Viekšnių seniūnijos bendruomenės kuria kaimo tradicijas ir papročius

Iš Viekšnių seniūnijos penkių bendruomenių, keturios dirba kaimiškose vietovėse: Palnosuose, Gyvoliuose, Kapėnuose ir Užventėje.
Bendruomenių vadovai įsitikinę, kad kaimo žmonėms vienijimasis į bendruomenes reikalingas: taip paįvairinamas ir praskaidrinamas jų gyvenimas, bendrai sprendžiamos kylančios problemos.



BENDRUOMENĖS
NARIAMS – PIRMUMAS
Po Viekšnių miestelio, gyventojų skaičiumi seniūnijoje pirmauja Palnosų kaimas: čia įsikūrę per 500 gyventojų.
„Gyvenimas mus ne tik mokina, bet ir šokdina“, – apie prieš ketverius metus įkurtą bendruomenę pasakoja jos pirmininkė Silva Poškienė. Ji prisimena, kaip per pirmąjį susirinkimą 2007 metais, kai buvo pristatyta planuojama bendruomenės veikla, pasiūlius susirinkusiesiems registruotis, į bendruomenę užsirašė visi dalyvavusieji – per 50 žmonių.
„Taip kasmet pamažu augome, dabar jau bendruomenėje apie 80 žmonių. Bet tai nereiškia, kad apsiribojame vien tik tais sąraše esančiais žmonėmis: prireikus į bendruomenės veiklą įsijungia ir kiti“, – tikino pirmininkė.
Prie bendruomenės darbų daug prisideda ir Daubiškių pagrindinė mokykla, Palnosų kultūros namai, biblioteka.
„Vieni be kitų negalime – vien tas bendras pastatas mus įpareigoja. Taip ir turi būti: juk tas pats vaikas mokosi mokykloje, užeina į biblioteką, dalyvauja kultūros namų organizuojamuose renginiuose. Tokį pat kelią praėjo ir vaikų tėvai. Šiuo atžvilgiu esame išskirtiniai – lyg keturi viename“, – juokavo S. Poškienė.
Bendruomenės nariai turi pirmumo teisę vykstant į ekskursijas, jiems taikomos bilietų į koncertus kainos nuolaidos, sportininkams treniruotis išperkama salė Viekšniuose. Esą žmonės turi jausti, kad yra bendruomenės nariai.

PATYS RAŠO PROJEKTUS
Bendruomenės tarybą būrė S. Poškienė. Pasak palnosiškės, į tarybą įeina iniciatyvūs, kūrybingi, veiklūs, principingi, projektus gebantys rašyti žmonės.
Vienas pastarųjų – gamtosauginis projektas, juo siekiama sukaupti fotografijų apie Palnosų gamtą. Šiuo metu eksponuojama fotografijų paroda, o paskui jos liks lyg kaimo vizitinė kortelė. Projekte dalyvauja tiek mokiniai, tiek suaugusieji.
Dar vienas projektas su kredito unija – į jį įtraukta mokykla.
Beveik visi renginiai organizuojami bendru susitarimu.
„Čia nėra taip, kad čia jūsų, o čia mūsų. Čia yra bendri mūsų namai, į kuriuos durys atviros visiems“, – kalbėjo S. Poškienė.
Didžiausia Palnosų bendruomenės šventė – ataskaitinis susirinkimas su koncertais, parodomis, įvairiausiomis staigmenomis. Ji trunka visą dieną. Ne ką menkesnė ir Vasaros šventė.
Dar viena bendruomenės veiklos sritis – bendravimas su senaisiais kaimo gyventojais. Garbaus amžiaus žmonės tradiciškai pasveikinami jubiliejų proga, rengiamas senoliams skirtas vakaras.
Kasmet per šventes pagerbiami ir gražiausių sodybų savininkai. Sodybos, pagal galimybes, atrenkamos vis kitos, steigiamos nominacijos: veteranų, naujakurių ir pan. Pačių gražiausių sodybų nuotraukos įtraukiamos į albumą. S. Poškienė pastebi, kad kaskart gražiai besitvarkančių sodybų vis daugiau: žmonės ima pavyzdį vieni iš kitų.

KURS JAUNIMO CENTRĄ
Gyvolių kaimo bendruomenė renkasi į buvusią Gudų pradinę mokyklą. Kad šis pastatas liktų bendruomenės reikmėms, šiuo metu pagrindinis gyvoliškių rūpestis.
Bendruomenės tarybos narė Salomėja Krupovisovienė pasakojo, kad kaimo žmonės į bendruomenę susibūrė 2004 metais, bet iki šiol neturėjo nei savo patalpų, nei žemės sportinei veiklai vykdyti. Visus renginius vesdavo mokyklos pastate arba lauke. Jei pastatas atiteks mokyklos reikmėms, gyvoliškiai susidurs su dar viena problema – kaip jį išlaikyti, kai toks brangus kuras. Kaip alternatyvą dabartinei šildymo sistemai, bendruomenės žmonės svajoja pasistatyti židinį.
Kaime gyvena per 300 žmonių, bendruomenės sąrašuose jų apie 100.
Nemažai kaime mokyklinio amžiaus vaikų – apie 40, kiekvieną dieną jie išvyksta mokytis į Daubiškių pagrindinę mokyklą ar į Viekšnių gimnaziją. Kad vaikai ir jaunimas be tikslo nesišlaistytų po kaimą, bendruomenės patalpose būtų galima įkurti ir jaunimo užimtumo centrą.

ATVYKĖLIŲ NĖRA
Buvusią Gudų pradinės mokyklos mokytoją, bendruomenės tarybos narę Onutę Noreikienę gyvoliškiai draugiškai vadina kaimo „liktarna“: jos dėka puikiai tvarkoma buvusios mokyklos aplinka, nepriekaištingai prižiūrimos patalpos, į mokytoją pagalbos gali kreiptis tiek vaikai, tiek suaugusieji.
Pagrindinė įmonė, kurioje dirba gyvoliškiai, – Jadvygos Balvočiūtės ekologinis vaistažolių ūkis.
Kaime nėra stambių ūkininkų, tad daržams, laukams apdirbti gyvoliškiai neturi iš kur nusisamdyti technikos. Tas pats ir dėl kelių valymo žiemą: kaimo žmonės dėkingi ūkininkui Gurskiui, kuris kelius nuvalo nuosava technika.
Gyvoliuose daugiausia gyvena senbuviai. Senoliai išmirė, o atvykėlių iš kitur nėra.
„Gal tai ir yra mūsų kaimo išskirtinumas: pas mus nėra žmonių, kuriems reikėtų pratintis prie mūsų bendruomenės, prie kaimo dvasios“, – teigė S. Krupovisovienė.

NETURI
KANALIZACIJOS,
NEVEIKIA TELEFONAI
Bendruomenės pirmininkė Asta Paulauskienė apgailestavo, kad kaime yra buvusi aštuonmetė mokykla, paštas, medicinos punktas, o šiuo metu nelikę nieko – tik parduotuvė.
Pagrindinė kaimo problema šiuo metu – kanalizacija: gal tik pusė gyvoliškių ją turi.
„Kaimo vandentiekis senas, siurblys nuolat genda, tad tenka rinkti pinigėlius, patiems taisyti trasas. Taip ir vargstame“, – pasakojo pirmininkė.
Sunku gyvoliškiams ir su mobiliaisiais telefonais – nėra arba labai prastas ryšys, ypač patalpose, tad žmonės turi ieškoti vietos, kur signalas pasiekia.
„Ieškodami ryšio karstomės po medžius, laipiojame stogais ir stalais jau keletą metų: nė vienas telekomunikacijų tinklas Gyvoliuose neveikia“, – juokavo A. Paulauskienė.
Pirmininkė džiaugiasi savo pagrindiniais pagalbininkais – tarybos nariais. Jų yra 9: tai branduolys, kuris stumia, ragina visus judėti į priekį.
Bendruomenės problemomis, rūpesčiais visada gyvena Bronius Dievainis, Ričardas Bogužis, Vida Martinkienė, Eleonora Makurinienė, vaidina, visur dalyvauja, bet kokiu atveju prisikviečiamas, visada padėti pasiruošęs vienas vyriausių bendruomenininkų Petras Lemežis.
Jį išvysi per visas tradicines Gyvolių šventes – Užgavėnes, Naujųjų metų karnavalą, kasmetę Vasaros šventę.
Gyvolių bendruomenė neužsidaro vien savame rate: bendradarbiauja su Kapėnų, Palnosų bendruomenėmis, kartu važiuoja į ekskursijas, dalyvauja renginiuose.
„Dabar intensyviai ruošiamės rytoj vyksiančiai Viekšnių seniūnijos bendruomenių ir seniūnaitijų šventei, laukiame svečių iš visos Viekšnių seniūnijos“, – pasakojo A. Paulauskienė.

RŪPINASI MOKYKLOS
ATEITIMI
Kapėnų kaimo bendruomenė gyvena savo patalpų mokykloje remonto nuotaikomis. Remontui bendruomenė turi tik 900 litų, tad jis bus minimalus: svarbiausia, kad yra kur susieiti, pabendrauti.
Bendruomenės pirmininkė Rima Bučienė pasakojo, kad iš daugiau kaip 300 kaimo gyventojų, bendruomenei priklauso vos ne trečdalis.
Opiausia kaimo problema – nėra kultūros namų, tad visi renginiai – bendruomenės ir jos tarybos narių rūpestis.
Rengia kaimas tradicines Kalėdų, vasaros šventes, tada tenka eiti, prašyti rėmėjų pagalbos.
„Tai daryti nelengva: daug geriau duoti, nei prašyti. Bet dėl žmonių gerovės galima padaryti viską“, – ryžtingai nusiteikusi bendruomenės pirmininkė.
Kapėniškius kankina nežinia dėl mokyklos ateities, rūpestis, ar nenugriaus to pastato visiškai.
„Kitais metais gal liks tik pradinė mokykla. Norėtume žinoti, kokia mokyklos vizija. Tada gal turėtume ir savo bendruomenės viziją. Kita vertus, visiems planams įgyvendinti neturime pinigų“, – apgailestavo R. Bučienė.

APLANKO
PER GIMTADIENIUS
Kapėnų pašonėje yra bažnyčia, kapinės, tad žmonės pageidautų, kad kaime būtų šarvojimo salė.
Seniausiam kaimo žmogui dabar 79 metai, neseniai palaidojo 85-metį. Jau tapo tradicija pasveikinti „apvalius“ sukaktuvininkus, pradedant penkiasdešimtmečiais, apsilankyti jų namuose.
„Kartais žmonės net apsiverkia, kai ateiname per gimtadienį. Užtenka atviruko, gėlytės, ir žmonės jau laimingi: pasišnekame, pabendraujame“, – pasakojo R. Bučienė.
Jos pastebėjimu, kaime yra visokių žmonių: vieni aktyvūs, kitus labiau reikia raginti. Daugiau Kapėnuose vyresnių žmonių – jaunimo nemažai išvažiavę į užsienį.
Vienintelė darbo vietoje suteikianti įmonė – „Western Fabrication“, yra dirbančių ir Mažeikiuose.
Į tarybą bendruomenės pirmininkė yra subūrusi 7 aktyvius žmones, pati jai vadovauja antrą kadenciją. Moteris sako, kad pastarajai tarybai padėtų daugiau pliusų. Nuo komandos priklauso viskas: naujos mintys, palaikymas.
„Dirbame iš idėjos, be jokio atlygio. Tarybos pirmininkei sunku, tenka išgirsti ir juodo, ir balto. Šeima tai nelabai nukenčia: mūsų vaikai jau paauginti, nors būna visko…“ – tikino R. Bučienė.

RAGINA
BŪTI AKTYVESNIU
Užventės kaimo bendruomenės pirmininko pavaduotoja, seniūnaitė Birutė Jonkuvienė džiaugėsi, kad jų bendruomenei priklauso 112 narių iš Užventės, Žibikų, Svirkančių ir Kegrių kaimų. Juose iš viso gyvena gerokai per 600 žmonių.
„Neturime kaime nei mokyklos, nei kitokių patalpų, kur galėtume įkurti bendruomenės namus, esame panaudos būdu išsinuomoję salelę pasitarimams“, – didžiausias problemas nušvietė B. Jonkuvienė.
Bendruomenės teritorijoje yra kelios įmonės: Albino Balčiūno ferma, Viktoro Katkausko skerdykla, atidaryta kavinėbaras, kuriose gali įsidarbinti vienas kitas vietos žmogus.
Bendruomenės veikla B. Jonkuvienė pripažino negalinti itin džiaugtis: žmonės pasyvūs, nebenori bendrauti.
„Norėčiau paraginti Užventės ir aplinkinių kaimų gyventojus būti aktyvesnius ir išsakyti savo nuomonę, kokios jie norėtų bendruomenės, kaip norėtų gyventi“, – kvietė seniūnaitė.
Arčiausiai Užventės – Gyvolių kaimas, juos skiria Virvytės upė. B. Jonkuvienė bėdoja, kad kaimus jungiantis pėsčiųjų tiltas prašyte prašosi remonto, bet reikalai kol kas į priekį nejuda.
Gyvolių bendruomenės archyvo nuotr.: Gyvolių bendruomenės pirmininkė A. Paulauskienė (trečia iš kairės) su savo aktyviausiomis pagalbininkėmis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto