Viešasis interesas – naujas prekybos centras?

Ant dosnių politikų perleistos žemės išaugs dar viena prekybos įstaiga.
Mieste kylantys prekybos centrai mažina viešąsias erdves, žaliuosius plotus. Netrukus prekybos centras iškils šalia vandentiekio esančiame sklype Strazdelio gatvėje, dėl kurio buvo susikibę ir politikai.
Vis dėlto valdantieji komerciniam objektui žalią šviesą įjungė. Sprendimas liko galioti ir po to, kai opozicija dėl galimo viešojo intereso pažeidimo kreipėsi į prokuratūrą.


MIESTE –
DAR VIENA „NORFA“
Būsimosios statybos užuomazgas „Santarvė“ užčiuopė visai atsitiktinai. Bandėme prisiminti trejų metų senumo istoriją ir pasidomėti, koks likimas laukia buvusio valstybės sklypo, kuris politikų lengva valia buvo prijungtas prie UAB „Eglitana“ privataus sklypo.
Ketvirtadienį pamatę ten besisukiojančius vyrus, užkalbinome, nes buvome įsitikinę, kad jie iš šios įmonės.
Vyrai patikslino: nieko bendro su mažeikiške bendrove jie neturi. Ir sklypas – visai ne „Eglitanos“, o bendrovės „Rivona“, kuri yra pagrindinė „Norfos“ prekybos sistemos tiekėja.
Bendrovės „Antakalnio statyba“ direktorius Audrius Butkus paaiškino, kad „Rivonos“ užsakymu Mažeikiuose statys prekybos centrą „Norfa“. Darbai prasidėsią pirmadienį.
Savivaldybės meras Antanas Tenys tik iš „Santarvės“ sužinojo apie tokias statybas. Mero manymu, galbūt ir etiška būtų, jei investuotojai prisistatytų, informuotų, kad valdžia turėtų ką pasakyti gyventojams.
Savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Štakonaitė apie būsimos parduotuvės statybas žinojo. Ji paaiškino, kad leidimas parduotuvės statybai išduotas UAB „Eglitana“ vardu.
„Neseniai nusipirkome sklypą. Prekybos centrą planuojama užbaigti kitų metų vasarą. Parduotuvės prekybos salės plotas bus apie tūkstantis kvadratinių metrų. Bus sukurta apie 15 naujų darbo vietų“, – planais su „Santarve“ dalijosi Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas ryšiams su visuomene.
Pasiteiravus, kaip prekybos centro savininkai prisidės prie miesto gerovės kūrimo, infrastruktūros, D. Ryliškis lakoniškai atsakė, kad „viskas bus statoma pagal suderintą su Savivaldybe projektą“.

TRŪKSTA ŽALIŲJŲ PLOTŲ
Mažeikiškiai replikuoja, kad prekybos centrų užtenka, geriau toje vietoje būtų likęs laisvalaikiui skirtas žaliasis plotas. Tuo labiau kad ten pat – sporto centras.
Ar prekybos centras šalia vandentiekio ir sporto centro „įsipaišo“ į miesto planą, teiravomės Savivaldybės architektės D. Štakonaitės.
„Leidimas išduotas parduotuvei. Tai atitinka parengto ir patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Savininkai savo sklypuose gali vykdyti tokią veiklą, kokia nurodyta parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose (bendruosiuose, specialiuosiuose ir detaliuosiuose planuose). Teritorijų planavimo dokumentus tvirtina Savivaldybės taryba arba administracijos direktorius Tarybos pavedimu“, – jokių pažeidimų neįžvelgė architektė.
Ir iš tikrųjų mūsų išrinktieji – t. y. Savivaldybės taryba – galimybę toje teritorijoje statyti prekybos, paslaugų ir pramogų objektus įteisino tvirtindami detalųjį planą, kuriuo prie „Eglitanos“ dešimties arų komercinės paskirties žemės sklypo prijungė 9,14 aro valstybės žemės.
Jeigu laiką atgal atsuktume dar labiau, tas faktas, kad beveik dvidešimt arų, galėjusių žaluma džiuginti mažeikiškių akis, užims prekybos centras, tėra 2006 metais valdžios priimtų sprendimų rezultatas.

PROCEDŪROS SUKOSI
KOSMINIU GREIČIU
2006 metų vasario mėnesį rajono politikai, išrinkti į Savivaldybės tarybą, kuriai tuomet vadovavo konservatorius meras Vilhelmas Džiugelis, nusprendė patenkinti Aleksandro ir Agotos Savačanskų prašymą dėl buvusios žemės grąžinimo natūra, atidalijant 10 arų iš esamo sklypo Strazdelio g. 1. Savačanskams priklausanti žemė (J. TumoVaižganto g.) užstatyta pastatais, todėl pretendentai į atkūrimą nurodė sklypą Strazdelio g. 1.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Broniaus Kryžiaus kovo mėnesio įsakymu buvo pradėtos detaliojo plano rengimo procedūros. Nesulaukus detaliojo plano sprendinių, atlikus kadastrinius matavimus, pretendentams buvo grąžintas 10 arų sklypas. Naujas sklypas įregistruotas birželio mėnesį. Atkurtajam sklypui suteiktas adresas: Strazdelio g. 1A-Gamyklos g. 8.
Kas gali paneigti, kad taip skubotai formuojant žemės sklypą, nebuvo siekiama ateityje jį lengvatinėmis sąlygomis pasididinti? Tuo labiau kad sklypo savininkai iškart pradėjo sklypo pardavimo procedūras bendrovei „Eglitana“. Dar neįsigijusi sklypo (sklypas „Eglitanos“ vardu įregistruotas 2006 metų rugsėjo mėnesį) bendrovė 2006 metų liepą kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybę dėl planuojamo įsigyti sklypo padidinimo.

PRAŠYMAS NEUŽSIGULĖJO
UAB „Eglitana“ prašymas sklypą padidinti 9,14 aro valstybės žemės sąskaita ilgai valdininkų stalčiuose neužsigulėjo. Teritorijų planavimo užduotis detaliajam planui rengti Savivaldybės administracijos direktoriaus B. Kryžiaus patvirtinta 2006 metų rugpjūčio mėnesį, planavimo sąvadas parengtas 2007 metų balandžio mėnesį.
Teritorijų planavimo užduotis turėjo išspręsti 1,06 hektaro ploto žemės sklypo Strazdelio g. 1 skaidymo klausimą, esamų pastatų eksploatacijai ir naujų statybai numatomą teritorijos plėtojimą suderinti su visuomenės, Savivaldybės ir valstybės interesais. (Šis žemės sklypas 1987 metais tuometinio Mažeikių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu buvo skirtas kompresorių gamyklai fizkultūriniosveikatingumo komplekso statybai ir registruotas AB „Oruva“ vardu. Beveik po dešimtmečio šis turtas, registruotas Savivaldybės vardu, išnuomotas UAB „Mažeikių sporto centras“. 2006 metais nuomos sutartis nutraukta, nes UAB „Mažeikių sporto centras“ likviduota.)
Detaliojo plano rengimo, derinimo procedūros šiek tiek užtruko. Detalusis planas, kuriuo buvo suformuoti trys sklypai (0,5943 ha prie esamos sporto salės, 0,1914 ha – „Eglitanai“, 0,1331 ha sklypas prie vandentiekio), buvo patvirtintas 2008 rugpjūčio mėnesį.
Kokia suma iš šio sandorio pasipildys rajono biudžetas, sužinoti nepavyko. Atsiskaitymą (valstybės žemę „Eglitana“ įsigijo išsimokėtinai) kontroliuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyrius.
Jo vedėjas Zigmantas Šimkus paaiškino, kad tokius komercinius dalykus būtų galima paviešinti tik bendrovei sutikus.

APSIEITA
BE EKONOMIKOS
KOMITETO SPRENDIMO
Bet grįžkime prie sklypų formavimo, kuris net sukiršino politikus. Didžiausias nepasitenkinimas kilo dėl to, kad ruošiamasi tenkinti „Eglitanos“ prašymą, prie privataus dešimties arų sklypo prijungiant 9,14 aro laisvos valstybinės žemės. Dar labiau aistras kurstė skubėjimas.
Įprasta, kad prieš Tarybos posėdį svarbiausi klausimai, tarp jų ir detalieji planai, aptariami komitetuose. Nors šiai procedūrai ir nebuvo nusižengta, tačiau kai kurie veiksmai priminė spektaklį. Ekonomikos, vietinio ūkio ir finansų bei Sveikatos ir socialinių reikalų jungtinio komiteto posėdyje mažeikiškių rinktiems politikams nesisekė rasti bendro sutarimo dėl sklypo, esančio Strazdelio gatvėje, detaliojo plano. Tada buvo nutarta siūlyti Urbanistikos ir architektūros skyriui, kad jis pateiktų dar kitus sprendimo projektus.
Skyriaus specialistams nebereikėjo sukti galvų, nes ši užduotis buvo atšaukta, kai su sprendimo projektu susipažino Savivaldybės tarybos valdančioji koalicija. Valdantiesiems viskas buvo aišku ir jie nusprendė Ekonomikos komitetui dar kartą teikti… jo narių sukritikuotą tą patį sprendimo projektą.
Tai kas, kad kitas Ekonomikos komiteto posėdis įvyko, tai kas, kad jame dar kartą buvo kalbėta apie žemės sklypo, esančio Strazdelio gatvėje, detalųjį planą. Kalbos ir liko kalbomis – priimti sprendimams trūko kvorumo. Iš 9 komiteto narių, posėdyje dalyvavo tik 4.
Tačiau sprendimo projektas dėl detaliojo plano patvirtinimo Tarybai svarstyti pateko ir be komiteto pritarimo. Tuometinis Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis paaiškino, kad Tarybai jis teikiamas koalicijos sprendimu.

