Per Valstybės šventes prie mažeikiškių namų, įstaigų ar organizacijų vis labiau pasigendama valstybės vėliavų – Trispalvių. Apie tai liudija ir mažeikiškių skambučiai, to neneigė miesto ir kaimo seniūnai, policijos pareigūnai.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis šią situaciją apibūdino kaip „labai negerą“.
ŽMONĖS JUOKĖSI
Mažeikių seniūnas Petras Užkuras „Santarvei“ teigė, kas per šventes iškelti Valstybės vėliavą yra kiekvienos individualios valdos ar įstaigos šeimininko pilietinė pareiga. Domėtis, kaip tai vykdoma, seniūnas sakė bandęs prieš ketverius metus.
„Žmonės tada juokėsi, mane vadino policininku ar saugumiečiu. Kadangi paminėjau vieną kitą įstaigą, buvo ir atsiliepimų spaudoje.
Daugiausia vėliavų pasigedau prie kai kurių bankų“, – prisimena P. Užkuras.
Seniūnas teigė, kad dienų, kai įmonių ar privačių valdų savininkai privalo iškelti Valstybės vėliavą, nėra tiek daug: tai Vasario-16-oji, Kovo-11-oji bei liepos-6-oji – Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Vėliava iškeliama 7 ir nuleidžiama 22 valandą.
Prie savivaldybės ir valstybinių institucijų vėliava turi plevėsuoti nuolat.
REIDŲ NEORGANIZAVO
Kad vėliavos būtų iškeltos prie daugiabučių namų, turi pasirūpinti namų bendruomenės, pirmininkai. Jeigu namus administruoja butų ūkiai, vėliavų kėlimu turėtų būti suinteresuoti jie.
„Dėl neiškeltų ar netvarkingų vėliavų jokių nusiskundimų nesame gavę. Žmonės tik teiraujasi, kaip jos turi būti iškeltos pagal numatytą tvarką. Organizuoti reidus dėl patikrinimų gal ir būtų galima. Tada reiktų sudaryti atskirą komisiją“, – teigė pašnekovas.
Viešosios policijos prevencinio poskyrio viršininkas Talidas Ostrauskas sakė, kad reidų, siekiant pažiūrėti, ar iškeltos vėliavos, šiemet neorganizavo. Anksčiau tokie vykdavę. Mieste, pasak pareigūno, žmonės vėliavas iškelia. Kad to nepadarytų miesto įstaigos, taip pat netekę pastebėti.
KAIME PADĖTIS TRAGIŠKA
„Padėtis, ypač kaimuose, yra tragiška. Aplankėme kone visas seniūnijas – visur padėtis panaši. Arčiau seniūnijų esančiose valdose vėliavos dar yra, bet atokesnėse vietovėse jų pasigedome.
Tokie reidai – ne vien policijos darbas. Administracinius protokolus gali surašyti ir kaimų seniūnai. Kaip iškeliamos vėliavos, galėtų domėtis ir kaimo bendruomenės“, – teigė T. Ostrauskas. Ne kartą už neiškeltą vėliavą taikytos ir administracinės nuobaudos – daugiausia tai buvę įspėjimai. „Bausti mes negalime – tai daro teismai. Bet ir to, kad žmogui tenka važiuoti į teismą, dažniausiai užtenka – tai drausmina“, – sakė pareigūnas.
Kad žmones įvairiais būdais paragintų iškelti vėliavas, kalbėta ir su apylinkių inspektoriais.
Kodėl žmonės neiškelia vėliavų, aiškinama įvairiai: esą nežino, kada kelti, pamiršta arba vėliavų išvis neturi, nes jos brangiai kainuojančios.
Pernai Reivyčių seniūnijoje užfiksuotas ir vėliavos išniekinimo atvejis, bet kas tai padarė – neišaiškinta.
PAMIRŠTA, NETURI
AR NEŽINO, KADA KELTI
Kad kaimų gyventojai neiškelia vėliavų, neneigė ir „Santarvės“ klausti seniūnijų vadovai. „Gal žmonės nuo to atprato. Bet tikriausiai būtų galima pasakyti ir taip – į tą problemą nebuvome atkreipę reikiamo dėmesio“, – svarstė Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė. Pasak jos, kad vėliavų kaimo žmonės galėtų įsigyti vietos parduotuvėse, dėl pristatymo reikia kalbėti su jų savininkais.
„Kol kas jokių priemonių nesiėmėme. Abejoju, ar dabar dar galima taikyti kokias nuobaudas. Žmonės aiškina vėliavų neturintys, pamirštantys jas iškelti ar tiesiog apie tai negalvojantys. Miestelyje dar vienas kitas pakabina, o atokiau gyvenantys – ne“, – atvirai kalbėjo Laižuvos seniūnijos vadovas Stanislovas Putelis.
VĖLIAVŲ TRŪKSTA
Parduotuvės „Maxima“, esančios Žemaitijos gatvėje, direktorė Natalija Barauskienė teigė, kad valstybės vėliavomis jų centre prekiaujama. Kaina – beveik 60 litų. „Žmonės jas perka nuolat, sunku pasakyti, ar vėliavų paklausa padidėja prieš valstybės šventes“, – sakė centro vadovė.
Viena didžiausių daugiabučius namus administruojančių įmonių mūsų mieste – UAB „Mažeikių butų ūkis“. Jo valdose – per 250 namų. Pastebėta, kad kartais ten, kur sujungti du namai, vėliava iškeliama tik prie vieno iš jų. Įmonės direktoriaus pavaduotojas Antanas Barvydis pripažino, kad vėliavų trūksta – jų turima per 150. Trispalvių, anot jo, galima prigaminti kiek nori, bet jos atitinkamai kainuoja.
„Aptarnaujame ir 3–4 butų senus, avarinės būklės namus, prie kurių valstybinę vėliavą iškelti nelabai ir derėtų. Prie griuvenos būtų lyg ir nepagarba“, – sakė pavaduotojas.
MERAS – BE VĖLIAVOS
A. Barvydžio teigimu, daugelis daugiabučių namų privatizuoti, tad tokiais dalykais kaip vėliava turėtų pasirūpinti patys namo gyventojai – būtent jie, kaip piliečiai, turėtų rodyti iniciatyvą. Kai kuriuose miestuose tokia praktika ir taikoma.
Turimos vėliavos įstaigoje nuolat atnaujinamos, tarpšvenčiu jų įsigyta dar apie 30. „Ketiname vėliavų įsigyti ir daugiau, bet ne visi viską įvykdome“, – teigė A. Barvydis.
Meras V. Džiugelis mano, kad ne visur iškeliamos vėliavos rodo piliečių požiūrį į valstybę. „Apeliuoti į žmonių sąžinę ir pilietiškumą galėtų ir žiniasklaida. Gerai, kad pasakėt, jog tokie pastebėjimai yra. Apie tai šnekėsime per seniūnų sueigą“, – sakė meras ir prisipažino, kad prie namo, kuriame yra jo butas, vėliava per praėjusias šventes taip pat nebuvo iškelta, nes dar nepritvirtintas stovas.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Vėliava turi būti iškelta aukštai, gerai matoma, ant jos negalima rašyti ar kitaip gadinti.
Valstybės šventės – be Valstybės simbolio?
