Pasak kun. Klemenso Jaramino, Vėlinių dieną ar jos išvakarėse ateiname aplankyti ir išlaikyti krikščioniškąjį šventųjų ir nenutrūkstamą gyvųjų bendravimą su iškeliavusiais Amžinybėn.Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų šventė, kurios metu prisimenami visi bažnyčios pripažinti šventieji. Ketvirtadienį – Vėlinės – mirusiųjų paminėjimo diena, nebeturinti šventės nuotaikos. Nors einančios viena po kitos šios dvi pirmosios lapkričio mėnesio dienos skirtingos, abi jos paženklintos vilties ženklu.
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kunigas Klemensas Jaraminas pastebi, kad Visų šventųjų minėjimo metu šv. Mišių nuotaika yra džiaugsminga ir bažnyčioje vyrauja džiaugsmą simbolizuojanti liturginė spalva – balta.
„Šią dieną prisimename visus šventuosius, kuriuos pripažino bažnyčia, taip pat paminime ir visus anoniminius šventuosius, kurių bažnyčia nekanonizavo. Tai paprasti žmonės, kurie Dievo malonės dėka nugyveno šventą gyvenimą, todėl šią dieną ir mūsų gyvenimo kelionė turėtų būti suvokiama kaip pakvietimas, nes Dievas kviečia eiti šventumo keliu“, – teigė dvasininkas.
Kasmet lapkričio 1-oji primena, kad per Krikšto sakramentą mes gauname šventumo dovaną – krikštą, todėl turime susimąstyti, ar einame šiuo šventumo keliu.
„Tas momentas labai gražiai atsiskleidžia, kada lankome mirusiųjų kapus: kai ateina amžinybės akimirka, gal ir suvoki, kad ne viską, eidamas šventumo link, padarei“, – kalbėjo kun. K. Jaraminas.
Vytautas MALŪKAS
Visas rašinys – „Santarvės“ laikraštyje.
Keisti tie žmonės, gyvena kaip ateistai, o ant kapu vis tiek nueina zvakeliu uždegti.