Viekšniams skirta skulptūra nuo pavasario dulka aukštosios mokyklos koridoriuje.
Jaunojo viekšniškio skulptoriaus iniciatyvą užgesino vietos valdžia – neranda tūkstančio litų.
NETESI PAŽADO PADĖTI
Viekšniškis Vladas Markušenko, baigdamas Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetą, diplominį darbą skyrė savo gimtajam miestui. Skulptūra atspindi Viekšnių kraštą, garsėjantį amatais. Dėl šio darbo į miestelį buvo atvažiavę ir dėstytojai, ir dekanas iš Telšių, dalyvavo ir bendruomenės atstovai, visi kalbėjo apie skulptūros svarbą.
„Visi matė maketą, kalbėjome apie vietą. Dabar jie sako, kad neva kažkas pasikeitė. Nieko ten daug nepasikeitė, tik viršūnė. Ji primena senovinį stulpą, riboženklį. O kadangi paminklą statytume kaip tik toje vietoje, kur Viekšniai ribojosi su Latvijos pasieniu, tai jis labai tiktų.
Visi iš pradžių sakė: padėsime padėsime, o kai reikia, nusiplauna rankas,“ – apgailestavo vaikinas ir patikino, kad darbas nuo pavasario dulka Vilniaus dailės akademijos koridoriuje.
Jaunasis skulptorius, kalbėdamas su „Santarve“, stebėjosi, kodėl vietiniams nerūpi jų pačių istorija: „Šis darbas atspindi istorijos faktus, juk ir istorikas Povilas Šverebas jūsų laikraštyje rašė apie šio paminklo svarbą viekšniškiams“.
Vaikinas juokauja, kad neradus pinigų, teks savo darbą parsivežti į Viekšnius ir pasistatyti savo kieme.
V. Markušenko sako, kad skulptūra jam kainavusi apie šešis tūkstančius litų, o už savo darbą neprašąs nieko daugiau – tik kad seniūnija padengtų akmens pirkimo ir pjovimo darbų išlaidas, t. y. šiek tiek daugiau nei tūkstantį litų.
PINIGŲ PRAŠĖ
PAMINKLOTVARKININKĖS
Viekšnių valdžia „Santarvei“ sakė, kad jaunajam skulptoriui negalį niekuo padėti – neturi pinigų, tuo labiau kad suabejojo dėl diplominio darbo meninės vertės.
„Studentas pas mus pradėjo vaikščioti, prašyti, kad mes finansuotume tą darbą. Aš kreipiausi į Savivaldybę, į paminklotyrininkę. Kartu apžiūrėję eskizus, nusprendėme, kad jo negalima pripažinti kaip vertingo paminklo ir skirti paminklotvarkai skirtų lėšų jam pastatyti. Per daug paprastas, per menko meninio lygio,“ – tikino Viekšnių seniūnas Aldonis Eselinas.
Tuo tarpu vyriausioji paminklotvarkos specialistė Eugenija Kupliauskienė seniūno vizitą prisiminė, tačiau tikino, kad kalbėta tik apie vietą, kur galėtų stovėti skulptūra.
„Aš negalėjau pasakyti, kad darbas menkavertis, nes neturiu tos vertinimo gyslelės ir teisės. Jokiu būdu negalima sakyti, niekaip. Juk kartais šaka palenkta, ir tai jau vadinasi meno kūrinys. O aš pati mačiau vaikino darbo eskiziukus, tai jis man visai normalus, įdomus, – neigė seniūno poziciją E. Kupliauskienė. – Manęs užklausė, ar mes turėtume lėšų, bet aš sakau: juk jokių pinigų neturiu ir nevaldau. Daugiau kalbėjome apie vietą. Mano darbo programoje tik jau pastatytų skulptūrų, paminklų priežiūra, o jei kalbėtume apie naujų paminklų statymą, tai jų finansavimas – tik seniūno ir administracijos direktoriaus kompetencija.“
DARBAS MENKAVERTIS?
Pasidomėjus, ar Viekšnių seniūnas A. Eselinas kreipėsi dėl finansavimo į Savivaldybės administraciją, seniūnas atsakė neigiamai.
„Raštiško kreipimosi nebuvo, buvo tik pokalbis su Kultūros skyriumi. Kadangi atsakymas buvo neigiamas, tai raštiškai nieko neberašiau,“ – aiškino seniūnas.
Viekšnių valdžia nurodo ir dar vieną priežastį, dėl ko suabejota finansavimo tikslingumu – rezultatas neva neatitiko anksčiau vaikino rodytų eskizų.
„Nežinau, kokia dabar ten situacija. Buvo žadėjęs jam padėti meno mokyklos vadovas, paieškoti rėmėjų. Bet kai paskutinį kartą susitikau jį, tai jis irgi tą patį kalba – menininkai skulptūros nevertina kaip aukšto lygio darbo. Dėl to neatsiranda ir rėmėjų, kurie sumokėtų išlaidas,“ – sakė A. Eselinas.
Viekšnių Vinco Deniušio meno mokyklos direktorius Vitalis Lizdenis „Santarvei“ nepaaiškino, kas iš menininkų Vilniaus dailės akademijos absolvento darbą įvardijo kaip menkavertį ir neremtiną. Pasakęs, kad mes užsiimame ne tais reikalais, padėjo ragelį.
V. Markušenko teigė, kad darbą per pusmetį vertino šešios kompetentingų menininkų komisijos.
PINIGŲ IEŠKO
BENDRUOMENĖ
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė pokalbį dėl skulptūrai reikalingų pinigų su Viekšnių seniūnu prisiminė, tačiau neprisiminė jokių skaičiavimų.
„Aš skulptūroms juk neturiu pinigų, miesto puošyba – tai miesto reikalas. Kaip galima gauti pinigų, jei administracijos direktoriui neteiki prašymo? – seniūno neveiklumu stebėjosi A. Rupkutė. – Gal iš miesto lėšų galima surasti? Juk dėl tūkstančio litų, man regis, tikrai tragedijos neturėtų būti ir pačiai Viekšnių seniūnijai.“
Viekšnių bendruomenės pirmininkas Rimantas Gricius pasakojo, jog bendruomenės tarybos nariai svarstė jaunojo skulptoriaus darbo likimą: „Toks darbas miesteliui reikalingas. Tuo labiau kad jis įamžina amatus. Kuo galėsime, tuo padėsime“.
Pirmininkas sakė kalbėjęs su žmonėmis ir suradęs, kas galėtų padėti pastatyti tą skulptūrą.
NEPASITIKI
STUDENTŲ DARBAIS
„Įžymesnių, reprezentuojančių skulptūrų tikrai neturime. Vienas dalykas, jos labai brangios“, – priežastį, kodėl rajone nėra skulptūrų, įvardijo mero pavaduotojas Rimantas Norkus.
Pasiūlymą skulptūras pirkti iš Dailės akademijos absolventų vicemeras vertino atsargiai: „Čia toks pavojingas momentas. Jei eina kalba apie mokyklos papuošimą, taip – nupirkai, jei bloga kokybė, tada nuėmei. Bet jei norime puošti mūsų miesto veidą, su tokiais diplominiais darbais yra rizika.“
„Tai labai naivu! – Mažeikių miesto valdžios pozicija stebėjosi Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto Taikomosios skulptūros specializacijos studijos vadovas Osvaldas Neniškis. – Kokia gali būti rizika? Tai aukštosios mokyklos universitetinio lygio darbai, kurie ginami prieš meno tarybą, sudarytą iš aukščiausios prabos menininkų. Jei darbas nekokybiškas ir neįdomus, jis į komisijos rankas net nepakliūva, autorius neprileidžiamas darbo ginti. Kompetencijos atžvilgiu tiek tarp valdininkų, tiek jų aplinkoje nėra tokių žmonių, kokių esama pas mus.“
MAŽEIKIŠKIAI
PUOŠIA TELŠIUS
O. Neniškis tikina, kad studentų darbai kitose savivaldybėse sėkmingai realizuojami. Pavyzdžiui, vienos mažeikiškės skulptorės diplominis darbas pastatytas Telšiuose, prie autobusų stoties. Kodėl Telšiuose, o ne Mažeikiuose?
Skulptorius svarstė: gal valdžia nepasiruošusi tokiems dalykams? Arba miestas ir taip papuoštas?
Dėstytojas pasakojo, kad tarp savivaldybių ir Vilniaus dailės akademijos vyksta dialogai: kam ir ko reikia.
Miestų vadovai dažniausiai pasinaudoja galimybe papuošti miestą už nedidelius pinigus.
SKULPTŪRA
TIK POPIERIUJE
Problemų dėl skulptūrų turi ne tik Viekšniai. Mažeikių mieste įstrigo šv. Pranciškui Asyžiečiui skirtos skulptūros statyba.
Mažeikių miesto seniūnas Petras Užkuras apgailestavo, kad šią skulptūrą „stato“ jau treti metai – vis tęsiasi tie darbai. Skulptūra dėl biurokratinių kliūčių kol kas tebėra tik popieriuje.
Tai bus pirmoji skulptūra, atgavus Nepriklausomybę.
„Kai buvo susirinkusi darbų vertinimo komisija, buvo kalba ir apie tai, kad erdvės galėtume duoti ir studentams. Vieni dovanoja, kitiems kažkiek reikėtų primokėti. Kad tik tokių iniciatyvų būtų. Tai sveikintinas dalykas! Tik man atrodo, kad architektas turėtų labiau dirbti, jis arčiau visko…“ – kalbėjo seniūnas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr. V. Markušenko juokauja, kad Viekšniams skirtą skulptūrą, matyt, teks pasistatyti savame kieme.
