Vyrų krepšinis vaikino neužklupo netikėtai

Šį sezoną pirmą kartą „Mažeikių“ krepšinio komandos startiniame penkete beveik per kiekvienas rungtynes aikštelėje pasirodo dvidešimtmetis 191 centimetro ūgio vietos sporto mokyklos auklėtinis Laurynas Jacevičius. Sportininkas juokavo, kad treneriai neseniai užsiminę, jog karjeros pradžioje nemanę, kad jaunasis krepšininkas gali iš viso ko nors pasiekti.


SKIRIASI MOTYVACIJA
Jaunasis krepšininkas pernai starto penkete „Mažeikių“ komandoje pasirodydavo epizodiškai, tuo tarpu šį sezoną retos rungtynės prasidėdavo be Lauryno.
„Man labai patinka rungtynes pradėti nuo pat pradžių, tada visą laiką jauti psichologinį tvirtumą. Per pastarąsias kelerias rungtynes kritau į nedidelę „duobelę“, todėl vietą starto penkete vėl reikia išsikovoti“, – sakė Laurynas.
Pasak sportininko, vienokia motyvacija yra tada, kai iškrenti iš starto penketo – tada nori pasirodyti kuo geriau, kad į jį sugrįžtum, kitokia, kol į jį patenki – tada turi įrodyti, kad esi vertas jame būti.
Krepšininkas prisipažįsta, kad krepšiniu susidomėjo vėlokai, būdamas dvylikos trylikos metų. Prieš tai išbandė ir karatė, ir futbolą. Būdamas ketvirtoje ir penktoje klasėse mėgėjiškai žaidė M. Račkausko gimnazijos komandoje, o rimtas treniruotes pradėjo lankyti pas trenerį Vladą Šulcą.
„Buvo susirinkusi nebloga komanda, joje dar žaidė „Mažeikių“ žaidėjai Simonas Petkevičius ir Giedrius Žadvydas. Moksleivių krepšinio lygoje didelių laimėjimų nepasiekėme, tik paskutiniais metais kelią į antrojo diviziono ketvertuką mums užkirto Alytaus komanda, kurioje tuo metu rungtyniavo šalies jaunių rinktinės nariai Žygimantas Janavičius bei Vaidas Čepukaitis, šiuo metu žaidžiantys Kaune. Buvome „namų komanda“, kurią Mažeikiuose retai kas įveikdavo, tuo tarpu išvykose dažnai pralaimėdavome“, – prisimena krepšininkas.
Kaip didžiausią laimėjimą, Laurynas įvardijo šalies čempionų vardus, kuriuos iškovojo kartu su Sodų vidurinės mokyklos ekipa.
MĖGSTAMIAUSIAS
ELEMENTAS –
DĖJIMAS Į KREPŠĮ
Jau trečius metus dvidešimtmetis gina reprezentacinės miesto vyrų komandos garbę. Pasak jo, sunku nebuvę: pirmaisiais metais net septyni 1988 metų gimimo Sporto mokyklos ekipos žaidėjai lankė vyrų treniruotes, tiesa, žaidė nedaug. Antraisiais metais juos pakvietė tęsti karjerą, tai ir pasiliko. Nebuvo sunku ir dėl to, nes jaunimas gerokai buvo „apšaudytas“ rajono krepšinio pirmenybėse, kur Laurynas rungtyniavo už „Naftą“. Čia vyravo fizinis krepšinis, kur teko nemažai stumdytis. Dar prisidėjo žaidimas Šiaulių krepšinio pirmenybėse.
Vaikinas prisipažįsta, kad jo mėgstamiausias krepšinio elementas – dėjimas į krepšį, ne veltui jau antrus metus iš eilės jis atstovaus mūsų krepšinio ekipai Nacionalinės krepšinio lygos Žvaigždžių dienoje, oro karaliaus rungtyje.
Daugelis internete matė filmuką apie Lauryno ir jo draugo atliekamus triukus su kamuoliu.
„Šiaip tai šį filmą sukūrėme sau, tačiau brolis persiuntė jį draugui, šis kitam draugui, o tas įdėjo į internetą, taip ir išplito. Aišku, kad norint atlikti tokius triukus, vien treniruočių neužtenka: jau tris vasaras kiekvieną dieną treniruojuosi pagal specialią programą, kuri padeda vystyti šuolį, žinoma, neužmirštu ir kitų krepšinio elementų. Paskaičiavau, kad dvyliktoje klasėje žaidžiau už keturias komandas, na, o dabar – už dvi“, – sakė krepšininkas.
Šiuo metu Lauryno grafikas ypač intensyvus: keturios dienos Mažeikiuose – dvi treniruotės ir dvejos varžybos, trys dienos Klaipėdoje (L. Jacevičius yra antro kurso teologijos studentas Klaipėdos LCC tarptautiniame universitete – V. S. ) – dvi treniruotės ir vienos varžybos.
„Taip po tris kartus su bendraklubiu Tada Klimu ir kursuojame tarp uostamiesčio ir Mažeikių. Buvo sunku: niekada nebuvau blogas mokinys, norėjau ir krepšinyje kažko pasiekti, ir moksle, todėl pernai vos nepersiplėšiau ir net pasiėmiau akademines atostogas. Šiemet prioritetą skyriau krepšiniui, pasilikau minimalų paskaitų skaičių, ir kol kas pavyksta viską suderinti“, – atviravo Laurynas.
Laimėti padeda užsidegimas ir komandinis žaidimas
Žaidėjo manymu, Nacionalinės krepšinio lygos tokios komandos, kaip Kauno „Žalgiris A. Sabonio KM“, „Aisčiai-Artransa“, „AlytusAlramsta“, nors ir turi jaunimo rinktinės žaidėjų, dar negali tinkamai rungtis su vyrais. Tačiau tarp kitų ekipų didelio meistriškumo skirtumo nėra, todėl ką nors prognozuoti yra labai sunku. Net ir pirmenybių lyderis Utenos „Juventus LKSK“ nėra neįveikiamas – pasak krepšininko, prieš mažeikiškius jie buvo stipresni tik rungtynių dieną, o šiaip yra „įkandami“, ir, žaidžiant savo geriausią žaidimą juos galima nugalėti.
„Mažeikiai“ dažniausiai pranašesni būna savo komandiniu žaidimu bei vidiniu užsidegimu, kuriam didelę įtaką turi sirgalių palaikymas.
„Palaikymas ne tik padeda žaisti, bet ir įpareigoja kovoti negailint jėgų iki paskutinės sekundės, nes negalima apvilti susirinkusių mažeikiškių. Kai pažiūri, kiek kai kuriuose miestuose sirgalių stebi rungtynes, nebesinori palikti savojo miesto“, – sakė L. Jacevičius.
Atkrintamosiose varžybose, anot jo, daug lems du kriterijai – savos aikštės pranašumas ir galimybė išvengti neparankių varžovų (tai Šiaulių „ABRO Universitetas“, Prienų „Rūdupis“ bei Pakruojo „Meresta“). „Mažeikiai“ šiuo metu lipa iš duobės ir pajėgūs įveikti visus varžovus.
ATEITYJE – TIK KREPŠINIS
Kaip ir ne vienas kalbintas „Mažeikių“ krepšininkas, Laurynas norėtų būti bent septyniais dešimčia centimetrų aukštesnis.
„Tačiau ir mes, mažiukai, taip pat turime savo pranašumą – tai greitis ir vikrumas. Kiek tokių žaidžia stipriausiose Europos ar NBA komandose, be jų krepšinis taptų nykus. Todėl raginu vaikus, norinčius žaisti krepšinį, savo svajonės neatsisakyti, nes viską lemia darbas, darbas ir tik darbas“, – įsitikinęs krepšininkas.
Lauryno manymu, sportininkui svarbu žinoti, ko jis nori, ko siekia, nes kol to neįsisąmonins – laimėjimų nebus. Žinoma, negalima palikti nuošalyje tokių dalykų kaip mokslas. Jeigu jau ką pasirinkai, tai reikia netingėti, tam atsiduoti visa širdimi, pamiršti apie rūkalus ir svaigalus (Laurynas šių įpročių neturi).
„Apie ateitį net neklauskite, mano planuose tik krepšinis. Ir į Klaipėdą išvažiavau tik dėl to, kad galima suderinti mokslus ir krepšinį. Gyvenimas sukasi, sukasi, ir anksčiau negalvojau, o dabar vien tik trokštu žaisti ir kuo daugiau pasiekti šioje sporto šakoje“, – prisipažino mažeikiškis.
Į tradicinius klausimus krepšininkas atsakė glaustai: „Važinėju 1996 metų laidos automobiliu „Chrysler Stratus“, merginos šiuo metu neturiu, gyvenu dviejose vietose – Klaipėdoje kartu su keturiais mažeikiškiais nuomojamės butą priešais LCC universitetą, o grįžęs – Viekšniuose pas tėvus“.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Laurynas prisipažįsta, kad krepšiniu susidomėjo vėlokai – būdamas jau paauglys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto