Į Dargių sąvartyną per Mažeikius viena po kitos keliauja mašinos su ypatingą kvapą skleidžiančiu kroviniu. Tas krovinys – miesto gyventojų ir įmonių į kanalizaciją nuleistų atliekų, fekalijų likučiai – oficialiai vadinamas nuotekų valymo dumblas.
Naujuosiuose valymo įrenginiuose dumblo susikaupė tiek daug ir taip greitai, kad iškilo problema – kur jį toliau dėti? Kol kas nuotekų valymo atliekos vežamos į Dargių sąvartyną.
Toks sprendimas patinka ne visiems, tačiau garsiai apie jį beveik nekalbama.
DŽIAUGTASI NEILGAI
Kovo pabaigoje Mažeikiuose buvo iškilmingai atidaryti naujieji valymo įrenginiai. Tada susirinkusieji pasidžiaugė įgyvendintu ekologišku projektu, kurį finansavo Europos Sąjungos fondai, Vyriausybė ir Mažeikių Savivaldybė.
Pasidžiaugta ir tuo, kad nuo šiol kasmet nebereikės 700 tūkstančių litų mokėti vien už nuotekų perpumpavimą iki „Mažeikių naftos“ – anksčiau bendrovė savo įrenginiuose valydavo miesto kanalizacijos „turinį“, sumaišytą su lietaus vandeniu.
Perkirpus simbolinę juostelę ir taip pažymėjus tradicinę Žemės dieną liko nutylėtas vienas svarbus dalykas – kad valymo įrenginiai pastatyti tik tam, kad išvalytų nuotekas. O kur dėti visa tai, kas lieka jas išvalius?
Dešinėje kelio į Skuodą pusėje, priešais tiltą per Ventą, pastatyti įrenginiai užima trijų hektarų plotą, o šiame plote yra tik viena saugykla – aikštelė, kurioje galima kaupti vadinamąjį nuotekų valymo dumblą.
Dumblas – tai nuotekų liekanos, jau apdorotos bakterijų, „surištos“ cheminių medžiagų ir augančios kaip ant mielių. Apskaičiuota, kad mažeikiškiai per parą į kanalizaciją nuleidžia apie 18 tonų tokių atliekų.
Valymo įrenginiuose dumblo galima sukaupti ir laikyti tik 2000 tonų.
Tad baigiantis birželiui dumblas ėmė „lipti“ per saugyklos viršų.
SUTARTIS –
TIK ŠIEMS METAMS
UAB „Mažeikių vandenys“ direktorius Pranas Trakinis teigė, ne sykį informavęs Savivaldybę apie bendrovės laukiančią ekstremalią situaciją. Ir pats parengęs du dumblo „evakuacijos“ planus – buvo susitarta jį vežti į buvusį Reivyčių sąvartyną arba paskleisti „Rapsoilos“ žemės plotuose. Tačiau šiems „Mažeikių vandenų“ planams įgyvendinti sutrukdė griežti gamtosaugos reikalavimai.
Tada drauge su Savivaldybės vadovais vandentiekininkai ėmė ieškoti kitos išeities – ir nutarta dumblą vežti bei paskleisti buvusiame Dargių sąvartyne.
Tokį leidimą davė visų Mažeikių sąvartynų eksploataciją perėmusi bendrovė – „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir pasirašė su „Mažeikių vandenimis“ sutartį. Bet sutartyje numatyta Dargių sąvartyne išpilti tik 4 tūkstančius tonų dumblo, arba kitaip tariant – atsikratyti šių metų atliekomis.
VISOS LIETUVOS
PROBLEMA?
Kaip teigia aplinkosaugos specialistai, negalima užbaigti nuotekų valymo proceso, neturint efektyvaus ir ekologiškai nepavojingo dumblo utilizavimo būdo. Pasaulinėje praktikoje nėra kokių nors vyraujančių nuotekų dumblo utilizavimo būdų: vienur jis deginamas, kitur sandėliuojamas sąvartynuose. Taip pat naudojamas dirvoms tręšti bei karjerams rekultivuoti.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamas nuotekų dumblo naudojimo normas, jis turi būti apdorotas biologiniais, cheminiais, terminiais bei ilgalaikio pūdymo (68 mėnesių) sandėliavimo būdais, nes jie sumažina dumblo mikrobiologinį ir parazitologinį užterštumą.
Tik tada ištirtą dumblą galima naudoti kaip gruntą ar trąšą.
Dumblo pūdymas taip pat turi vykti pagal taisykles – „šviežią“ dumblą reikia supilti į atitinkamas aikšteles, kad kenksmingos medžiagos neužterštų dirvožemio, nepatektų į gruntinius vandenis.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius „Santarvei“ sakė, kad nuotekų valymo dumblo sandėliavimas yra visos Lietuvos problema. Pasak vadovo, dumblo tvarkymo strategija kol kas yra tik patvirtinta.
Mažeikiuose dumblo tvarkymui yra numatytas objektas, tačiau jis – tik ateities planuose, nes labai brangiai kainuoja.
„Kol nėra įgyvendinta strategija, dumblą tvarkome pagal dabar galiojančias taisykles“, – deklaravo B. Kryžius.
Pasak jo, mūsų rajono nuotekų dumblo tyrimai yra geri – ir bakteriologiniai, ir dėl sunkiųjų metalų. Todėl Dargių sąvartyne ir įrengta laikina dumblo saugojimo aikštelė.
ŽADĖJO, BET NEPADĖJO
„Santarvė“ nuotekų dumblo „kelionėmis“ iš valymo įrenginių į Dargius pradėjo domėtis liepos viduryje. Tada Mažeikių rajono savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis sakė, kad šią problemą jau sutarta spręsti su „Mažeikių naftos“ bendrove. Meras teigė kalbėjęs su generaliniu direktoriumi Mareku Mročkovskiu ir gavęs pažadą pagelbėti „Mažeikių vandenims“ – priimti sandėliuoti nuotekų dumblą.
Šios viltys nepasiteisino. Meras ir „Mažeikių vandenų“ vadovas gavo generalinio direktoriaus pavaduotojo Adamo Zyčkovskio pasirašytą laišką, kuriame sakoma, kad įmonėje nėra tokios laisvos teritorijos (2,5 tūkstančio tonų dumblo reikėtų apie 19 hektarų), kad ji galėtų paskleisti ne tik savo bei aplinkinių organizacijų pramoninių nuotekų, bet ir „Mažeikių vandenų“ paruoštą dumblą.
A. Zyčkovskis mandagiai pasiūlė rajono ir vandentiekio bendrovės vadovams ieškoti kitų išeičių.
APLINKOSAUGININKAI
PRADĖJO TYRIMĄ
Liepos pabaigoje „Santarvei“ B. Kryžius sakė, kad dumblo saugojimo aikštelė bus patikima: „Vyksta skaičiavimai dėl laikinosios aikštelės. Ji turėtų būti dviejų dalių – vienoje sandėliuojamas anksčiau suvežtas dumblas, kitoje – vėlesnis. Tada galima patogiai išimti šešis mėnesius išlaikytą dumblą, kitą pusę – pildyti“.
Pasak administracijos direktoriaus, leidimas tokiai laikinai aikštelei „jau baigiamas išimti“.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros vadovas Nilius Kupliauskas vakar „Santarvę“ patikino, kad agentūra jokių leidimų vežti dumblą į Dargių sąvartyną nėra išdavusi. Ir mačiusi tokių dokumentų nėra.
Šiuo metu, pasak vadovo, agentūra tikrina „Mažeikių vandenis“, tad penktadienį (rugpjūčio 1 d.) paprašė pristatyti visus dokumentus, kuriais vadovaujantis dumblas pilamas Dargiuose.
N. Kupliauskas sakė buvęs Dargių sąvartyne, apžiūrėjęs, kad dumblas pilamas į buvusią aikštelę atliekoms. „Kvapas baisus“, – konstatavo agentūros vadovas.
Ką tik iš atostogų grįžęs aplinkosaugininkas spėjo, kad leidimai tokiu būdu pratęsti Dargių sąvartyno eksploatavimą galėjo būti gauti iš aukštesnių instancijų.
Steponas Margalikas, agentūros vyriausiasis specialistas, nuo išsamesnio komentaro „Santarvei“ susilaikė – jis laukiąs dokumentų. Į klausimą, kodėl agentūra Dargių sąvartynu ir ten vežamu dumblu susidomėjo tik liepai pasibaigus, S. Margalikas atsakė vos prieš dvi savaites grįžęs iš atostogų ir dabar tikrinąs tik pirmą objektą.
B. Kryžius, priešingai nei aplinkos apsaugos specialistai, mano, kad laikinoji aikštelė dumblui gerai parinkta – mažeikiškiai nejaus nemalonaus kvapo.
„Jei laikinąją aikštelę įrengtume pačioje teritorijoje, bus nemalonus kvapas. Įmonė dabar gana dėkingoje vietoje – miestas nejaučia kvapo iš valymo įrengimų. Ir aplinkiniai beveik nesiskundžia. Išvežti dumblą galima, kai yra atitinkamos oro sąlygos, kad mažiau dvoktų. Manyčiau, kad dviejų saugojimo aikštelių mieste nebus. Bet čia ateitis, kaip numatyta strategijoje“, – „Santarvei“ dar liepą sakė B. Kryžius.
KAIP SUSILPNINTI DVOKĄ
„Mažeikių vandenys“ valymo įrenginiuose sukauptą dumblą pajudino liepos pradžioje. Į Dargių sąvartyną sunkvežimiais „kvapiąją“ medžiagą bandyta vežti aplinkiniais keliais – iš pradžių Algirdo ir Sienos gatvėmis, „Aušros“ žemės ūkio bendrovei priklausančia teritorija, kiek vėliau – Mažeikių aplinkkeliu – pro Krakius ir Žiogaičius.
Tačiau ir aplinkkeliais transportuojantys dumblą „Mažeikių vandenų“ darbuotojai susilaukė priekaištų dėl nemalonaus dvoko. Dvokia ir į sąvartyną išverstas bei paskleistas dumblas. „Dvokia neilgai, per kelias valandas jo paviršiuje susidaro plėvelė, kuri atspari saulei, vandeniui, orui, tad kvapas išnyksta“, – sakė P. Trakinis. Labiausiai kvapas jaučiamas pajudinus valymo įrenginių atliekas. Tai ir atsitinka kraunant, vežant bei iškraunant.
„Mažeikių vandenų“ vadovas „Santarvei“ sakė suprantąs gyventojų nepasitenkinimą dėl nemalonaus kvapo, užuodžiamo vežant dumblą ar jį paskleidus, bet kitos išeities šiuo metu nėra.
Yra tik galimybės šį dvoką susilpninti – tuo tikslu „Mažeikių vandenys“ įsigijo didelę dengtą priekabą, kad vienu reisu galėtų išvežti didesnį dumblo kiekį, taip pat žada pirkti „kvepalų“ – specialių dezodoruojančių medžiagų.
„Bet jos labai brangiai kainuoja“, – priduria bendrovės vadovas.
KĄ DARYSIME
SU DUMBLU KITĄMET
P. Trakinis vakar „Santarvei“ papasakojo apie bendrovės strateginius planus: padidinti valymo įrenginių teritorijoje esantį dumblo sandėliavimo plotą įrengiant antrą tokią aikštelę. Tada dumblo bus galima sukaupti dvigubai daugiau, o pusmetį išlaikytąjį jau galima išvežti į laukus, miškus, žvyrduobes, panaudoti sąvartynams rekultivuoti.
Kita galimybė – kompostuoti dumblą, maišant jį su medienos atliekomis – šakomis, žole, pjuvenomis, taip pat durpėmis. Po atitinkamo laikotarpio gaunamas kompostas, kurį galima parduoti žemdirbiams ir sodininkams.
Trečias variantas, kuris numatytas „Mažeikių vandenų“ dumblo tvarkymo strategijoje, – jo deginimo įrenginys. Šis projektas – gana brangus, jo statyba gali kainuoti apie 18 milijonų litų.
Pasak. P. Trakinio, klaipėdiškiai, kurie dumblą sandėliavo beveik pačiame mieste, po ilgų vargų jau rengiasi statyti tokį svarbų objektą. Mažeikiškiai mano, kad ir jie galėtų gauti papildomų Europos Sąjungos investicijų ir taip dumblo problemą išspręsti visiems laikams.
Dabartinę situaciją „Mažeikių vandenų“ direktorius vertina skeptiškai: galima ieškoti kaltų, galima jį, bendrovės vadovą, paskelbti pačiu kalčiausiuoju. Kad ir dėl neįgyvendintos dumblo sandėliavimo strategijos.
„Kad ir ką nutartų, š… vis tiek liks ir niekur jo nepaslėpsi“, – skėsčiojo rankomis P. Trakinis.
KAINA NESIKEIS
IKI METŲ PABAIGOS
To niekur nepaslepiamo dalyko kaina vis auga. Transporto priemonių nuoma ir naujų įsigijimas, degalai, „kvepalai“ ir kitos priemonės gerokai padidina nuotekų tvarkymo išlaidas.
Kol kas – tik „Mažeikių vandenims“. Tačiau P. Trakinis nepaneigia minties, kad padidėjusios nuotekų tvarkymo išlaidos gali atsiliepti ir mažeikiškių biudžetui. Bendrovė planuoja palaukti iki šių metų pabaigos, tada viską suskaičiuos.
„Žiūrėsime, koks bus galutinis rezultatas“, – atsargiai prognozavo direktorius. Bet optimistinių pažadų nepažėrė – gali tekti kreiptis į rajono Tarybą, prašyti didinti nuotekų valymo įkainius bei mokesčius gyventojams.
Ar yra būdų miesto gyventojams išvengti dar vieno pabrangimo?
„Mažeikiuose per daug „maksimų“, – rekordišku greičiu susikaupiančio dumblo tema paironizavo P. Trakinis.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Dargių sąvartyne planuojama paskleisti iki 4 tūkstančių tonų dumblo.
