Žalos įkainiai padidėjo kone dvigubai

Nuotr. iš redakcijos archyvo

Nuo rugsėjo 8 d. beveik dvigubai padidėjo žuvų ištekliams padarytos žalos įkainiai, galioję septynerius metus. Žala bus skaičiuojama ir už neteisėtai pagautas, palaikytas ir tik vėliau paleistas žuvis.

Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas galiojo nuo 2013 metų, šiuo metu jis pakeistas.
„Nutarėme sugriežtinti atsakomybę už neteisėtą žvejybą, nes kai kurie žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo įkainiai buvo nepateisinamai maži, neindeksuoti daugelį metų“, – kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Kaip informavo Aplinkos ministerija, nors nuo 2013 m., kai buvo apribota verslinė žvejyba ir dešimteriopai padidinti žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo įkainiai, Kauno mariose ir daugelyje ežerų žuvų padaugėjo, bet kai kurių iš jų – ūsorių, skersnukių, ungurių, salačių, plačiažnyplių vėžių – išteklių tebėra pernelyg mažai, vandens telkiniuose vis dar trūksta plėšriųjų žuvų.
Neteisėtos žūklės mėgėjams, susirengus į žvejybą draudžiamu metu ar prieš metant tinklus, teks pasvarstyti, ar laimikis vertas kompensacijos už jį.
Nuo šiol viena neteisėtai sužvejota lašiša arba šlakis kainuos 970 eurų (buvo 580 eurų), kiršlys, lydeka, margasis upėtakis, salatis, sykas, sterkas, vėgėlė – 240 eurų (buvo 145 eurai), karpis, karšis, lynas, meknė, šapalas, žiobris – 100 eurų (buvo 60 eurų), vienas plačiažnyplis ar siauražnyplis vėžys, ešerys, karosas, kuoja, plakis, raudė – nebe 9 eurai, o 15.
Visas straipsnis – laikraštyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto