Asmeninis gyvenimas ir visuomeninė veikla. Kaip suspėja juos derinti žemališkės, kurioms gyvenime svarbu abu dalykai?
KARTU – SMAGIAU
Į buvusį pašto skyrių susirinkusios Žemalės bendruomenės moterys savo nuoširdumu ir entuziazmu paperka iš karto. Jos, kaip ir dauguma mažesniame miestelyje ar kaime gyvenančiųjų, turi ir šeimas, ir namus, ir gyvulių, ir daržų, tačiau jau daug metų laiko bei noro randa ir bendruomeninei veiklai.
Pačios žemališkės tikina, kad tos veiklos joms reikia, nes būryje daug smagiau ir įdomiau laisvalaikį leisti, dalintis džiaugsmais, paprasčiau padėti į bėdą patekusiems, saugoti vietos tradicijas.
„Antanina Šližienė, Adolfina Jučinskienė, Vitalija Stancevičienė, Rita Stonienė, Silva Žvinklienė, Justina Beniušienė, Margarita Gurauskienė, Sigita Pocevičienė, Ksavera Radvilienė, Regina Gerybienė, Irina Gabalienė, Vilma Stancevičienė, Janina Budrikienė, Violeta Pocienė,“ – savo nuolatines pagalbininkes, vis perklausdama, ar tik kurios nepamiršo, vardijo Žemalės bendruomenės pirmininkė Anita Avdaljan.
Anot jos, šios moterys ne pėsčios: jos ir dainą ansamblyje sudainuos, ir spektaklyje suvaidins, ir šventę miesteliui suorganizuos, ir sporto varžybose nenusileis.
PADĖTI LINKĘ NE VISI
Žemališkės džiaugiasi, kad miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose yra žmonių, kuriems jų idėjos artimos. Nuolat dėl visų bendruomenės reikalų pagalbos ranką joms ištiesia jaunimas.
„Atsimenate, pernai, kai himną prie kultūros namų giedojome, jaunuoliai didžiausia kompanija su vėliava atėjo. Kaip gražu buvo…“ – priminė A. Šližienė.
Jai pritarė ir kitos moterys, pasakodamos, kaip jaunimas moka šventėms ruoštis, kaip buriasi į futbolo, krepšinio komandas ir už Žemalę visame rajone rungtyniauja. Tik viena bėda – to jaunimo nedaug, net dešimtokų Žemalėje nelikę. R. Stonienė paaiškino: „Išvažiuoja vaikai į mokslus, ten ir laisvalaikį jau dažniau leidžia“.
Bendruomenės labui triūsiančioms moterims smagu, kad ir vyresniuosius žemališkius galima prisikalbinti padėti. Tik jie dažniausiai patys iniciatyvos nerodo, tačiau paprašyti padėti, niekada neatsisako. Tokie žmonės ir vietos saviveiklininkų koncertų, ir spektaklių neaplenkia, o kitas, žiūrėk, ir su gėlėmis ateina.
Tačiau aktyvioms Žemalės moterims vis dar apmaudu, kad ir jų miestelyje, kaip ir visur, yra žmonių, kuriems niekada niekas nėra įdomu, prisidėti prie renginių – „ne lygis“, bet dirbančiuosius pakritikuoti mėgsta.
„Būna, prieš šventes, susitikimus, susirinkimus į pašto dėžutes su laikraščiais programėles įmetame, susitikusios į rankas įduodame, laikraščiuose paskelbiame. Tačiau vis tiek atsiranda, kas pasako, kad organizatoriai blogi, nemokėjo pakviesti. Pasakykit, kaip bereikia kviesti?“ – klausė A. Avdaljan.
RENGINIAI – PAGAL GALIMYBES
Neturėdamos nei svarių finansų, nei stiprių rėmėjų, darbščios bendruomenės narės kultūriniam gyvenimui miestelyje neleidžia merdėti. Jos į įvairius renginius žemališkius pasižmonėti sukviečia bent kas mėnesį. Kaip pradeda Užgavėnėmis, Kovo 11-osios, Motinos, Tėvo dienos renginiais, taip ir sukasi iki pat Kalėdų, Trijų karalių švenčių. Ir visa tai – laisvalaikiu, pagal jėgas ir galimybes, nes daug idėjų įgyvendina už savo lėšas.
Pastaruoju metu bendruomenės moterų galvos užimtos tradicinių vasaros palydų, kurios Žemalėje vyks jau šį sekmadienį, rengimu: ir scenarijų kuria, ir svečių kolektyvus kviečia, ir žaidimus, pramogas bei loterijas galvoja, ir prizų juose dalyvausiantiesiems ieško, ir pačios repeticijose užsibūna.
Neseniai susikūrusio moterų ansamblio vadovė V. Pocienė pasakoja:
„Aną dieną moterų prašau: būkit geros, kurios dainuojate, kitais dalykais jau nebeužsiimkite. Kur tau… Jos dar ir vaidins, ir dar ką darys. Nebeperauklėsi…“
Bendruomenės moterys tvirtina, kad viską suspėja, nes jaučia atsakomybę. Į švento Roko atlaidus ir „Vasaros palydas“ susirenka galybė žmonių: žemališkiai, jų svečiai, aplinkinių kaimų gyventojai – visi turi patirti malonių įspūdžių. Belieka pridurti, kad šventės organizatorės turės suktis neįtikėtinai sparčiai – jų namuose juk irgi tradiciškai svečiuosis giminės arba draugai.
