Vestuvėms mažeikiškiai užsisako ir… baleto šokėjus

Mokykloje dirbanti Elena Mažrimaitė turi ir dar vieną, mums kiek neįprastą užsiėmimą – planuoja vestuves. Nuo mažens dėmesį mėgusi energinga mergina teigia, kad toks darbas nelengvas, bet čia ji galinti išreikšti save.


MĖGO DĖMESĮ
Aukštąjį mokslą Elena baigė Šiaulių universitete, ten studijavo filosofiją ir visuomenės mokslus, dabar dar neakivaizdžiai siekia įgyti psichologo specialybę. Pasak pašnekovės, psichologo žinios jai labai praverstų bendraujant su klientais, stengiantis jiems padėti susigaudyti tarp savo norų ir sumanymų.
Elena ne tik planuoja vestuves, bet gali būti ir vestuvių, krikštynų, įvairių jubiliejų, kitų švenčių vedėja. Tam gabumų mergina sako nepritrūkstanti – dėmesio centre mėgsta būti nuo pat vaikystės, be jos neapsieidavo renginiai mokykloje ar studijuojant.
„Tokio dalyko kaip scenos baimė nėra, o šis darbas man artimas širdžiai, be to, čia galiu išreikšti save“, – teigė Elena.
Pirmąsias vestuves draugams surengti padėjo dar studijų metais, vėliau neatsisakė padėti ir kitiems – taip karuselė įsisuko ir pamažu tapo verslu.
GERIAUSIA ĮSIAMŽINTI
Mažiausiai prieš savaitę iki planuoto renginio iš jaudulio prasideda nemiga – kad tik viskas praeitų taip, kaip numatyta. Jokie netikslumai, anot renginių planuotojos, čia negalimi, nors atsitinka visko. Mergina pasakoja, kaip kartą per vestuves palyda važiavo fotografuotis, o toje vietoje iš kažkur buvo atsiradusi kaimo kapela. Muzikantai noriai jaunavedžiams pagrojo, šie – pašoko, tad atminimui liko nuotraukos su netikėtais vaizdais.
Tai, kas lieka atminimui – nuotraukos, renginio vaizdajuostės – pati svarbiausia investicija. „Ką suvalgysi ar išgersi – po dešimties metų neatsiminsi, o tai, kas užfiksuota vaizdais, išliks ilgam, tad niekada nereikia gailėtis pinigų profesionaliam fotografui ar filmuotojui“, – įsitikinusi Elena.
Ji prisiminė vienas paskutiniųjų mažeikiškių vestuvių, kurias filmavo profesionalus operatorius, dirbantis MTV studijoje.
Didžiausias renginių planuotojos darbų įkarštis vasaromis – tada vestuvių daugiausia. Kitu metu vis populiaresni tampa jubiliejai, kalendorinių švenčių organizuoti minėjimai. „Žmonėms nebeužtenka tik muzikos, gėrimų ir valgių, jie nori ko nors daugiau.
Per vestuves pastaruoju metu ypač populiarūs buvo balandžiai, rožių žiedlapiai, fejerverkai, lauksim, kol madingi taps drugeliai“, – juokavo Elena. Atsiranda ir tokių, kurie vestuvėse nori matyti fakyrus, šaržų piešėjus, iliuzionistus ir netgi baleto poras. „Dėl jų teko bendrauti su pačiu Jurijumi Smoriginu“, – sakė mergina.
SU SAVIMI – SANDĖLIS
Renginio planavimas prasideda gerokai anksčiau. Iš pradžių su klientais būna pokalbiai: išsiaiškinama, ko jie pageidauja, kaip įsivaizduoja vieną ar kitą įvykį, detalę, kokia bus publika, jos skonis. Pasirengti geroms vestuvėms reikia maždaug trijų mėnesių. Tada jos būna suplanuotos iki mažiausių smulkmenų, pradedant svečių priėmimu ir jų išlydėjimu.
„Pobūvių planuotojai tam ir reikalingi, kad pats klientas pajustų savo šventę, pasijustų visavertis jos dalyvis, kad per šventę jaukiai jaustųsi ir svečiai. Kokios vestuvės, jei nuo kojų nusivarę jaunavedžiai savo gražiausią gyvenimo šventę pamato tik vaizdo juostoje?“ – klausė pašnekovė.
Renginių planavimas atima labai daug laiko. Kad ir kaip būtų pervargusi, vakarą prieš suplanuotą renginį Elena pasilieka sau, kad galėtų pailsėti.
Kol suplanuoja, pasiruošia šventei, tenka būti viskuo: ir floriste, ir valytoja, ir siuvėja, nusimanyti apie tortus, gėrimus, maistą, drabužius, paskutines madas.
„Su savimi visada turiu biurą ant ratų – krepšį, kuriame rasite ir adatų, ir siūlų, žirkles, lipnios juostos. Tai savotiškas sandėlis – kas žino, kam, kada ir ko prireiks“, – teigė Elena.
IEŠKO ORIGINALUMO
Mergina sako nemėgstanti vulgarybių, tad jos renginiuose niekada nebūna vaizdų, kurie žymimi raide „s“. Ribą, kur vulgaru, o kur dar ne, nėra sunku rasti. Kartais renginių organizatoriai šventę paverčia krūva nešvankybių: taip esą lengviau įtikti svečiams.
Pasitaiko, kad tai, apie ką galvoja jaunavedžiai, yra neskoninga ar nepriimtina, bet Elena niekada savo nuomonės nekišanti per prievartą, nepuolanti atkalbinėti.
„Ką aš galiu padaryti, jei nuotaka užsimanė rožinės suknelės? Vestuvės – tai jų šventė, gal apie tokią suknelę jaunoji svajojo nuo pat vaikystės. Aš stengiuosi būti svajonių pildytoja – ta geroji fėja“, – sakė Elena.
Renginių organizatorė stengiasi, kad jos renginiai nebūtų vienodi, taptų originalūs, jaukūs ir sakė nemėgstanti kopijuoti. Jei tai šeimos šventė, stengiamasi ieškoti tokių detalių, kurios tiktų tai šeimai.
Be to, Mažeikiai – ne toks didelis miestas, tad bet koks plagiatas greitai gali būti pastebėtas. Į didžiuosius miestus Elena sakė nesiveržianti, pasitenkina aplinkiniais – Telšiais, Skuodu, Akmene.
BE PIRŠLIŲ
NEĮSIVAIZDUOJA
Dabar žmonės pageidauja tradicinių vestuvių su piršliais. Jaunimas gal galėtų pasitenkinti ir šventės vedėjais, bet vestuvių be piršlių neįsivaizduoja vyresni žmonės, jaunavedžių tėvai. Dėl tradicijų, stengiamasi įsitekti per vidurį. „Jei būtų poreikis, galėčiau surengti ir senoviškas vestuves, laikantis senųjų papročių, bet kol kas tokių niekas nepageidauja“, – teigė Elena.
Kad neatsiliktų nuo to, kas madinga, mergina palaiko ryšius su kolegomis iš kitų miestų, nuolat domisi, kas madinga pasaulyje. Anot jos, į Mažeikius nauji vėjai atpučia daug vėliau: pas mus apie vestuvių ar šeimyninių švenčių organizatorius tik pradedama kalbėti, o didžiuosiuose miestuose jie dirba jau ne pirmus metus.
„Vestuvių mados klesti visame pasaulyje. Šį pavasarį teko stebėti Londono vestuvių madas: į akis krito nuotakos suknelė su juodomis dekoracijomis, juodais ir baltais aksesuarais. Panašią suknią jau mačiau ir viename Šiaulių salone“, – pasakojo Elena.
GERIAUSIA – VIRTUVĖJE
Vestuvių papročiai vis tobulėja, jos kasdien darosi vis įmantresnės. Didžiuosiuose miestuose šios tendencijos pastebimos labiau. „Vilniuje ar Kaune lietuvaitės tuokiasi su užsieniečiais, pas mus kol kas tik lietuviškos poros“, – juokėsi pašnekovė.
Mergina buvo sužavėta jaunaisiais, kurie pasimokyti valso prieš vestuves kvietėsi choreografą. „Ir tėvams, ir svečiams buvo jaudinamai gražu žiūrėti, kaip išmoningai ir skoningai šoka jų atžalos. Pastebėjau, kad ne mažiau jaudinosi ir patys šokėjai“, – sakė Elena.
Vestuvių planuotoja teigė labiau mėgstanti renginius organizuoti nei juose dalyvauti. Anot jos, pati geriausia vieta per vestuves – virtuvėje pas šeimininkes. „Iš čia gali stebėti visas smulkmenas, apčiupinėti kiekvieną kaspinėlį ar kitokį papuošalą“, – pasakojo Elena.
Šiuo metu vestuvių sezonas aprimęs, tad Elena jau po truputį planuoja ateinančios vasaros savaitgalius ir ruošiasi greitai prasidėsiantiems teminiams renginiams, kuriuos organizuoja įmonės.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO: „Kai organizuoju šventę, visada išsiklausinėju, kokia susirinks auditorija. Renginys turi atitikti daugumos skonį,“ – teigia E. Mažrimaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto