana greitai, nes jau po mėnesio, 2004ųjų vasario 19ąją, rajono Taryba Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijai (tuo metu mieste buvo tik viena parapija – A. M.) skyrė naują sklypą prie Sedos gatvėje įsikūrusios tuometinės „Ventus“ degalinės. Sklypo dydis išaugo daugiau nei triskart – iki 68 arų.
Skirdama naują sklypą Taryba vadovavosi parapijos klebono Z. Degučio prašymu. Klebonas prašė 60 arų žemės arba atitinkamų patalpų Naftininkų kultūros centre regioniniam katalikybės centrui.
„Ryšium su eurointegracijos procesais mes puoselėjame viltį vystyti dvasinę kultūrinę misiją, tapti moderniu bendruomenės centru, kuriame vyktų regiono dvasininkų seminarai, vykdomos įvairios jaunimo užimtumo programos, švietėjiškosios bei pažintinės misijos, kita religinė dvasinė veikla, kurios modernėjančioje visuomenėje vis labiau pasigendame“, – į Tarybos narius raštu kreipėsi klebonas. Ir jo prašymas buvo patenkintas.
TREČIAS KARTAS
NEMELAVO
Prie sklypo bažnyčiai paieškų 2004-aisiais Tarybai teko sugrįžti dar dukart.
Gruodžio mėnesio pradžioje rajono meras V. Džiugelis informavo Tarybos narius, kad reikia atšaukti vasarį priimtą sprendimą, nes pavasariop atsiradę bažnyčiai skirto sklypo savininkai, o centro statybai skirti kitą, 85 arų sklypą, esantį Naftininkų ir Pavenčių gatvių kampe. Tą kartą sprendimo projektas sukėlė nemažai politikų diskusijų ir ginčų. Taryba pasipriešino mero raginimams. Už sprendimą balsavo tik penki Tarybos nariai, ir jis nebuvo priimtas.
Kitas svarstymas buvo sėkmingesnis. Taryba, susirinkusi prieš Kalėdas, gruodžio 23-iąją, sprendimą priėmė. Mero siūlymui priešinosi tik opozicija. Vieni politikai stebėjosi, kodėl bažnyčiai skiriamas sklypas „išaugo“ net keturis kartus, kiti piktinosi valdančiosios koalicijos pamėgtu sprendimų „priėmimuatšaukimu“, tretiems atrodė, kad „eilinį kartą bažnyčia įveliama į negražius žaidimus“.
Kai po šio posėdžio „Santarvė“ bandė aiškintis, kodėl tuometinė valdančioji koalicija vos per dvi savaites „pakeitė plokštelę“ ir vieningai priėmė iš pradžių abejonių sukėlusį sprendimą, kai kurie Tarybos nariai prisipažino, jog jiems buvę paaiškinta, kad parapijai skirtas sklypas būsiąs parduotas, o gauti pinigai skirti bažnyčios statybai.
Rajono meras į „Santarvės“ klausimą, ar jis gali garantuoti, kad parapijai skirtoje žemėje bus pastatytas dekanato centras, tiesioginio atsakymo vengė. „Iš kur aš galiu žinoti, kas ten bus? Viena galiu pasakyti, kad degalinės tikrai nebus“, – prieš trejus metus tikino V. Džiugelis.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius taip pat nenorėjo komentuoti Tarybos sprendimo, tačiau, jo nuomone, parapijos namams nereikalingas toks didelis plotas. „Atvirai prisipažinsiu, kad kai pirmą kartą buvo svarstomas trečiojo sklypo skyrimo klausimas, jis su manimi net nebuvo suderintas. Viskas buvo daroma skubos tvarka“, – „Santarvės“ žurnalistei po „kalėdinio“ posėdžio sakė direktorius, kuris negalėjo paaiškinti, kam tos skubos reikėję.
Vienas iš sprendimo „skubintojų“, „Santarvės“ žiniomis, buvo praėjusios kadencijos Tarybos narys liberalcentristas Algimantas Urnikis, kuris, nors tuo metu jau negyveno Mažeikiuose, labai aktyviai domėjosi žemės skyrimo bažnyčiai klausimu. Kaip liudija protokolas, paskutiniame 2004-ųjų metų Tarybos posėdyje vienam iš narių suabejojus, ar šiuo sklypu bus patenkintas Z. Degutis, A. Urnikis autoritetingai pareiškė, kad „su dekanu bus viskas tvarkoje“.
BAŽNYČIOS ŽEMĖ –
AUTOMOBILIŲ AIKŠTELEI
Tuo metu bažnyčios sklypų istorijas komentavęs rajono vyriausiasis architektas Tomas Pudžiuvis „Santarvei“ sakė, kad sklypą klebonijos statybai buvo numatyta skirti dar tada, kai kilo idėja Mažeikiuose įsteigti dar vieną parapiją. Iš pradžių manyta, kad geriausia vieta parapijos namams – netoli statomos bažnyčios, todėl skirtas beveik 20 arų plotas Sedos gatvėje. Kadangi bažnyčia buvusi suprojektuota be mašinų stovėjimo aikštelės, nuspręsta, kad prekybos centras „IKI“ išplės savo aikštelių plotą , kur mašinas galės statyti ir į bažnyčią atvažiavę žmonės. Todėl sklypas buvo atiduotas prekybos centrui.
Toks buvo ir antrosios miesto parapijos dekano noras. 2004 m. vasario 10 d. rašte rajono merui V. Džiugeliui Z. Degutis rašė, kad „apleistą, anksčiau skirtą 20 arų sklypą“ ketinama panaudoti bažnyčios lankytojų automobiliams statyti: „Šiuo metu mums puiki proga susitarti su kaimynine įmone dėl bendrų aikštelės įrengimo darbų, todėl tikimės, kad jau šiemet pagerės šios miesto dalies vaizdas bei bus išspręstos senos problemos“.
KAS BUS – NEŽINIA?
Kažkada planuotų parapijos namų vietoje šiandien iš tiesų stovi mažeikiškių automobiliai.
Sklypas Naftininkų ir Pavenčių gatvės kampe – beveik tokio pat dydžio, kokį užima Telšių vyskupijos kurija, – tebedirvonuoja.
Z. Degutis, „Santarvės“ paklaustas, kodėl prieš trejus metus taip skubinta kalėdinė Tarybos dovana tebėra apleista, atsakė, kad dabar jam labiau rūpi bažnyčios užbaigimo darbai.
Priminus, kad Tarybos nariams rašytame rašte vienas iš dekano argumentų paskubėti buvo tas, kad „sprendžiasi centro finansiniai klausimai“, dekanas atsakė, jog finansavimo klausimai ir dabar sprendžiami.
Sklypo dydis, jo panaudojimo galimybės dekanui taip pat nekelia abejonių: „Gali net prireikti ir daugiau vietos, priklauso nuo to, kokį centrą bus nuspręsta statyti“. Kada tai bus nuspręsta, dekanas negalėjo atsakyti. Kas nuspręs? Vyskupas.
Šiandien aišku tik viena, kad kol kas tik vizija išliekančios regioninės reikšmės statybos finansavimu turės rūpintis Mažeikių gyventojai, parapijiečiai. Tai „Santarvei“ paliudyta ir Telšių vyskupijos kurijoje, šito neslepia ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos vadovas, kurio kadencija Mažeikiuose jau artėja prie pabaigos – iš septynerių liko šiek tiek daugiau nei pora metų.
DAVĖ IR NESIGAILI
Naujieji žemės šeimininkai neskubėjo tvarkytis ir teisinių sklypo valdymo dokumentų. 2005 metų gegužę Savivaldybės administracijos direktorius patvirtino detalųjį planą komercinio žemės sklypo Naftininkų g. 25/Pavenčių g. 27 paskirčiai pakeisti į visuomeninę – religiniam centrui.
Kaip „Santarvę“ vakar informavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė žemėtvarkai Regina Raižienė, dekanas Z. Degutis yra raštu kreipęsis į Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas sudaryti panaudos sutartį. Nekilnojamojo turto registre šis sklypas įvardytas kaip valstybės žemė, kurią patikėjimo teise valdo Telšių apskrities viršininko administracija.
Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje „Santarvei“ pavyko sužinoti, kad sklypo reikalų tvarkymas „dar eigoje“.
Šis užsitęsęs tvarkymas, žinia, gali padėti sutaupyti ir mokesčių valstybei. Tiesa, pagal dabar galiojančius įstatymus (Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų) Katalikų bažnyčios ir jos institucijų privačios nuosavybės teise turimi žemės sklypai, naudojami sielovados, švietimo ir kultūros tikslams, žemės mokesčiu neapmokestinami.
Vis tik galima teigti, kad mūsų minimas sklypas šiai kategorijai dar nepriklauso – jame jau trečius metus nevyksta jokia veikla, valdymas neįteisintas ir neįregistruotas.
Rajono meras V. Džiugelis, paprašytas įvertinti anuometinį Tarybos skubėjimą ir trejus metus trunkančią ramybę, per savo padėjėją Vidą Keršienę „Santarvei“ perdavė, kad „Taryba patenkino gerb. dekano prašymą, nes Bažnyčiai iki šiolei dar negrąžinta visa priklausoma grąžinti žemė. O ką nors vertinti, nežinant visų aplinkybių ir priežasčių, būtų paprasčiausiai neetiška“.
ATMINTIS PRASTĖJA
Trejų metų sklypo skyrimo sukakties proga „Santarvė“ nutarė pasidomėti to lemtingo pirmojo sklypo perdavimo istorijos detalėmis. Juolab kad pastaruoju metu nerimsta diskusijos apie į Mažeikius atėjusių ar ateinančių prekybos centrų „duoklę“ miesto infrastruktūros plėtrai.
Taigi ką iš „IKI“ statytojų gavo miestas (arba bažnyčia) už atiduotą 20 arų sklypą?
Savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus vedėja Virginija Steponavičienė atsakė, kad administracijos direktoriui B. Kryžiui šį klausimą komentuoti „neetiška“ ir pasiūlė kreiptis į merą.
Meras neatsimena. Rajono mero padėjėja V. Keršienė perdavė mero V. Džiugelio atsakymą, kuriame teigiama, kad jokių susitarimų tarp bažnyčios, prekybos tinklui „IKI“ atstovaujančios „Baltiches Haus“ (kuri šiuo metu jau yra teisėta hektaro dydžio sklypo Mažeikių centre savininkė – A. M.) ir rajono valdžios, kuriuose meras būtų dalyvavęs pats asmeniškai, tikrai nebuvo.
Nieko neprisimenąs „Santarvei“ sakė ir rajono vyriausiasis architektas Tomas Pudžiuvis, kuris rengė pagrindinius žemės „perdalijimo“ dokumentus.
Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios dekanas Z. Degutis į klausimą, ar kokios naudos perleidus sklypą gauta bažnyčiai, nutarė neatsakyti, pateikęs kontrargumentą: jį ir jo parapijiečius domina, kaip užbaigti bažnyčios statybą, o tiems mažeikiškiams, „kuriuos tik erzina bažnyčios varpai“, tokie klausimai neturėtų rūpėti.
TOKIOS DOVANOS
Vadovaujantis šiuo požiūriu mažeikiškiams neturėtų rūpėti ir kita, šiek tiek vėlesnė Tarybos dovana kitai miesto bažnyčiai. Prieš pustrečių metų rajono Taryba patenkino Švč. Jėzaus Širdies parapijos kunigo Rimvydo Marozo prašymą ir už litą per mėnesį penkiolikai metų išnuomojo J. Basanavičiaus gatvėje prieš bažnyčią esantį pastatą, kur anksčiau veikė ligoninės tuberkuliozės skyrius. Skyrius buvo panaikintas, tačiau Mažeikių ligoninei pritrūkus patalpų, jame teko įkurdinti jau kito – psichiatrijos skyriaus ligonius.
Naujieji nuomininkai taip ir neįžengė į planuotus parapijos namus. Paaiškėjus, kad patalpas ir toliau užims ligoninės pacientai, rajono valdžia dėl neaiškių priežasčių nepanaikino „neįvykdomos“ nuomos sutarties, o pasiūlė ligoninei tapti… bažnyčios subnuomininke. Ir jau trečius metus Savivaldybės įstaiga Savivaldybei priklausančias patalpas persinuomoja iš bažnyčios.
Keistokai dovanojamos ir panaudojamos dovanos?
Gal atrodytų dar keisčiau, jei užmirštume, kiek kartų per pastaruosius trejus metus pakilo nekilnojamojo turto kainos ir kaip sumažėjo rajone objektų, kuriuos dar galima privatizuoti. Arba tiesiog padovanoti.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Prieš trejetą metų bažnyčiai skirtame sklype, kur turėtų iškilti regioninės reikšmės katalikybės centras, darbai dar nevyksta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*