TURI KĄ PARODYTI IR KITIEMS
Populiariosiomis dainomis ir Antaninos Šližienės sukurtu bei režisuotu spektakliu „Šauniausios našlės rinkimai“ žemališkės ne tik savo miestelio žmonėms nuotaiką pakelia. Jų laukia ir Plinkšėse, ir Rubikuose, ir Šerkšnėnuose. O rugsėjo mėnesį saviveiklininkės aktorės pažadėjo vaidinti Gyvolių gyventojams.
„Antanina sukūrė tokį gyvenimišką, su muzikiniais intarpais spektaklį, kurį ne gėda rodyti bet kur ir bet kam. Visi supranta ir visiems labai patinka. Stojus šaltesniems orams, plačiau su juo pasivažinėsime. Jį būtinai ir jums reikia pamatyti,“ – tikino ansamblio vadovė. Ją spektaklio autorė tuoj pat pertarė:
„Turbūt patinka, nes visos aktorės tikrai gražiai vaidina. Aš jau rašydama matau, kam koks vaidmuo geriausiai tiks. Pavyzdžiui: Adolfina, Anita, Justina perskaito scenarijų vieną sykį ir daugiau nereikia. Jos ir savo žodžių vaidindamos prideda – svarbu į temą. Bet juk reikia ir mokėti taip…“
Spektaklį, kuriame vaidina apie penkiolika žmonių, gyvą ir kaskart naują daro ne tik savamokslių aktorių improvizacijos, bet ir jų apdarai, rekvizitas. Juos kaupti padėjo visi, kas neabejingas entuziastingai moterų veiklai.
VERKIANT REIKIA REMONTO
Pasakodamos apie savo repeticijas, koncertus ir šventes, moterys ne kartą su apgailestavimu prasitarė, kad daug daugiau renginių priplanuotų, greičiau pačios tobulėtų ir viską, ką sumaniusios, galėtų padaryti, jei Žemalėje pagaliau būtų suremontuoti kultūros namai. O jų rekonstravimas dėl įvairių priežasčių vis nukeliamas.
„Didelis dalykas yra, kad kultūros namų neturime. Nė projektų negalime laimėti. Štai rašėme, norėdami tautinius drabužius nupirkti. Bet neturime patalpų – nieko nelaimėjome. Norėjome projektą kompiuteriams rašyti. Paklausė, ar turime jiems sąlygas bibliotekoje? Neturime? Ir viskas – atmetė iš karto,“ – pasakojo A. Avdaljan.
Kad mažiau organizacinių ir kitokių rūpesčių ant bendruomenės moterų pečių gultų, jei turėtų, kur burtis, patvirtino ir renginių organizatorė V. Pocienė: „Būtų kultūros namai, būtų ir darbuotojų. Viskas būtų kitaip, paprasčiau.“
Tačiau moterys ir tokiomis sąlygomis rankų nenuleidžia. Joms šią vasarą dėkingi yra būrys žemališkių, galinčių kompiuterinio raštingumo mokytis savo miestelyje. Anksčiau jie turėdavo važinėti ir mokytis Šerkšnėnuose arba Mažeikiuose. Žmonės pripažino, kad dėl to kursų tekdavę tiesiog atsisakyti – ne kiekvienas juk turi su kuo ir už ką tuos keliolika kilometrų nuvažiuoti.
DARBŲ PRADŽIA STRINGA
Žemališkiai repetuoti, koncertuoti ir šventes švęsti labai nori jau rekonstruotuose kultūros namuose. Tik kada jie tai daryti galės, Savivaldybės Statybos ir remonto skyriaus vedėjo pavaduotojas Rymantas Štakonas atsakyti nesiryžo.
„Dabar yra baigtas projektavimas, bet dar nepradėtas rangos konkursas, kadangi neturime projekto ekspertizės. Tačiau darbus šiais metais tikrai pradėsime. Tik tie konkursai taip neprognozuojamai vyksta, kad sunku ką ir pasakyti. Tai pretenzijos, tai klausimai pasiekia konkursui įvykus. Ir po kiekvieno po pusę mėnesio reikia laukti,“ – dėstė pavaduotojas.
Kultūros namus Žemalėje planuojama pakeisti iš esmės: stiprinti perdangas, įrengti naują sceną, tualetus, pakeisti patalpų planavimą, stogą, pritaikyti namus neįgaliesiems, taip pat suremontuoti biblioteką.
Pasak R. Štakono, pradėjus darbus, kurių nėra daug, ir gerai pasistengus, juos padaryti būtų įmanoma per porą mėnesių.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Trumpa žemališkių atokvėpio minutė. Po jos – vėl visos išsilakstė su savo reikalais.
Linksmosios „Vasaros palydų“ pramogos kiekvienam praskaidrina nuotaiką.
Stipriosios lyties atstovai ir šiemet turės galimybę išbandyti rankų stiprumą.
