Spalio 30 d. Vilniaus dailės akademijos gotikinėje salėje vyko Stanislovo Abromavičiaus knygos apie pokario pasipriešinimo kovų dalyvį Aleksandrą Zapkų „Du Aleksandro Zapkaus gyvenimai“, išleistos Kaune 2012 metais, pristatymas. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus bei iš JAV atvykęs A. Zapkaus sūnus Kęstutis Zapkus, profesorius, vienas žymiausių lietuvių išeivijos dailininkų.Knygos autorius S. Abromavičius, pristatydamas knygą, paaiškino, kodėl jis taip pavadino savo knygą. Aleksandras Zapkus per jam skirtus trisdešimt gyvenimo metų iš tikrųjų pragyveno du trumpus, bet garbingus gyvenimus. Pirmasis – jaunystė. A. Zapkus baigė Mažeikių valstybinę gimnaziją, mokėsi Plungės mokytojų seminarijoje, po dviejų kursų buvo perkeltas į Šiaulių mokytojų seminariją, tapo mokytoju, vedė Florentiną Kondrotavičiūtę, gimė sūnus Kęstutis Edvardas. Tai buvo įdomus ir prasmingas mokyklos, šeimos ir įvykių pasaulis, kai mokė vaikus rašyti bei skaityti, mylėti savo kraštą, pats grojo įvairiais instrumentais ir kūrė dainas.
Atūžus iš Rytų okupacijai, prasideda antrasis A. Zapkaus gyvenimas, kai reikėjo meilę Tėvynei įrodyti, priešinantis su ginklu. Dirbdamas Viekšnių mokykloje, buvo įsijungęs į Viekšnių valsčiuje veikusią nacionalinio pasipriešinimo organizaciją. Po pralaimėtos kovos prie Sedos 1944 metų rudenį kartu su ginklo draugais traukėsi Karaliaučiaus link, paskui atsiskyrė nuo jų ir į Vakarus keliavo vienas, ieškodamas išvykusios šeimos. Žmona buvo JAV pilietė ir šios valstybės ginama, todėl Aleksandras turėjo galimybę kartu su šeima išvykti į JAV, bet jis pasiryžo kovoti už gimtą žemę ir, pasirūpinęs šeimos saugumu, grįžo į Lietuvą. A. Zapkus ėmė ieškoti ryšio su partizanais. Kaišiadorių apylinkėse tapo Didžiosios Kovos rinktinės partizanu, pasivadino Piliakalnio slapyvardžiu. Žuvo netoli Kaišiadorių kautynių metu 1946 metais.
Antrajam A. Zapkaus gyvenimui reikėtų priskirti ir jo sūnaus dailininko Kęstučio Zapkaus likimą, nes sakoma, jog mes po mirties liekame gyventi savo vaikų gyvenimuose. Savo knygoje S. Abromavičius bandė plačiau aprašyti Kęstučio Zapkaus likimą. K. Zapkus gimė 1938 m. balandžio 22 d. Mažeikiuose. Išsilavinimą įgijo Čikagoje, kur lankė lituanistinę mokyklą. 1960 m. baigė Čikagos meno institutą. Po to meno studijas gilino Syracuse universitete, kur įgijo magistro laipsnį, vėliau į meną gilinosi Paryžiuje. K. Zapkus dėstė Prinstono universitete, dirbo Paryžiuje ir kituose Europos miestuose. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kurį laiką dėstė Vilniaus dailės akademijoje. Žurnalas „Valstybė“ yra įtraukęs K. Zapkų į garsiausių lietuvių išeivių penkiasdešimtuką.
Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus prisiminė mūšį ties Seda 1944 metų rudenį, kuriame jam taip pat, kaip ir A. Zapkui, teko dalyvauti. Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus pakvietė Kęstutį Zapkų apsilankyti Prezidentūroje, kur jam bus įteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, kuriuo 2010 m. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu po mirties buvo apdovanotas jo tėvas Aleksandras Zapkus.
Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas ir prorektorius Arvydas Šaltenis bei mūsų rajono atstovės Irena Atkočaitienė ir Vita Girdenytė pasveikino Kęstutį Zapkų su 75-ąja gyvenimo sukaktimi.
Kęstutis Zapkus, dėkodamas visiems už jo tėvo A. Zapkaus atminimo pagerbimą, sveikinimus jam asmeniškai, kvietimą atvykti į Mažeikius, žadėjo po metų grįžus vėl į Lietuvą, atvažiuoti į Mažeikius, susitikti su savo krašto žmonėmis, pristatyti savo kūrybą.
Renginyje keletą dainų atliko Vilniaus dailės akademijos folkloro grupė (vad. Gediminas Žilys).
Irena ATKOČAITIENĖ
