Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Nacionalinėje krepšinio lygoje sezoną pradėjo „Mažeikių“ krepšinio komanda. Sirgaliams įdomu, kuo ir kaip gyvena žaidėjai, kokias jie mato komandos perspektyvas.
„Santarvė“ ketvirtadieniais pristatys po vieną ekipos žaidėją. Kiekvienam jų bus pateikti tie patys žaibo interviu klausimai.
– Amžius, nuo kelerių metų pradėjai žaisti krepšinį, pirmasis treneris, karjera, kaip atsiradai Mažeikiuose?
– Man dvidešimt metų, krepšinio treniruotes pas Algimantą Giedrą pradėjau lankyti nuo ketvirtos klasės, tai ir buvo mano vienintelis treneris per visus mokslo vidurinėje mokykloje metus. Išbandžiau praktiškai visus būrelius, kokie veikia Mažeikiuose: plaukimo, stalo teniso, net piešimo būrelį lankiau, tačiau užkabino krepšinis. Jau ketvirtąjį sezoną atstovauju reprezentacinei Mažeikių komandai, kur nors kitur keltis net negalvojau.
– Kokia stiprioji ir kokia silpnoji Tavo asmeninio žaidimo pusės?
– Manau, kad mano stiprioji pusė – prasiveržimai, kurie baigiasi dviem taškais arba rezultatyviu perdavimu, o niekada nebuvau stiprus ir taiklus tritaškių metikas.
– Koks Tavo asmeninis rezultatyvumo rekordas?
– Vienose tarpmokyklinėse rungtynėse esu pelnęs 81 tašką, Moksleivių krepšinio lygoje dažnai pelnydavau daugiau kaip trisdešimt taškų. Nacionalinėje krepšinio lygoje rezultatyviausias rungtynes sužaidžiau pernai, kai susitikome su Kauno „ŽalgiriuA.Sabonio krepšinio mokykla“ – pelniau 24 taškus.
– Įsimintiniausios rungtynės – nebūtinai tos, kuriose pats dalyvavai?
– Įsimintiniausios ir svarbiausios rungtynės buvo praėjusių metų finalas su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“: ir žaidžiau beveik visas rungtynes, ir žaidimo aikštėje negadinau. Manau, mums jose pritrūko patirties bei sportinės laimės, abejonių kėlė teisėjų sprendimai.
– Ką manai apie teisėjus ir sirgalius?
– Mūsų sirgaliai praėjusį sezoną buvo patys geriausi, jiems galbūt prilygo tik taip pat susibūrę Radviliškio gerbėjai. Šio sezono pradžioje sirgalių kaip ir nebuvo, manau, dėl kartų kaitos, o paskutinėse rungtynėse balkonas virš mūsų jau vėl gerai triukšmavo, vadinasi, jaunieji sirgaliai nenori nusileisti. Tikiuosi, kad palaikymas bus toks pat kaip ir praėjusį sezoną.
Vieni teisėjai lygoje patinka, kiti – ne. Kai pamatai, kas atvažiavo teisėjauti, kartais jau žinai, ko galima tikėtis, bet vis tiek turi žaisti.
– Didžiausią įspūdį palikęs žaidėjas ir komanda?
– Iš savo pozicijos žaidėjų, stebiu ir gėriuosi Šarūno Jasikevičiaus žaidimu, o nuo vaikystės sirgau ir šiuo metu sergu tik už Kauno „Žalgirį“.
– Koks tavo valgiaraštis sezono metu ir kokie valgiai mėgstamiausi, kai nerungtyniauji?
– Specialaus valgiaraščio susidaręs neturiu, ką mama pataiso, tą ir valgau. Neskirstau maisto į sezoninį ir po sezono: man maistas į kūną neina, galiu valgyti kiek noriu, vis tiek svorio nepriaugu.
– Tavo požiūris į alkoholį…
– Alaus galima išgerti su saiku tik per šventes, tuo tarpu ne sezono metu nematau nieko blogo, jeigu žvejyboje gurkšteli ir daugiau.
– Šeiminė padėtis, automobilis, augintinis…
– Draugės neturiu. Vairuoju 1991 metų laidos „VW Passat“. Anksčiau laikėme augintinį, bet vėliau nusprendėme, kad bute jo neįmanoma tinkamai prižiūrėti, todėl atsisakėme ir jokio gyvūnėlio dabar neturime.
– Kokie Tavo asmeniniai planai šiam sezonui? Prognozės – kokią vietą užims komanda?
– Svarbiausia man dabar – pasveikti (Vilius dėl traumos nerungtyniauja, – V. S.), kiek tai truks, atsakys gydytojai po tyrimo magnetiniu rezonansu Klaipėdoje. Dar norėčiau pagerinti savo rezultatyvumo duomenis, taip pat su komanda patekti į finalo ketverto varžybas. Taip, dabar mūsų žaidimas buksuoja, tačiau stengsimės pasitaisyti ir, manau, šie planai bus įvykdyti.
Kalbino Vidas STANKUS
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
