Veikiantys kino teatrai – miesto senbuvių prisiminimuose

Prieš 90 metų Mažeikių apskrities savivaldybė atidarė kino teatrą, prieš šešiasdešimt metų miesto centrą papuošė plačiaekranio kino teatro „Draugystė“ pastatas.
Apmaudu, bet jau gana nemažai laiko, kai stacionarių kino teatrų istorija Mažeikiuose yra nutrūkusi.

Veikė pusmetį

Mažeikiuose iki 1927 metų apskrities savivaldybė savo pastato neturėjo ir tais metais įsigijo dviejų aukštų mūrinį namą Laisvės gatvėje. Pastatas išliko, tačiau jau rekonstruotas. Šiuo metu pirmame jo aukšte yra įsikūręs Lietuvos pašto skyrius.
Namą apskrities savivaldybė įsigijo iš Šiaulių srities vartotojų bendrovės sąjungos už 130 tūkst. litų.
1931 m. balandžio pradžioje šiame pastate buvo atidarytas kino teatras, jame tais metais buvo demonstruoti 59 filmai, juos aplankė 12 051 žmogus. Žiūrovai už bilietus iš viso sumokėjo 12 816 litų. Atskaičius nuomą už gautus filmus, kino teatras gavo 5 320 litų pelno.
Iš viso kino teatras veikė tik 170 dienų, arba beveik pusę metų. Kodėl tokia pelninga įstaiga nutraukė savo veiklą, pasak Mažeikių muziejaus vyriausiojo muziejininko Vytauto Ramanausko, lieka neaišku, apie tai jokių duomenų nėra.

Kolektyvai netilpo

Šiame pastate buvo didelė salė, ji nebuvo skirta vien kino filmų peržiūrai. Salė buvo nuomojama vakarams, koncertams, paskaitoms ir vaidinimams.
„Kiek pavyko išsiaiškinti, po Antrojo pasaulinio karo, 1946 metais, kartu su kultūros namais, mažeikiškių vis dar vadinamame pašto pastate, buvo atidarytas ir kino teatras, kuris turėjo pavadinimą „Žvaigždė“. Galima įsivaizduoti, kad meno kolektyvų buvo nemažai, o salė – nedidelė, apie penkiasdešimt vietų, ir visiems jos reikėjo. Aukodamiesi kinui, netilpdami į vieną salę, meno kolektyvai ieškodavo „prieglobsčio“ repeticijoms miesto įstaigose, buvo sunku suderinti renginius ir kiną“, – „Santarvei“ pasakojo ilgametė kultūros darbuotoja, dabar – klubo „Mūsų namai“ vadovė Krista Kinčienė.

Atidaryme – pilna salė

Tai, kad mažeikiškiams kino teatras buvo būtinybė, liudija ir naujo 400 vietų „Draugystės“ (vėliau jis pervadintas į „Durbę“) kino teatro pastato atidarymas, kuris įvyko 1961 metų sausio 14 d.
Šį įvykį tuomet aprašė Mažeikių rajono laikraštis „Komunistinis rytojus“: „Salė pilnut pilnutėlė. Susirinkusių veiduose šviečia pakili nuotaika. Ir kaip nesidžiaugsi – dabar nebereikės po keletą valandų stovėti ilgose eilėse, nebereikės bijoti, kad gali nebegauti bilieto, o ir daug brangaus laiko atliks…“.
Tradicinę juostelę perkirpo tuometinis rajono vykdomojo komiteto pirmininkas B. Gražys, garbės raštais buvo apdovanoti statybininkai, sveikinimo kalbas sakė medikai ir mokytojai. Pirmasis filmas, parodytas naujame kino teatre, – „Don Kichotas“.
Pasak K. Kinčienės, panašios architektūros ir stiliaus kino teatrai tuo laiku buvo statomi visoje Lietuvoje, buvo net keli vienodu pavadinimu – „Draugystė“.

Nusidriekdavo eilės

Kino filmų rodymas buvo pelninga veikla – atvežus į Mažeikius indiškas melodramas ar vokiečių filmus apie indėnus, nusidriekdavo didžiulės eilės, bilietų pritrūkdavo, nors kino teatre buvo ne tik didžioji, bet ir mažoji, 75 vietų, salė.
Mažeikių kino direkcija, kuriai ilgus metus vadovavo Ričardas Ciparis, o reklamą ruošė liaudies meistras Jonas Unika, ne vienus metus buvo viena iš pirmaujančių respublikoje.
Kad kino filmai buvo mėgstami, pasakytina ne tik apie miestą, bet ir apie rajoną – 1961 m. sausį kino filmus rajone demonstravo devyni kino mechanikai, per mėnesį buvo parodyti 23 kino filmai 41 rajono gyvenvietėje.
Sedoje veikė kino teatras „Žemaitija“, jame tų metų sausį buvo rodoma 15 filmų (du seansai per dieną) suaugusiems ir 7 filmai (seansas per dieną) – vaikams.

Tapo prekybos vietomis

1972 m. balandį pirmieji kino filmai demonstruoti 130 vietų „Statybos“ kino teatre, kuris buvo įsikūręs tuometiniame mikrorajone, vėliau buvo pastatytas kino teatras „Eglė“ su dviem salėmis – „Eglės“ ir „Žilvino“.
„Apie Mažeikių kino teatrus medžiagos praktiškai nėra – kur buvo minėtas „Statybos“ kino teatras, taip nustatyti ir nepavyko, nepavyko rasti informacijos ir apie tai, kada buvo atidarytas „Eglės“ kino teatras. Mūsų rajono kino istoriją žinoję žmonės arba mirę, arba nenori kalbėti“, – tvirtino K. Kinčienė.
Šiuo metu „Eglės“ kino teatro vietoje Sedos gatvėje – didžiulis prekybos centras, „Draugystės“ kino teatro vietoje – baldų salonas.
2003 m. tuometinių naftininkų kultūros rūmų mažojoje salėje buvo atidarytas privatus modernus kino teatras „EOS“, bet dėl žiūrovų stokos šį kino teatrą jo savininkui tapo sunku išlaikyti, tad po dvejų metų jis buvo uždarytas. Gerokai vėliau susikūręs kino klubas „Pirmas kadras“ savo veiklą nutraukė 2016 m. Dar neseniai kino filmai buvo demonstruojami Savivaldybės kultūros centro didžiojoje salėje.
„Vienas kitas mažeikiškis, dažniausiai iš jaunimo, pasiskundžia, kad mieste nėra kino, tačiau kol nebus šiuolaikinio kino teatro su šiuolaikine vaizdo ir garso technika, tol į Mažeikius nebus vežami naujausi geros kokybės filmai. Bet ir tada gali paaiškėti, kad juos žiūri tik saujelė kino mylėtojų, tad platintojams filmų vežti neapsimoka“, – optimizmu netryško K. Kinčienė.