„UŽ“ BALSAVO
TIK VALDANTIEJI
Savivaldybės architektė D. Štakonaitė dėl valstybinės žemės prijungimo prie privataus komercinio sklypo besipriešinantiems politikams aiškino, kad tokie veiksmai teisės aktams neprieštarauja.
„Jeigu valstybinė žemė nėra namų valda, o kitos paskirties – pramoninė ar komercinė teritorija – galima prisijungti iki 50 arų. Tačiau privalo būti akivaizdu, kad iš tos žemės negalima suformuoti atskiro sklypo – netinkama jo konfigūracija, neįmanoma pastatyti jokio statinio, po žeme sutelkta daugybė įvairių tinklų ir kt.“ – aiškino specialistė.
Tačiau tokie argumentai įtikino ne visus Tarybos narius. Be to, dalis mažeikiškiams Taryboje atstovaujančių politikų buvo įsitikinę, kad gyventojams labiau nei komercinių pastatų reikia žaliųjų zonų.
Tą dieną, kai buvo svarstomi sprendimo projektai dėl detaliųjų planų, posėdyje dalyvavo 24 Tarybos nariai. „Už“ žemės sklypų Strazdelio gatvėje formavimą balsavo 15 valdančiajai koalicijai atstovaujančių politikų: socialliberalas Viktoras Bugnevičius, konservatoriai Liudvika Daliuta Domarkienė, Rimantas Norkus, Paulius Auryla, Krikščionių konservatorių socialinei sąjungai atstovaujantys V. Džiugelis, Dalia Jurgaitienė, Regina Kateivienė, Remigijus Kontaras, socialdemokratų frakcijos nariai – Ina Krauzienė, Irena Macijauskienė, Gintautas Šmaižys, Antanas Tenys, valstiečiai liaudininkai – Jonas Strazdauskas, Jonas Siminkevičius, Andriejus Virkutis.
Prieš buvo du: Pranas Noreika ir Judyta Čejauskienė. Susilaikė 7: opozicija – Kęstutis Bartkevičius, Stanislovas Mačys, Saulius Šiurys, Rasa Uščinienė, Vytautas Visminas, Jonas Žičkus ir valdančiajai koalicijai atstovaujanti Laima Nagienė. (Beje, tarp visų balsavusiųjų ir nebalsavusiųjų buvo trylika Tarybos narių, kurie ir 2006 m. sprendė UAB „Eglitana“ reikalus.)
Opozicijos lyderis K. Bartkevičius tada prisipažino tikėjęsis kitokio rezultato. Viskas, anot politiko, vyko buldozerio principu. Tarybos narys „Santarvei“ tada sakė, kad opozicija nėra prieš šiuos detaliuosius planus – formuoti teritorijas būtina, tačiau nereikėję skubėti, nes liko daug neatsakytų klausimų, vietos interpretacijoms. (Beje, kai 2006 metais buvo išleistas įsakymas dėl detaliojo plano sklypui suformuoti, K. Bartkevičius ėjo neetatinio vicemero pareigas.)

NEPAISOMA
VIEŠOJO INTERESO?
Interpretacijų ir įtarimų dėl prieš trejus metus priimto Tarybos sprendimo galima išgirsti iki šiol. Kai kurie mažeikiškiai tebepyksta, kad iš jų atimta erdvė, galėjusi būti skirta laisvalaikiui.
„Įstatymai galbūt ir nepažeisti. Bet kyla abejonių, ar pakankamai apgintas viešasis interesas. Mes manome, kad daugiau pajamų būtų gauta laisvą žemę pardavus aukcione, o ne prijungiant privatininkui“, – tuomet kalbėjo L. Nagienė. Tačiau jokių veiksmų dėl savo dvejonių tuometinė Antikorupcijos komisijos pirmininkė nesiėmė.
Kai kurie už valstybės sklypo prijungimą prie privataus nebalsavę politikai prisiminė Valstybės tarnautojų ir politikų etikos kodeksą. Jame kalbama apie nesavanaudiškumą, apie tai, jog Tarybos narys turi tarnauti valstybės ir visuomenės interesams.
Oponentai stebėjosi, kad laisvas valstybinės žemės sklypas jungiamas ne prie „Savivaldybės kūdikio“ – Sporto komplekso, bet perleidžiamas verslininkui.

KREIPĖSI Į PROKURORUS
Po opozicijos griežto įvertinimo ir įspėjimo, kad dėl sklypo Strazdelio g. 1 detaliojo plano bus kreiptasi į teisėtvarką, Savivaldybės meras V. Džiugelis pats suskubo rašyti prašymą Mažeikių apylinkės prokuratūrai. Jis prašė ištirti, ar Taryba, tvirtindama detalųjį planą, nepažeidė įstatymų ir viešojo intereso.
Prokuratūros atsakymas buvo mero naudai.
Opozicija irgi nenurimo dėl Tarybos sprendimo. 2008 metų spalio mėnesį į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi devyni Tarybos nariai: K. Bartkevičius, S. Šiurys, Virginija Eidimtienė, J. Žičkus, V. Visminas, R. Uščinienė, J. Čejauskienė, P. Noreika, S. Mačys. Mažeikiškiai politikai prašė panaikinti Tarybos sprendimą, patvirtinantį žemės sklypo Strazdelio gatvėje detalųjį planą.
Politikų nuomone, priimtas sprendimas pažeidė teisės normas, nebuvo atsižvelgta ir tinkamai įvertinta, kokie visuomenės poreikiai, neaiškiai atliktos detaliojo plano procedūros.
Tačiau prokuratūra, atlikusi tyrimą, dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į teismą atsisakė.

BYLA NEIŠKELTA
Vis dėlto tyrimo metu prokuratūrai kilo abejonių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dešimties arų kitos paskirties žemės sklypą, esantį Strazdelio g. 1A/Gamyklos g. 8.
Atkreiptas dėmesys, kad sklypas suformuotas viduryje, o ne šalia gatvių. „Todėl kyla pagrįstos prielaidos, kad taip formuojant žemės sklypą, buvo siekiama ateityje jį lengvatinėmis sąlygomis pasididinti“, – akcentuojama nutartyje. Dėl šių aplinkybių į atskirą bylą išskirta medžiaga, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu.
Skundą dėl žemės grąžinimo natūra, sklypo formavimo, detaliojo plano išlaidų apmokėjimo, dėl turto įvertinimo, dėl pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo, dėl laisvos valstybinės žemės prijungimo prie nuosavybės teise „Eglitanai“ priklausančio sklypo praėjusiais metais nagrinėjo Nacionalinė žemės tarnyba.
Nustatytas ne vienas pažeidimas. Akcentuota, kad atidalijant dešimties arų sklypo dalį ir į ją atkuriant nuosavybės teises, turėjo būti rengiamas detalusis planas.
Be to, pažymėta, kad suformuoti grąžinamos laisvos žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal Savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą.
Mažeikių rajono bendrasis planas buvo patvirtintas tik 2009 metų kovo mėnesio Tarybos sprendimu, t. y. – po Strazdelio g. 1A/Gamyklos g. 8 sklypo suformavimo.
Iki bendrojo plano patvirtinimo buvo vadovaujamasi tarybinių laikų (1985 metų) generaliniu planu. Pagal jį teritorija Strazdelio g. 1 buvo numatyta panaudoti individualių automobilių garažų ir automobilių saugojimo aikštelės eksploatavimui bei apsauginei žaliajai zonai. Neparengus detaliojo plano, negalėjo būti nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, apie kurią Tarybos nariams 2008 m. kalbėjo rajono architektė, – komercinės paskirties objektų teritorija.
„Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra perleistas trečiajam asmeniui bei jo ribos pakeistos, nėra galimybės ne ginčo tvarka panaikinti nustatytus pažeidimus“, – tokia buvo Nacionalinės žemės tarnybos išvada.
Šios tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Z. Šimkus informavo, kad buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, ši prašymą persiuntė Šiaulių apygardos prokuratūrai.
Situaciją ištyrus, bylą kelti atsisakyta.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Politikams net su prokurorų pagalba nepavyko apginti idėjos – sklypą išsaugoti viešajam interesui, – statybininkai čia jau rikiuoja būsimosios statybos darbus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto