Praūžė vidurvasario šventė Joninės. Ne vienas jas vakarojo: kas Joninių ugnį degino, kas per laužą šokinėjo, kas pievose žiedus rinko ir vainikus pynė, kas gydomųjų žolelių atsargas pildė, kas rasa nusiprausęs skaistumą atgavo, kas burtų apžavus išbandė, kas rado paparčio žiedą ir paslėptus turtus, gyvulių kalbą suprasti pradėjo. Bet dauguma turbūt tiesiog vardines šventė ir Jonus bei Janinas pagerbė.
Ar žinote, kad Jonas – populiariausias vardas planetoje. Aišku, niekas nesuskaičiavo, bet niekas ir nesiginčija – ir taip visiems aišku.
Kalbininkas Algirdas Sabaliauskas, domėjęsis ne vieno žodžio kilme, šmaikštauja: „Jeigu į vieną vietą susirinktų viso pasaulio lietuviai Jonaĩ, latviai Jāniai, rusai, bulgarai Ivãnai, čekai Jãnai, vengrai Jãnošai, vokiečiai Hánsai ir Johanai, anglai Džònai, prancūzai Žãnai, ispanai Chuãnai, italai Džovãniai, suomiai Jùhanai (o kur dar Janinos, Joanos, Džeinės, Žanos, Žanetos…), tai susidarytų visai padori valstybė.
Jonas – hebrajiškos kilmės vardas, reiškiantis dievas Jahvė maloningas, dievas išklausė. Hebrajų kalba yra senovės Palestinos žydų kalba, priklausanti semitų kalbų grupei. Iš kur Lietuvoje hebrajiški vardai, jei tiesioginių kontaktų tarp lietuvių ir hebrajų kalbų niekada nebuvo?
Krikščioniški vardai atėjo į Lietuvą su krikštu, nes pagonys buvo krikštijami beveik be išimties šventųjų vardais – populiariausių vardų buvo tik keliolika. Yra žinomas pasakojimas, kad krikštydavo didesniais būreliais ir visiems duodavo tą patį vardą – taip atsirado daug Jonų, Petrų, Onų, Povilų, Aleksandrų ir kt.
Kalbininkas Aleksandras Vanagas išskiria tris svarbiausias krikščioniškų vardų grupes: hebrajiškos (Adomas, Jonas, Danielius, Dovydas, Eleonora, Ieva, Tomas ir kt.), graikiškos (Aleksas, Andrius, Anicetas, Kiprijonas, Petras, Orestas ir kt.) bei lotyniškos (Akvilė, Antanas, Augustinas, Dominykas, Ignas, Regina, Uršulė ir kt.) kilmės.
Įdomu tai, kad iš vardų buvo daromos pavardės. Tad Jonines iš širdies švęsti galėjo ir pavardžių savininkai: Ancevičius, Encius, Enskaitis, Gancevičius, Ivanauskas, Ivaškevičius, Ivinskas, Janaitis, Janukonis, Janušauskas, Jancevičius, Januška, Jasiukevičius, Jonaitis, Joneikis, Joneliūnas, Jonkus, Jonauskis ir kt. Čia tik 18 iš Jono vardo kilusių pavardžių. Iš viso Lietuvoje priskaičiuota 510 variantų.
Vardas Jonas, sudarant pavardes, yra privilegijuotas. Antrą vietą užima Matas (Motiejus) – 410 pavardžių, o trečias yra Jokūbas – apie 190 pavardžių. Lyderiauja Simas (Simonas), Baltrus (Baltramiejus), Danas (Danielius), Juozas (Juozapas). Iš šių septynių vardų susidarė net 1600 pavardžių.
Jau „buvo naktys švento Jono“. Nors daugelis – ne iš Jonų bendrijos, tėvų duotas ir išmylėtas vardas yra pats gražiausias, o vardadienio šventė priklauso tik nuo mūsų.
Pagal A. Vanago ir A. Sabaliausko straipsnius
parengė Genovaitė VALANTIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
