2016 metais, kai Žemaičių Kalvarijos miestelis pelnė Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą, gimė idėja rengti festivalį „Šviesos ieškok naktyje“. Jau ne kartą teko įsitikinti, kad išskirtiniai sumanymai greitai prigyja ir tampa tradicija. Tad jau devynerius metus pirmą rugsėjo penktadienį šviesos ieškoti naktyje žmonės suvažiuoja į Žemaičių Kalvariją. Ne išimtis ir šie metai. Tiesa, šį kartą festivalis buvo kiek kitoks nei įprasta, bet dėl to savo žavesio neprarado.
Pirma naujovė – tai, kad festivalis surengtas ne penktadienio, o sekmadienio vakare. Kita – žiūrovų laukė įspūdingas profesionalių atlikėjų pasirodymas.
Kasmet į šviesos ir muzikos festivalį sueina ar suvažiuoja ne tik vietiniai seniūnijos gyventojai, bet ir svečiai iš kitų seniūnijų, kitų rajonų. „Šiemet sulaukėme labai daug žiūrovų. Gaila, kad nespėjome pabendrauti su kolegomis iš Kelmės, Mažeikių. Gal ir iš kitur buvo“, – džiaugėsi Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė.
Kad festivalis neprarastų savo žavesio, prie šviečiančių dekoracijų prisideda seniūnijų bendruomenės, pavieniai ar į klubus susibūrę žmonės. Šiemet renginio erdvę papuošė Šarnelės kaimo bendruomenės ir Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ sukurtos dekoracijos. Visą miestelį puošė ir į savotišką paradą kvietė šviečiančios instaliacijos, įspūdingai apšviestas bažnyčios fasadas, senelių globos namų teritorija. Prie miestelio grožio sukūrimo prisidėjo pavieniai kalvariškiai, mokykla, miestelio senjorės. Savo sukurtą instaliaciją atvežė Žlibinų kultūros centro kolektyvas.
Tradiciniame renginyje sulaukta ir svečių – Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio, jo pavaduotojo Žydrūno Purauskio. Kasmet šventėje apsilankantis vicemeras dėkojo susirinkusiesiems už Žemaičių Kalvarijos kultūros centro ir bendruomenės kūrybingumo, triūso įvertinimą ir linkėjo kiekvienam atrasti pačią ryškiausią šviesą.
Kiekvienais metais žiūrovai stebisi festivalio organizatorių išmone ir dovanotomis staigmenomis. Per devynerius metus žiūrovai išvydo ir lazerių šou, ir grojantį bei šokantį fontaną ant vandens, ir ekstremalų, specialiai tamsiajam paros laikui pritaikytą dviračių šou. O šiemet kartelė užkelta tiek, jog atrodo, kad aukščiau jau ir neįmanoma – puiki teatralizuota Kauno valstybinio muzikinio teatro solisčių Akvilės Garbenčiūtės ir Kristinos Siurbytės, Kauno nacionalinio dramos teatro aktoriaus Henriko Savickio ir pianistės Beatos Vingraitės koncertinė programa „Laumių pasakojimai“. Programoje skambėjo lietuvių dainuojamosios poezijos, populiariosios muzikos fragmentai, dainos, užsienio atlikėjų kūriniai ir muzikinės interpretacijos.
„Kasmet iš žmonių išgirstame, kad tai buvo pats gražiausias festivalis. Tai ir šiemet jau išgirdome, kad buvo įspūdinga, klausė, kad kažin kuo nustebinsime kitais metais. Kitąmet bus jubiliejinis festivalis, tad jau dabar pradėsime galvoti“, – po renginio kalbėjo R. Jokubauskienė.
Sakoma, kad tradicija tampantys renginiai gyvi tol, kol sulaukia žiūrovų. Panašu, kad festivaliui „Šviesos ieškok naktyje“ išnykimas negresia. Ir, kaip sakė R. Jokubauskienė, atlikėjai patenkinti, žiūrovai – taip pat, vadinasi, tikslas pasiektas – festivalis įsirėžė ne tik į atmintį, bet ir į širdį.
Jolanta Vasiliauskienė
