Vytauto Savickio dovanos Žemaitijos sostinei

Birželio 10-12 dienomis Žemaitijos sostinėje vyks šventiniai renginiai, skirti Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 555-osioms metinėms. Nuo seno miestas, įsikūręs ant septynių kalvų, garsėjo sumaniais politikais, gabiais meistrais, talentingais menininkais.
Ne tik Lietuvoje Telšių vardą garsina tautodailininkas, Telšių miesto garbės pilietis Vytautas Savickis.
Šiemet sukanka 50 metų, kai meistras atvyko gyventi į Žemaitijos sostinę.

VAIKYSTĖ
Vytautas Savickis gimė 1936 m. lapkričio 3 d.
Nerūpestingi vaikystės metai prabėgo Gargždų rajone, šalia Judrėnų miestelio įsikūrusiame Šakėnų kaime.
Šeimoje augo 14 vaikų. Meistras mokėsi Mikų pradinėje mokykloje bei Judrėnų septynmetėje.
„Polinkį į medžio drožybą pajutau būdamas vos šešerių metų“, – sakė V. Savickis.
Medžio drožėjas teigė tiksliai negalįs pasakyti, kada jam buvo padovanotas pirmasis drožimo peiliukas, bet įsitikinęs, kad apie 6–7-uosius gyvenimo metus.

50 METŲ
Šią vasarą sukanka 50 metų, kai jaunas vaikinas, vedamas didžiulių vilčių ir svajonių, atvyko studijuoti į Telšių dailės technikumą.
„Pamenu, stovime su kurso draugais ant kalnelio prie muziejaus ir svarstome, kaip ištverti studijų metus. Tada tie penkeri metai atrodė kaip visa amžinybė. Dabar susitikę šias mintis prisimename su šypsena. Kas tie penkeri metai, palyginti su penkiasdešimt, praleistų šiame mieste“, – su ilgesiu kalbėjo pašnekovas.
Trečiaisiais studijų metais V. Savickis nusprendė mesti mokslus ir imtis darbo.

VISUR KARTU
1958-ųjų vasario 22 d. Vytautas sumainė aukso žiedus su Julijona. Jų šeima iki šiol daugeliui aplinkinių yra pavyzdys, rodantis, jog mylint, gerbiant vienas kitą, dirbant išvien galima kalnus nuversti.
„Geriausia mano talkininkė – Julijona. Kai abu sukimbame, ir storiausias ąžuolas paklūsta“, – didžiuodamasis žmona tvirtino meistras.
Vasario mėnesį sukako 47 metai, kai Savickiai džiaugsmais bei sunkumais dalijasi pusiau. „Juk taip lengviau“, – įsitikinęs medžio kalbintojas.

DARBO VINGRYBĖS
Pažaboti medį, o ypač ąžuolą, sunku, bet jį prakalbinti, iš jo ką nors išdrožti – dar sunkiau. Meistras prisipažino, jog šis darbas reikalauja kruopštumo, atitinkamos medžio priežiūros (kad neperdžiūtų ar neperšlaptų).
Anot paties V. Savickio, iš pradžių medį jis tik gadinąs, po to visą laiką taisąs, gražinąs, kol jis įgauna reikiamą formą.

PUOŠIA TELŠIUS
V. Savickio išdrožti stogastulpiai puošia ne vieną Telšių vietą. Jie įamžino tūkstantmečio parko prie Germanto ežero sodinimo bei Europos parko sodinimo dienas.
Jo dekoratyviniais stulpais papuoštas ir šalia Žemaičių muziejaus „Alka“ esantis Žaliasis kalnelis, Džiugo piliakalnis ir kt.
Koplytstulpį meistras pastatė ir savo gimtinėje, kur dabar jau nebėra kaimo. Apie jo buvimą čia byloja tik meniškai išdrožtas dekoratyvinis stulpas.
O kiek dar darbų darbelių, įvairiomis progomis dovanotų miesto įstaigoms, draugams. „Vien „Ateities“ vidurinėje mokykloje mano dirbinių būtų galima priskaičiuoti jau arti šimto“, – mintimis dalijosi tautodailininkas.

LAUKIA JUBILIEJAUS
V. Savickis labiausiai žinomas kaip monumentaliųjų skulptūrų, antkapinių paminklų, kuriuos dažniausiai daro iš ąžuolo, meistras.
Noriai dirba ir taikomosios dekoratyvinės dailės srityje. Jis jau yra sukūręs daugiau nei pusę šimto pavienių ir grupinių stogastulpių. Daugelis jų ženklina piliakalnių, buvusių sodybų, iškilių žmonių gyvenimo ir darbo vietas. Kai kurie darbai sukurti įvairių padavimų ir legendų temomis.
V. Savickis žinomas ir kaip dekoratyvinių lėkščių drožėjas (vienas iš pradininkų). Šios lėkštės suvenyrinio pobūdžio, dažniausiai skirtos dovanoms, sukurtos įvairių jubiliejų proga.
Meistras patikino, kad ir 555-ųjų Telšių miesto vardo paminėjimo metinių proga yra sumanęs padaryti ne vieną suvenyrą. Jie bus padovanoti Telšių labui daug gero padariusiems žmonėms.

MIESTO ŠVENTĖ
BIRŽELIO 10 d. 11 val. – Telšių rajono savivaldybės tarybos iškilmingas posėdis. Dalyvauja svečiai iš Lietuvos ir užsienio, žymūs telšiškiai, kraštiečiai;
15 val. – aikštės prie Savivaldybės administracijos atidarymas, paminklo Nepriklausomybei pašventinimas, pučiamųjų instrumentų orkestrų paradas-koncertas;
18 val. – parodos „Telšių praeitis – dalis Žemaitijos istorijos“ atidarymas Žemaičių muziejuje „Alka“;
BIRŽELIO 11 d. 12 val. – kraštiečių susitikimas Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje. Knygos „Telšių rajonas: informacinis leidinys“ pristatymas;
15 val. – profesionalių telšiškių dailininkų parodos atidarymas Telšių parodų salėje;
17 val. – Katedros aikštės atidarymo ceremonija ir skulptūrų katedros vartuose pašventinimas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir solistų koncertas aikštėje (esant blogam orui – katedroje);
19 val. – iškilmingas teatralizuotas Telšių 555-mečio jubiliejaus paminėjimas „Riedėjimai į Telšius“ Žemaitės dramos teatre;
20 val. – šventė miesto visuomenei „Telšiams 555“ ant Zakso kalno;
23 val. – ugnies fiesta ant Masčio ežero, fejerverkai.
BIRŽELIO 12 d. 12 val. – Šv. Antano atlaidai. Šv. Mišios katedroje, procesija;
16 val. – liaudies meno šventė Žemaitijos kaimo muziejuje. Tautodailininkų darbų, liaudies amatų mugė, kaimiškų kapelų, klojimo teatrų, folkloro ansamblių koncertai, vakaronė, senovinė karyba.
Laima KATUTYTĖ
Roberto Normanto nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto