Prie Ventos įsikūrusiems gyventojams gamtos saugumas iki šiol rūpėjo labiau nei valdininkams?
Voverių gyventojai ne pirmi metai atakuoja rajono valdžią dėl centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo.
Žmonėms sunku susitaikyti su tuo, kad pagal specialųjį planą, kuriame išrikiuoti infrastruktūros darbai, vienintelė vandentiekio neturinti gyvenvietė atsidūrė sąrašo gale.
Valdininkai pripažįsta klaidas ir bando jas ištaisyti.
ŠULINYS – VIENINTELIS PASIRINKIMAS
Voverių gyventojai replikuoja, kad jie jau pavargo nuo politikų ir valdžios pažadų spręsti jų problemą. Ypač pažadais žarstomasi artėjant rinkimams į savivaldą ar Seimą.
„Jau keleri metai keliame tą problemą. Savo bėdas išsakėme ir šios kadencijos valdžiai, kai bene prieš mėnesį vyko jos atstovų susitikimas su Tirkšlių seniūnijos gyventojais“, – prisiminė Voverių bendruomenės pirmininkas Vytautas Petreikis.
Voverių gyventojų interesus ginantis vyras apgailestavo, kad valdžios atstovai kalbėjo abstrakčiai.
„Dažnai girdime argumentus, kad mažai gyventojų Voveriuose. Deklaruota yra šiek tiek per du šimtus, tačiau sklypų yra daugiau kaip penki šimtai. Tad vandentiekis čia turi perspektyvą“, – samprotavo pašnekovas.
Gyventojai prisiminė ne vieną parengtą projektą, tačiau jie taip ir liko popieriuje.
Apgavęs ir verslininkas, žadėjęs iki gyvenvietės privesti vandentiekio ir nuotekų vamzdyną.
Voveriškiai teigė triukšmą keliantys ne tik dėl savo patogumo. Gyvenvietė įsikūrusi šalia Ventos upės ir žmonės baiminasi, kad nuotekos gali ją užteršti.
PROJEKTAI LIKO POPIERIUJE
Voverių gyventojai dėl centralizuoto vandens tiekimo ketina kreiptis į Savivaldybės tarybą. Tokius jų ketinimus palaiko ir Tirkšlių seniūnas Klemas Sobutas.
Pašnekovai prisiminė, kad prieš kelerius metus buvo paruoštas Voverių centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektas, pretenduojantis į Europos Sąjungos lėšas. Tačiau tuo pat metu buvo teikiamas projektas ir dėl Auksūdžio gyvenvietės.
Voverių gyvenvietės žmonės mano, kad pastarajam projektui „kojas įdavė“ aktyvus Tarybos narys auksūdiškis Antanas Tenys (dabartinis meras – B.R.).
„Tai nėra blogai. Natūralu, kad turi būti „stūmėjas“. Reikėtų ir mums deleguoti ką nors į Tarybą, Seimą“, – samprotavo bendruomenės pirmininkas V. Petreikis.
A. Tenys, kalbėdamasis su „Santarve“, neneigė porą kartų dėl Auksūdžio projektų vykęs į sostinę.
„Lobizmo neįžiūriu. Gyniau gyvenvietės bendruomenės interesus. Derinau projektus, kaip geriau ten viską padaryti“, – paaiškino politikas.
MINISTERIJOJE PRAŠĖ PARAMOS
Gali būti, kad ir be atstovų Taryboje Voverių gyvenvietės problemos pajudės. Praėjusią savaitę rajono Savivaldybės atstovai vyko į Vilnių, kur susitiko su Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktoriumi Inesiu Kiškiu.
Savivaldybės meras A. Tenys džiaugiasi, kad departamento direktorius I. Kiškis pritarė vandentvarkos projektų plėtrai Mažeikiuose. Padėti mažeikiškiams galimybė yra, nes kai kurie rajonai nepanaudojo jiems skirtų lėšų.
Mažeikiškiai prašo 5,5 milijono litų Viekšnių miesto buitinių nuotekų valymo įrengimams statyti, 2,6 milijono – Viekšnių miesto vandentiekio ir nuotekų tinklams plėsti, 5,5 milijono litų – vandentiekio ir nuotekų tinklams statyti sodų bendrijose „Rasa“ ir „Raselė“, 2,2 milijono litų – Voverių gyvenvietėje. Taip pat aptartas ir vandentiekio bei nuotekų tinklų statybos klausimas Gyvolių gyvenvietėje.
„Dabar viskas priklausys nuo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko. Derinu, kad priimtų šią savaitę, norime įteikti oficialų raštą“, – vakar „Santarvei“ teigė meras.
PARENGTAS SPECIALUSIS PLANAS
2008 metų rudenį buvo parengtas Mažeikių rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, apimantis 2009–2014 metų laikotarpį. Kaip tada aiškino jo rengėjai, šio plano tikslas – nustatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas, vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis.
Rengiant planą buvo išnagrinėta situacija 88 rajono gyvenamosiose vietovėse. Kiekvienai jų nustatytos priimtiniausios centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovacijos ir plėtros priemonės.
Kodėl vienintelė vandentiekio neturinti Voverių gyvenvietė atsidūrė plano gale (įrengti centralizuotą vandens tiekimą numatyta tik 2014 metais), anot Savivaldybės specialisto Jono Repšio, geriausiai galėtų atsakyti to plano rengėjai. Esą gyvenamosios vietovės, kuriose siūlomas centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos kūrimas, renovacija, plėtra, suskirstytos prioriteto tvarka. O nustatant gyvenamųjų vietovių prioritetus, buvo atsižvelgta į Mažeikių rajono bendrojo plano koncepciją, gyventojų skaičių, investicijų ekonominį efektyvumą.
EILIŠKUMO NESILAIKOMA
Nors vandentvarkos specialusis planas ir yra, tačiau rikiuojant darbus, nuo eiliškumo nukrypstama. Kaip ir numatyta plane, vandentvarkos infrastruktūros darbai ne pirmi metai vyksta Mažeikiuose, Viekšniuose. Tačiau darbai Sedoje, Bugeniuose, Plinkšėse pradėti, aplenkiant kitas plane išvardytas gyvenvietes.
„Susipynė du dalykai. Kai kurie darbai pradėti pagal Europos Sąjungos remiamą Ventos ir Lielupės baseino projektą, o specialusis planas parengtas vėliau. Jis sudarytas pagal kitus reikalavimus, todėl yra neatitikimų – kiekvienas į savo reikalavimus žiūrėjo“, – situaciją komentavo J. Repšys.
Anot specialisto, tokie neatitikimai atsiranda dėl to, kad nėra pakankamo finansavimo. Pagal specialųjį planą, vandentvarkos projektas Mažeikiuose ir Viekšniuose turėjo būti įgyvendintas dar 2009 metais.
„Pinigų prašėme Viekšnių valymo įrenginių statybai ir vandens tiekimo projekto trečiajam etapui užbaigti – kad visas miestelis būtų sutvarkytas galutinai. O dėl „Rasos“ ir „Raselės“… Tai tik tos sodininkų bendrijos turi detaliuosius planus. Voverių gyvenvietės nuotekos kelia pavojų Ventos upei, o Gyvolių – Ventos regioninio parko teritorijai“, – kodėl Aplinkos ministerijos prašant pinigų iš plano buvo pasirinktos būtent tos vietovės, paaiškino meras A. Tenys.
PLANĄ REIKIA KOREGUOTI
Savivaldybės specialisto J. Repšio teigimu, mažeikiškiai buvo vieni pirmųjų, pasitvirtinę vandentvarkos infrastruktūros specialųjį planą.
„Darėme pagal reikalavimus. Kitos savivaldybės neskubėjo, tiksliau pasidarė. Kai procesas įsibėgėjo, atsirado daugiau aiškumo. Dabar turime remtis specialiuoju planu, nors girdžiu, kad yra kiti prioritetai“, – apie neatitikimus kalbėjo pašnekovas.
Esą mažiau klaidų ir neatitikimų tose savivaldybėse, kurios neskubėjo rengti specialiųjų planų. Anot J. Repšio, kai bus rengiamas kitas specialusis planas, skirtas 2015–2020 metų laikotarpiui, jis būsiąs tikslesnis.
Savivaldybės meras A. Tenys mano, kad bet kokias klaidas įmanoma ištaisyti.
„Planą reikės peržiūrėti, persvarstyti prioritetus. Taryba turės tarti žodį, jeigu mūsų prašymas dėl pinigų vandentvarkos projektams bus patenkintas“, – paaiškino meras.
Elijaus KNIEŽAUSKO nuotrauka.: Šiek tiek per du šimtus gyventojų turintys Voveriai – vienintelė gyvenvietė rajone be vandentiekio.
