Seniausi Lietuvoje visuotiniai atlaidai Žemaičių Kalvarijoje pradėti rengti nuo XVII a. pirmosios pusės. Kazimiero PAULAUSKO nuotr.
[nggallery id=404 template=caption]Žemaičių Kalvarijoje sekmadienis buvo didžiųjų Kalvarijos kalnų atlaidų pagrindinė diena. Šv. Mišioms vadovavęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis pabrėžė, kad šeima – tai pirmoji namų bažnyčia, kurioje vaikai iš tėvų išmoksta pirmųjų žodžių ir maldų.
Tikėjimas – ne tik dovana, bet ir užduotis
Tikėjimo metų Žemaičių Kalvarijos atlaidai šįmet skiriami Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje 20-mečio ir Žemaičių Kalvarijos bazilikos 25 metų sukaktims.
Kreipdamasis į žemaičius kardinolas teigė, kad per pastaruosius šimtmečius, nepaisant daugybės sunkumų, kančių, žemaičiai parodė, kad tikrai moka branginti tą Dievo dovaną, iš savo tėvų gautą katalikišką tikėjimą, perduoti jį iš kartos į kartą.
„Kaip svarbu kiekvieno mūsų gyvenime krikštas, sakramentas, kuris mus išlaisvina iš paveldėtos gimtosios nuodėmės, kuris suteikia mums Dievo malonę, įveda mus į tikinčiųjų bendruomenę, į Dievo vaikų šeimą“, – kalbėjo kardinolas.
Matydamas daugybę šeimų, atvykusių į Žemaičių Kalvariją prie stebuklingojo Šv. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo, kardinolas A. J. Bačkis teigė, kad bažnyčia moko apie šeimą, žmogų, jo prigimtį, nes tikėjimas yra ne tik dovana, gauta iš Viešpaties, bet ir didelė užduotis.
„Tėvai, motinos, močiutės, seneliai, jūs esate pirmieji vaikų auklėtojai ir jūsų globoje vaikeliai atsiveria pasauliui, pajunta, kas yra meilė, draugystė, išmoksta bendrauti su kitais, bet išmoksta ir melstis, kartu nueiti į bažnyčią ar namuose pasimelsti. Tokiu būdu yra įdiegiamas tikėjimas“, – sakė kardinolas
Iki liepos 12 dienos Žemaičių Kalvarijoje meldžiamasi už šeimas, parapijas, ligonius, socialinius darbuotojus, valstybės vadovus, žemdirbius, kunigus, vienuolius, mokytojus, katechetus, krikščionišką Lietuvą ir kitomis intencijomis. Šv. Mišias kasdien aukoja vis kitas Lietuvos vyskupas.
Kalnus įkūrė dominikonai
Seniausi Lietuvoje visuotiniai atlaidai Žemaičių Kalvarijoje pradėti rengti nuo XVII a. pirmosios pusės, pastačius pirmąsias Kryžiaus kelio koplyčias. Iš Romos pargabenus ir Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje pastačius stebuklingąjį Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslą pradėti rengti ir tokio pat titulo kaip bažnyčia visuotiniai atlaidai. Šie atlaidai laiko tėkmėje (jie gyvuoja jau 367 metus) įgijo socialinį, kultūrinį pobūdį.
Gardai (dabartinė Žemaičių Kalvarija) rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti 1253 m. Miestelis įsikūręs prie Varduvos upelio, kuriame, anot legendos, buvo krikštijami žemaičiai. Krikštijamieji gaudavo naujus vardus ir dėl šios priežasties upė pavadinta Varduva, o šalia esantis kalnas – Šv. Jono Krikštytojo kalnu.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1417 m. Gardų žemę padovanojo Žemaičių vyskupui. 1619 m. ant šv. Jono kalno buvo pastatyta koplyčia, 1622 m. įsteigta parapija. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pakvietė vienuolius dominikonus, kuriems pastatė namus ir padovanojo žemės. Dominikonai čia įkūrė Kalvarijos kalnus – pastatė Kančios kelio stočių koplyčias. Iš Romos pargabenus ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje pastačius stebuklingąjį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą pradėti rengti ir Kalvarijos kalnų visuotiniai atlaidai.
Tikinčiųjų pastangomis Žemaičių Kalvarijos bažnyčia liko neuždaryta ir sovietmečiu, o Kalnų koplyčios išliko nenugriautos. Nepaisant sovietinės valdžios daromų kliūčių tikintiesiems atvykti į didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, kiekvienais metais į juos suvažiuodavo tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos.
2004 m. popiežius Jonas Paulius II nustatė Žemaičių Kalvarijos šventovėje galimų gauti visuotinių atlaidų sąlygas bei tvarką ir leido pradėti Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo karūnavimo popiežiškosiomis karūnomis procesą. Šį procesą užbaigė popiežius Benediktas XVI. Paveikslo karūnacijos iškilmės surengtos 2006 m. spalio 8 d.
