Automatinis išorinis defibriliatorius (AID) arba tiesiog defibriliatorius vadinamas efektyviausia pasaulyje žinoma gaivinimo priemone, galinčia išgelbėti žmogaus gyvybę staiga sustojus širdžiai.
Šiuo metu įstatymų ar norminių teisės aktų, kurie įmones, įstaigas, organizacijas įpareigotų turėti tokių prietaisų, Lietuvoje nėra. Todėl tai kol kas – organizacijų vadovų, darbuotojų ir klientų sauga ir sveikata besirūpinančių specialistų iniciatyvumo, sąmoningumo, geranoriškumo ir pinigų klausimas.
Galbūt ateityje situacija keisis, nes Sveikatos apsaugos ministerija siūlo šalyje plėsti defibriliatorių tinklą ir taip didinti visuomenės saugumą, mažinti mirtingumą dėl staigaus širdies sustojimo.
„Santarvė“ domėjosi, kokia situacija dėl defibriliatorių šiuo metu yra Mažeikių rajone.
Pagrindinė mirtingumo priežastis nesikeičia
Širdies ir kraujagyslių ligos – vienas didžiausių modernios Lietuvos valstybės iššūkių.
Remiantis skirtingais duomenimis, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje svyruoja tarp 52 ir 56 proc.
Procentai procentais, o Lietuvos kardiologų draugijos ir Lietuvos širdies asociacijos iniciatyva prieš porą metų parengtame leidinyje paskelbta: 2000–2023 m. dėl širdies ir kraujagyslių ligų užgeso 545 tūkst. žmonių gyvybės. Panašiai tiek žmonių gyvena Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus.
Lietuvoje staigiai sustojus širdžiai kasmet miršta apie 3–4 tūkst. žmonių, neretai – aplinkinių akivaizdoje. Vadinasi, turėdami pirmosios pagalbos žinių ir gaivinimui reikalingų priemonių aplinkiniai galėtų kasmet išgelbėti daugiau nei 2 tūkst. žmonių.
Siūlo plėsti tinklą
Dabar apie vieną reikalingiausių prietaisų pagalbai teikti
Oficialiai – penki defibriliatoriai
Defibriliatorių bus daugiau
Supranta poreikį ir svarbą
Nurodymai gelbėjantiems žmones
Įsigijo galvodami apie rizikas
Siekis – pasirūpinti darbuotojais ir klientais
Visą straipsnį galite skaitykite laikraštyje „Santarvė" arba užsisakę laikraščio elektroninę versiją.
Prenumeruok internetu
