Žemaičių gramatikos patarimai

Remdamiesi kalbininkų Juozo Pabrėžos ir Aleksandro Girdenio patarimais (Juozas Pabrėža, „Žemaičių rašybos patarimai“, 1991, ir Aleksas Girdenis, Juozas Pabrėža, „Žemaičių rašyba“, 1998), norintiesiems ne tik kalbėti, bet ir rašyti žemaitiškai pateiksime žinių apie žemaičių  gramatikos ypatumus.

Kalbėsime tik apie šiaurinės dalies žemaičius.
Kviečiame „Santarvės“ skaitytojus rašyti žemaitiškai. Aleksas Girdenis sakė: jeigu kuria kalba rašoma poezija, tai geriausias įrodymas, kad kalbai lemtas ilgas ir gražus gyvenimas.
Gramatikos patarimuose spausdinsime rašybos pavyzdžius. Manome, kad ateityje atsiras galimybė balsių ilgumą parodyti viršuj raidės rašomu brūkšneliu.
Pradėsime nuo trumpųjų balsių.
Žodžio kamieno trumpieji balsiai dažniausiai rašomi taip, kaip tariami, t. y. trumposiomis raidėmis, pvz.: ligi, riši, rublis, suki, ruskis, plėkė, kėšo, lėpk, soskems, medos. Tačiau reikėtų įsidėmėti vieną išimtį: trumposiomis raidėmis žymimi ir tokie ilgieji balsiai, kurie pailgėja dėl kirčio tam tikrose pozicijose. Paprastai tokie pailgėję balsiai kaitaliojasi su trumpaisiais, plg.:  matė – matiem, vedė – vediem, lipo – lėpa, lipu – lėpo, kubilu – kobėlo, kubilas – kobėls.
Žemaičiai yra ryškiai sutrumpinę žodžio galą. Jeigu galūnė yra trumpa ir niekada negali turėti kirčio, balsis yra išmetamas. Pvz.: veda – ved, bėga – bieg, myli – myl, knisa – knės. Išmesdami iš galūnės balsį a, žemaičiai nepalieka ir prieš jį esančio priebalsio j. Pvz.: kraujas – kraus, naujas – naus, lašnoja – lašnuo.
Trumpasis balsis a neišmetamas iš sunkiai ištariamų priebalsių sanplaikų. tokioje vietoje a ištariamas o. Taigi: balsas – balsos, kipšas – kėpšos, daržas – daržos, guzas – gozos.
Nekirčiuotose galūnėse vietoj bendrinės kalbos ilgųjų balsių žemaičiai taria trumpuosius, vadinasi, ir rašome trumpuosius balsius. Pvz.: tėvą –  tieva, bobą – buoba, gėlę – gielė.
Dauguma žemaičių trumposiose galūnėse nuosekliai skiria u nuo o, i nuo ė. Taip reikėtų ir rašyti. Pvz.: brolis – bruolis, vagis – vagės, naktis – naktės, bet dgs. naktis –  naktis, vns. gal. – karalių, bet dgs. kilm. karalio ir pan.
(Bus daugiau)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto